Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-4704-894/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
2-4704-894/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00648-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
V. Č., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4704-894/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00648-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 3.2.4.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1878,87 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. Kaune dėl atsakovo V. Č., vairavusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal panaudos sutartį naudojamą, V. Č. priklausančią, transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sužalota N. G. ir A. S. sveikata. Atsakovas V. Č. buvo samdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Gjensidige“ veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 1656,05 Eur dydžio draudimo išmoką dėl OPEL ZAFIRA sugadinimo. UADB „Compensa Vienna insurance group“ ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 1802,06 Eur dydžio draudimo išmoką dėl CHRYSLER VOYAGER sugadinimo. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties nuostatas, kompensavo ADB „Gjensidige“ ir UADB „Compensa Vienna insurance group“ išmokėtas draudimo išmokas. Ieškovui grąžinta tik 1579,24 Eur, likusi negrąžinta suma – 1878,87 Eur.

Atsakovams skirti procesiniai dokumentai 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. vasario 25 d. įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta tvarka (b. l. 106, 113). Atsakovai per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovams be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimų į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.). CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konsta tuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – informacijos apie eismo įvykį, pranešimo apie eismo įvykį, prašymo išmokėti išmoką, paslaugų teikimo sutarčių ir jų pakeitimo, transporto priemonės techninės apžiūros protokolo, fotonuotraukų kopijų, žalos sąmatos, žalos skaičiavimo išvados, mokėjimo nurodymų, pretenzijų (b. l. 6-94) – vertinimą bei atsakovams nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jie savo kreditorinius įsipareigojimus ieškovui yra įvykdęs, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Įstatyme įtvirtinta bendroji taisyklė, kad atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo yra transporto priemonės savininkas. Kartu įstatyme įtvirtinta išlyga, kada už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas kitas asmuo. Toks asmuo turi būti sudaręs lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos, ar kitą panašaus pobūdžio sutartį.

Iš į bylą pateiktų Kauno apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-240/2013 ir Kauno apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-484-582/2013 nustatyta, kad tarp V. Č. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu V. Č., jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perdavęs naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui.

Pažymėtina, kad išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 sprendė dėl pareigos sudaryti draudimo sutartį, esant nuomos ar panaudos santykiams, ir 2010 m. spalio 7 d. nutartyje konstatavo, jog nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas. Taigi pagal įstatymą lizingo gavėjas ar pirkėjas turi pareigą sudaryti draudimo sutartį, esant atitinkamai lizingo (finansinės nuomos) ar išperkamosios nuomos santykiams, o tuo atveju, jei šalis sieja kiti santykiai (nuomos, panaudos ir kt.), aptariama (savininko) pareiga gali būti perduota (kitam asmeniui) sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017).

Nagrinėjamu atveju, atsakovai į bylą nepateikė panaudos sutarties, iš kurios būtų matyti, kad panaudos davėjas perkėlė pareigą panaudos gavėjui apdrausti ginčo transporto priemonę. Tokiu atveju teismas laiko, kad pareiga apdrausti ginčo automobilį tenka automobilio savininkui atsakovui V. Č., o ne panaudos gavėjui atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas bei ieškovo pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas V. Č. prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl iš jo ieškovo naudai priteistina 1878,87 Eur nuostolių atlyginimo.

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

Visiškai patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos – 56,00 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo ieškovui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 5,56 Eur, todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo V. Č. (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str., 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, buveinės adresas Vilniuje, Algirdo g. 38, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas, naudai 1878,87 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 87 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1878,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 56,00 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti šalims.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 1-4 d. d., 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė