Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., jo įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. M. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. birželio 16 d., apie 00 val. 56 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis (0,43 promilės ± 0,017 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Teismui parodė, kad įvykio dieną ilgai dirbo, važiuojant pradėjo svaigti galva, kadangi jau 5 metus serga hipertonija, su savimi turėjo širdies lašų, todėl jų išgėrė, ir net nepagalvojo, jog jie turi alkoholio. Jį sustabdė pareigūnai, liepė pūsti ir tik nustačius lengvą girtumą, jis suprato, kad tai dėl širdies lašų. Policijos pareigūnams parodė širdies lašų buteliuką, tačiau jie antrą kartą pūsti į alkotesterį neleido, pasiūlė vykti į Priklausomybės ligų centrą. Į minėtą centrą nuvyko, ilgai užtruko, kol į jį pateko, tačiau jame jam girtumo nenustatė (b. l. 67-68, 80).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Š. K. parodė, kad įvykio dieną tikrino vairuotojų girtumą, turėjo nurodymą per naktį patikrinti nemažiau nei 10 vairuotojų. Pamatė automobilį, sustabdė. Kolega nuėjo patikrinti asmens blaivumą ir grįžo su alkotesterio rodmenimis, rodė 0,45 promilės, paskui administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, jog vartojo širdies lašus. Automobilyje alkoholio butelių nerado, asmuo neatrodė, jog būtų išgėręs, nuo jo nesklido alkoholio kvapas (b. l. 79).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju V. D. parodė, kad įvykio dieną, nakties metu, sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį Raudondvario plente. Prisistatė, paklausė V. M. ar jis vartojo alkoholį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog nevartojo. Ar vartojo vaistų, neklausė. Davė pūsti, ir asmuo įpūtė lengvą girtumą. Nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jis neatrodė įtartinai, tikrino tik dėl to, kad turėjo rinktinės vado nurodymą patikrinti bent 10 vairuotojų per naktį. Apžiūrai pateikė širdies lašų buteliuką, o visa įforminimo procedūra užtruko apie valandą (b. l. 79-80).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Teismų praktikoje laikoma, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje kilo pagrįstų abejonių dėl V. M. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių. V. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad alkoholio nevartojo, o vairuojant jam pasidarė bloga ir jis išgėrė širdies lašų (b. l. 67-68). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas Š. K., apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino, kad V. M. šią aplinkybę jiems nurodė, o jokių kitų neblaivumo požymių nebuvo matyti, nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nesklido alkoholio kvapas (b. l. 79), šias aplinkybes patvirtino ir asmens blaivumo testą atlikęs pareigūnas V. D., kuris parodė, jog jis paklausė, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo alkoholį, V. M. tai paneigė, tačiau jis neklausė, ar vartojo vaistus. Nuo V. M. nesklido alkoholio kvapas, jis neatrodė įtartinai (b. l. 79-80). Alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje (b. l. 29-62), skyriuje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ nurodyta, kad išgėrus alkoholio, būtina palaukti bent 15 minučių, kadangi burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio bei vaistai (b. l. 43). Šis matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas yra vienas esminių: alkotesteris „Alcotest 6810“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad atliekant patikrinimą iškart po vaistų, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 61,5 procentai etanolio (alkoholio) (b. l. 23), vartojimo, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl vaistuose esančio alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Taigi, nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad V. M. vairavo neblaivus (0,43 promilės) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, negalima. Tokią išvadą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4478/2016 (01), iš kurios matyti, jog V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 26), o Kauno apskrities priklausomybės ligų centre atlikus pakartotinį V. M. neblaivumo patikrinimą surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 377, kuriame konstatuota, kad V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta, taip pat alkoholis nenustatytas ir iškvepiamame ore kartotinai patikrinus alkotesteriu, o grafoje „alkoholio nustatymas iškvepiamame ore iš uoslės“ įrašyta „neuodžiamas“. Tai patvirtina, kad iškvepiamas oras nėra neginčytinas ir besąlygiškas rodiklis, sprendžiant klausimą dėl asmens neblaivumo. Pažymėtina tai, jog V. M. buvo sustabdytas ne dėl to, jog jo vairavimas sukėlė įtarimų dėl galimo neblaivumo, o dėl to, kad policijos pareigūnai turėjo nurodymą įvykio dieną patikrinti bent 10 vairuotojų (b. l. 79, 80).

Byloje nustatyta, kad nuo V. M. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo – 01.36 val. (b. l. 7), iki V. M. kraujo paėmimo Kauno apskrities priklausomybės ligų centre – 03.05 val. (b. l. 26) praėjo 1 valanda ir 31 minučių. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, transporto priemonės vairuotoją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Taigi, šioje normoje nustatytas terminas taikomas policijos pareigūnams. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Š. K. parodė, kad patikrinimas ir protokolo surašymas užtruko apie 30-40 min. (b. l. 79), o liudytojas V. D. parodė, kad visa procedūra užtruko apie valandą (b. l. 80), o įvertinus tai, kad galimas pažeidimas padarytas nakties metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laukė apie 15-20 min., kol į minėtą įstaigą buvo įleistas (b. l. 80), terminas per kurį administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo pasitikrino blaivumą pakartotinai, laikytinas pagrįstu ir nesuponuoja išvados, jog per šį laiką V. M. turėjo galimybę imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti.

Taip pat pažymėtina, kad ATPK nenustato, jog medicininės apžiūros aktas negali būti laikomas įrodymu (turi būti laikomas neteisėtu įrodymu), jei pati medicininė apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui nuo reikšmingo įvykio (pvz., vairuotojo sustabdymo). Laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad 01.15 val. V. M. buvo atliktas asmens blaivumo testas alkotesteriu ir nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (b. l. 3). Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo V. M. surašytas 01.36 val. (b. l. 7), į medicinos įstaigą – Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti jis atvyko 02.45 val., kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti buvo paimtas 03.05 val., kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad tikrindami V. M. neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ pareigūnai pažeidė jo naudojimo instrukcijos skyriaus „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ reikalavimus (b. l. 43), todėl, remiantis vien šiuo prietaisu nustatytu V. M. neblaivumo laipsniu, konstatuoti, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, negalima. Kauno priklausomybės ligų centre atlikto V. M. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio, taigi ir praėjus 01.31 val. iš V. M. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio – 0,25-0,3 promilės ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, t. y. aplinkybė, jog praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po to, kai V. M. organizme nustatyta 0,43 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2013 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1155-383/2015).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog V. M. veikoje nenustatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį V. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.