- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-2702-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11487-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Viteska“
- Kategorijos
- 1.3.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viteska“ dėl delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimą bei netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimais, prašydamas priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį, dienpinigius, palūkanas, 500 Eur rinkliavą, pripažinti, kad ieškovas buvo diskriminuojamas dėl tautybės ir patyrė stresą, bei priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas sukonkretino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovės 32,76 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą, 664,73 Eur delspinigių už pavėluotą dienpinigių mokėjimą ir 2859,18 Eur netesybas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra Ukrainos pilietis, pas atsakovę dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal lietuvių, rusų, anglų kalbomis sudarytą 2016 m. kovo 21 d. terminuotą darbo sutartį, kuri 2017 m. liepos 1 d. buvo pakeista į neterminuotą. Darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 500 Eur darbo užmokestį ir komandiruotpinigius du kartus per mėnesį 5 ir 20 dienomis, tačiau, ieškovo teigimu, šios pareigos tinkamai nevykdė. Ieškovo teigimu, iš jo darbo užmokesčio buvo atskaityta 500 Eur rinkliava, kurią nutraukiant darbo santykius buvo žadama grąžinti. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2018 m. vasario 20 d., tačiau atleidimo dieną už darbą nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2018 m. vasario 20 d. atsakovė visiškai neatsiskaitė, be to, negrąžino 500 Eur rinkliavos, dėl to ieškovas 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2018 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. DGKS-1650 darbo byloje Nr. APS-36-4163 jo prašymą atmetė. Ieškovo teigimu, atsakovė laiku nemokėjo jam teisės aktuose nustatyto dydžio dienpinigių, diskriminavo dėl tautybės, nes jam suprantama kalba neteikė kasos išlaidų orderių, komandiruočių įsakymų, informacijos apie darbo užmokestį ir kt.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Atsakovės teigimu, su ieškovu tinkamai atsiskaityta, įmonė vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė su juo neatsiskaitė ir nevykdė savo įsipareigojimų mokėti darbo užmokestį yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovo nediskriminavo ir niekada nereikalavo iš jo jokių nelegalių rinkliavų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
5. Įvertinęs tai, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės pateiktomis ieškovui priklausančio išmokėti darbo užmokesčio ir dienpinigių sumomis, teismas sprendė, jog nėra šalių ginčo, kad už ieškovo darbą įmonėje jam priklausė 6368,77 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) ir 22 768 Eur dienpinigių, iš viso – 29 136,77 Eur.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas išlaidas, kurias atsakovė turėjo pareigą kompensuoti, todėl laikė, kad į bylą pateiktais 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. liepos 11 d., 2016 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderiais ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis.
7. Teismas nustatė, kad darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose ties ieškovui išmokamomis sumomis yra ieškovo parašas. Kadangi šiuose dokumentuose išmokama suma buvo įvardyta skaičiais, teismas padarė išvadą, kad, nors ieškovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jam buvo suprantama ir jis pasirašė už šių sumų gavimą.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė nebepalaikantis reikalavimo dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo iš atsakovės, teismas padarė išvadą, jog ieškovas sutinka, kad atsakovė yra išmokėjusi ieškovui visą jam priklausantį darbo užmokestį ir dienpinigius.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas iš atsakovės per darbo įmonėje laikotarpį gavo 29 248,77 Eur (24 044,81 Eur bankiniais pavedimais + 3120,78 Eur grynaisiais pinigais + 2083,18 Eur grynaisiais pinigais) darbo užmokesčio ir dienpinigių, pagal šalių skaičiavimus atsakovė turėjo išmokėti ieškovui 29 136,77 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė su ieškovu yra tinkamai atsiskaičiusi.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė iš darbuotojo darbo užmokesčio būtų išskaičiusi 500 Eur sumą, kurią ieškovas įvardijo kaip nelegalią atsakovės rinkliavą.
11. Teismas taip pat nurodė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl įvairiomis datomis mokamo darbo užmokesčio ir dienpinigių, tokia situacija tenkino abi šalis visą darbo santykių laikotarpį. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui delspinigius pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 1 dalį. Nenustatęs, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną atsakovė būtų su ieškovu neatsiskaičiusi, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį.
12. Teismas nurodė, kad nenustatė ieškovo diskriminavimo dėl jo tautybės fakto, taip pat pagrindo atsakovės prievolei atlyginti neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį arba panaikinus sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, rinkdamas įrodymus, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 2 dalimi, 414, 415, 417 ir 418 straipsniais, DK 214 straipsnio 3 dalimi ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Teismas, atmesdamas ieškinį, sprendime nurodė, kad ieškovas neteikė įrodymų apie jo patirtas išlaidas, nors po kiekvienos komandiruotės apie patirtas išlaidas ir už avansinius mokėjimus ieškovas su atsakove atsiskaitė. Atsakovė privalėjo pateikti teismui, tačiau teismas nereikalavo iš atsakovės komandiruočių ataskaitų apie avansinius mokėjimus ir kitų dokumentų.
13.2. Teismas nereikalavo, kad atsakovas pateiktų įrodymus, jog ieškovui suprantama kalba buvo pateikta kolektyvinė sutartis, darbo tvarkos taisyklės, profesinę riziką ir įtampą darbe mažinančios priemonės, kiti ieškovo darbą reglamentuojantys lokaliniai teisės aktai, taip pat kelionės lapai, nurodant kasdieninio poilsio, motelių, viešbučių ir saugomų aikštelių vietas, adresus ir kitą informaciją. Be to, pagal DK 148 straipsnį ne rečiau kaip kartą per mėnesį ieškovui suprantama kalba raštu ar elektroniniu būdu turėjo būti, bet nebuvo pateikta informacija apie jam apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokesčio, dienpinigių sumas, sumokėtų mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį, apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę.
13.3. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, labiau tikėtina, kad nelegalią rinkliavą atsakovas iš vairuotojų rinko, negu nerinko. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iš ieškovo buvo renkama nelegali rinkliava ir apie ją galėjo paliudyti ieškovo nurodyti asmenys, tačiau teismas nė vieno iš jų neapklausė kaip liudytojų, perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui. Nė vienas teisme apklaustas atsakovės atstovas nepaneigė nelegalios rinkliavos fakto.
Atsiliepimas
14. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas turi teisę, o ne pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus, taikyti įstatymų numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Šiuo atveju atsakovė pateikė visus reikiamus įrodymus, pagrindžiančius jos argumentus, todėl teismas ir neturėjo aktyviai įsitraukti į procesą bei viršyti pareikštų reikalavimų ribas. Be to, įrodinėjimo našta buvo priskirta atsakovei – ji turėjo pateikti duomenis, įrodančius, kad tinkamai išmokėjo darbo užmokestį, dienpinigius ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykių pabaiga.
14.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas suprato jam mokamo darbo užmokesčio dydį ir kad nėra papildomų aplinkybių, leidžiančių pripažinti, jog jis buvo diskriminuojamas dėl tautybės bei dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
14.3. Teismas įvertino duomenis apie tai, kokios išmokos susijusios su darbo santykiais buvo priskaičiuotos ir išmokėtos ieškovui darbo sutarties laikotarpiu, taip pat komandiruočių įsakymus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pažymą apie nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį ir kt., tačiau neaptiko įrodymų, kad iš ieškovo darbo užmokesčio būtų išskaičiuoti 500 Eur. Išskaitymo fakto negalėjo įrodyti ir pats ieškovas, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad reikalavimas grąžinti ieškovui 500 Eur yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2016 m. kovo 22 d. pradėjo dirbti įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (t. 1, b. l. 49-54, 112-117). Ieškovo prašymu, darbo sutartis nutraukta 2018 m. vasario 19 d. (t. 1, b. l. 55-56).
18. Ieškovas 2018 m. vasario 21 d. prašymu dėl visiško atsiskaitymo atleidus, dienpinigių, darbo užmokesčio, palūkanų priteisimo ir nelegalios rinkliavos grąžinimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (t. 1, b. l. 47–48), kuri 2018 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. DGKS-1650 darbo byloje Nr. APS-36-4163 ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 95-98).
Dėl įrodinėjimo pareigos ir teismo vaidmens renkant įrodymus darbo bylose
19. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, tačiau to nedarė, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkeldamas ieškovui. Apelianto manymu, atsakovė privalėjo pateikti teismui komandiruočių ataskaitas apie avansinius mokėjimus ir kitus dokumentus, tačiau teismas šių dokumentų iš atsakovės nereikalavo. Su šiais apelianto argumentais sutiktina iš dalies.
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga. Jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011).
21. Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. CPK 415 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas.
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, įpareigojo atsakovę pateikti teismui ieškovo darbo sutartį, duomenis apie tai, kokios išmokos, susijusios su darbo santykiais, buvo apskaičiuotos ir išmokėtos ieškovui laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2018 m. vasario 20 d., šio laikotarpio jo komandiruočių įsakymus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo tvarkos taisykles, pažymą apie ieškovui apskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nurodant ieškovui priklausiusių nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičių, pažymą apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, taip pat įpareigojo Darbo ginčų komisiją pateikti teismui darbo bylą ir jos posėdžių garso įrašus (t. 1, b. l. 41-42). Nustatęs, kad ne visi teismo prašyti dokumentai pateikti, teismas 2018 m. gegužės 31 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojo atsakovę pateikti papildomus dokumentus – ieškovo vidutinio darbo užmokesčio pažymą ir darbo laiko žiniaraščius už visą ieškovo darbo laiką (t. 2, b. l. 1-2). 2018 m. liepos 4 d. raštu buvo pareikalauta pateikti likusį trūkstamą dokumentą – pažymą apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį (t. 2, b. l. 25). Teismo prašytus dokumentus atsakovė pateikė (t. 1, b. l. 104-205; t. 2, b. l. 4-24, 29-30). Ieškovui pateikus teismui prašymą dėl papildomų dokumentų iš atsakovės išreikalavimo, teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi šį prašymą patenkino (t. 2, b. l. 33-34, 38-39). Vykdydama teismo nutartį, atsakovė pateikė teismui papildomus dokumentus ir paaiškinimus (t. 2, b. l. 47-53). Teismas 2018 m. liepos 24 d. vykusio posėdžio metu įpareigojo atsakovę pateikti papildomus duomenis, kuriuos atsakovė teismui taip pat pateikė (t. 2, b. l. 59-61, 63-65).
23. Bylos medžiagos analizė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju įrodinėjimo pareiga buvo priskirta būtent atsakovei. Teismas viso proceso metu taip pat buvo aktyvus – tiek savo iniciatyva, tiek ieškovo prašymu reikalavo atsakovę pateikti teisingam bylos išsprendimui reikalingus papildomus dokumentus apie atsakovės ieškovui išmokėtus darbo užmokestį ir dienpinigius.
24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad po kiekvienos komandiruotės apie patirtas išlaidas ir už avansinius mokėjimus jis su atsakove atsiskaitydavo. Įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su apelianto teiginiu, kad atsakovė byloje nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nereikalavo, jog atsakovė pateiktų komandiruočių ataskaitas. Pakankamai tikėtina, kad atsakovė galėjo turėti ieškovo ataskaitas ar kitus dokumentus apie komandiruotėje patirtas išlaidas.
25. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal pirmiau aptartą CPK 414 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią teismo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas, byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Tokia išvada darytina remiantis sisteminiu CPK 414 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio aiškinimu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys darbo byloje neatleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2008; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015).
26. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ataskaitų ir (ar) kitų dokumentų apie komandiruočių metu patirtas faktines išlaidas ieškovas gali neturėti, nes, tikėtina, po komandiruočių perdavė juos atsakovei. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu apskritai nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su komandiruočių metu patirtomis išlaidomis, taip pat nepaaiškino, kaip konkrečiai ir kada komandiruočių metu buvo patirtos šios išlaidos. Taigi įrodinėjimo procese pats ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas.
27. Ieškovui nepagrindus, kad pagal 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. liepos 11 d., 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderius gautos lėšos buvo panaudotos komandiruočių metu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės finansininkės teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, laikė, kad šiais kasos išlaidų orderiais ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis.
28. Pažymėtina tai, kad pradiniu ieškiniu ir jo patikslinimais ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį, dienpinigius, palūkanas, 500 Eur rinkliavą ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, kad ankstesnių ieškinio reikalavimų nebepalaiko, ir prašė priteisti iš atsakovės tik delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimą bei netesybas pagal paskutinį ieškinio patikslinimą. Teismo posėdžio metu paklaustas, kokią sumą atleidimo iš darbo dieną ieškovui buvo skolinga atsakovė, ieškovo atstovas nurodė, kad šią sumą sudarė prašomi priteisti delspinigiai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas pripažino, kad atsakovė yra išmokėjusi jam visą priklausantį darbo užmokestį ir dienpinigius (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
29. Aptariamu atveju ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir turėjo galimybę, tačiau nepareikalavo, jog atsakovė pateiktų ataskaitas ar kitus dokumentus, kuriais ieškovas atsiskaitydavo su atsakove apie komandiruočių metu patirtas faktines išlaidas, laikytina neturinčia teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo, o kasos išlaidų orderiais išmokėtų sumų teisinis vertinimas nėra susijęs su pareikštais ieškinio reikalavimais dėl delspinigių ir netesybų priteisimo.
30. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai taip pat susiję su netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir nepakankamu teismo aktyvumu renkant įrodymus (apelianto vertinimu, teismas nereikalavo, kad atsakovas pateiktų įrodymus, jog ieškovui suprantama kalba buvo pateikta kolektyvinė sutartis, darbo tvarkos taisyklės ir kiti ieškovo darbą reglamentuojantys lokaliniai teisės aktai bei dokumentai; teismas neapklausė nė vieno iš ieškovo nurodyto liudytojo, kurie būtų galėję paliudyti apie atsakovės iš ieškovo paimtą nelegalią 500 Eur rinkliavą). Šie argumentai susiję su galima ieškovo diskriminacija ir dėl to patirta neturtine žala bei galimai ieškovo atsakovui sumokėta nelegalia rinkliava, tačiau jie nesusiję su ieškinio dalyku – reikalavimu priteisti delspinigius ir netesybas.
31. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsisakė ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nelegalios rinkliavos priteisimo, darytina išvada, kad šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nelaikyti sudarančiais pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
32. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir jų teisinis vertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, dėl skundžiamo sprendimo motyvų plačiau taip pat nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 968 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
34. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
36. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsiliepime į apeliacinį skundą nenagrinėti nauji, sudėtingi teisės klausimai, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą teismas pagrįsta ir atsakovei atlygintina pripažįsta 300 Eur dydžio sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viteska“ (juridinio asmens kodas 302623860) iš apelianto (ieškovo) V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.