- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- ATP-1155-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01889-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarimo L. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-09-12 apie 16 val. 50 min., Kalvarijos m., vairavo transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 0,50 promilių girtumo laipsnis. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais L. Z. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-10-13 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą L. Z. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Institucija skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-13 nutarimą, prašo jį panaikinti ir paskirti L. Z. nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose. Skunde nurodė, jog L. Z. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu buvo 0,50 promilės, t.y. viršijo leistiną normą. Institucijos teigimu, nei viename teisės akte nėra nurodyta, kad leidžiama vairuoti transporto priemones kai etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu viršija 0,4 promilės, jeigu prieš tai buvo vartoti vaistai ar panašiai. Visuose teisės aktuose nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse viršija leistinas normas. L. Z. vairavo automobilį būdamas neblaivus kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,50 promilės). Skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad policijos pareigūnė neatliko pakartotinio matavimo, kai L. Z. nurodė, jog tik prieš 5 min. vartojo nedidelį kiekį degtinės. Institucija nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi neblaivumas (girtumas) L. Z. buvo nustatomas specialiąja technine priemone - alkotesteriu, kurio metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei tarnybiniame pranešime nurodyta, kad L. Z. vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta 2015-09- 12 16.50 val. o vairuotojo blaivumo patikrinimas atliktas 17.07 min., t.y. nuo sustabdymo momento praėjus 17 min., todėl nebuvo pažeisti alkoholio matuoklio „Acotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodyti reikalavimai. Jokie kiti teisės aktai neįpareigoja vairuotojui atlikti pakartotinį matavimą. Institucijos nuomone, nutraukti L. Z. padaryto administracinio teisės pažeidimo bylos nebuvo jokio pagrindo, kadangi pažeidimas, kurio padarymu yra kaltinamas L. Z. yra įrodytas pilnai byloje surinkta medžiaga, todėl jam turėjo būti paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
L. Z. atstovas advokatas R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo Institucijos skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nepritaria Institucijos apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad L. Z. automobilį vairavo būdamas neblaivus, todėl visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, yra motyvuota, teisinga ir pagrįsta. Marijampolės rajono apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize.
Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodo Institucija apeliaciniame skunde, Marijampolės apylinkės teismo skundžiamame nutarime išdėstyti argumentai yra pakankami administracinio teisės pažeidimo bylai nutraukti. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens blaivumas, t.y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.
Apeliaciniame skunde Institucija teigia, jog L. Z. kaltė, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,50 promilės), yra įrodyta alkoholio martavimo prietaiso rodmenimis, kurio metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys turi būti vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. reikalavimus.
Atsiliepimas
Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje kilo pagristų abejonių dėl L. Z. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių. Nuo pat pažeidimo užfiksavimo memento L. Z. su alkotesterio parodymais nesutiko. Rašydamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole jis nurodė, jog prieš 5 min. išgėrė 10 gr. degtinės, todėl su alkotesterio parodymais nesutinka, važiuos duoti kraujo (b. l. 1-2). Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 29 – 30). L. Z. kategoriškai tvirtino, kad nuo to momento, kai išgėrė vaistažolėmis užpiltą degtinę, praėjo nedaug laiko, gal 5 min. iki patikrinimo. Pasirašęs protokolą sakė, kad važiuos į ligoninę pasitikrinti. Kadangi nuvažiavus į Kalvarijos ligoninę jo nepriėmė, jis nuvyko į Marijampolės ligoninę.
Tuo pagrindu VŠĮ Marijampolės ligoninėje alkotesterio pagalba buvo patikrintas L. Z. girtumas, kur nustatyta 0 (nulis) promilių girtumas (b. l. 15) ir L. Z. paimtas kraujas, kur pagal specialisto išvadą konstatuota, kad L. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 16).
Policijos pareigūnė G. U. tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 3), tiek apklausta teismo posėdžio metu (b. l. 30) nurodė, jog pirmiausiai buvo patikrinti L. Z. dokumentai ir tik tada buvo nustatinėjamas jo blaivumas. Jam buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas. G. U. patvirtino, kad L. Z. nesutiko su alkotesterio parodymais ir nurodė, jog vyks duoti kraują.
Pažymėtina, jog pagal alkotesterio „Alcotest 6810“ instrukcijas, prietaisas turi būti naudojamas palaukiant ne trumpiau nei 15 min. laiko tarpą, nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo, nes burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Jeigu matavimo rezultatas yra teigiamas, rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimą po 10 – 15 min. matavimo rezultato patvirtinimui. Nors Institucija apeliaciniame skunde traktuoja, jog nebuvo pažeisti alkoholio matuoklio „Acotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodyti reikalavimai, kadangi vairuotojo blaivumo patikrinimas atliktas nuo sustabdymo momento praėjus 17 min., todėl pareigūnai nebuvo įpareigoti vairuotojui atlikti pakartotinį matavimą, tačiau kaip ir minėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, kodėl pareigūnai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog L. Z. po blaivumo patikrinimo nesutiko su alkotesterio parodymais, teigdamas, jog degtinės 10 gr. išgėrė prieš 5 min. ir nepasinaudojo rekomendacija atlikti pakartotinį matavimą po 10-15 min., byloje nėra nurodyta. Tai, kad sustabdžius ir patikrinus L. Z., jam buvo nustatytas lengvas (0,50 prom.) girtumo laipsnis, naudojant sertifikuotą ir turintį galiojančią patikrą alkoholio matuoklį, nesudaro pagrindo paneigti visus kitus byloje esančius įrodymus, iš kurių galima spręsti, jog nebuvo laikomasi alkotesterio naudojimo instrukcijų, ir tai galėjo iškreipti tikrinimo rezultatus. Tokią išvadą patvirtina ir pakartotinis L. Z. patikrinimas Marijampolės gydymo įstaigoje, tikrinant jį alkotesterio pagalba 2015-09-12 18.18 val. bei paėmus tyrimams kraują 2015-09-12 18.35 val., alkoholio nei iškvepiamame ore, nei kraujyje nerasta. Tai, kad L. Z. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus 1 val. ir 5 min. nuo pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo surašymo, kai tuo tarpu Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 val. nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo, išrašyti transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, nesudaro pagrindo šiuo konkrečiu atveju visiškai ignoruoti specialisto pateiktą išvadą apie kraujo tyrimo rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje normoje nustatytas 1 val. terminas taikomas policijos pareigūnams. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti specialisto pateiktos išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2013).
Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą, taigi ir praėjus 1,5 val. iš L. Z. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, todėl aplinkybė, jog praėjus 1,5 val. užfiksuotas pažeidėjo neblaivumo skirtumas nuo nustatytos 0,50 promilių iki visiško blaivumo, kelia pagrįstų abejonių. Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog L. Z. vairavimo metu ir jį sustabdžius buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje, nepavyko pašalinti abejonių dėl L. Z. neblaivumo, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai visas abejones aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarimą L. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.