Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-03-15 · Byla Nr. TS-9-791/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-15
Bylos Nr.
TS-9-791/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-9-791/2021
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 15 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (16 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnį, taikant BK 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

3. Šakių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

4. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir ?????214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

6. Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio l dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

7. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio l dalį, 253 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 8 dalimi, skirta 11 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

8. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

9. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

10. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 17 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2004 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 7 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2006 m. balandžio 6 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 1 mėnuo 28 dienos laisvės atėmimo bausmės (Komisijos nutarimo priėmimo dieną).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – mokytis, įgyti profesiją ir dalyvauti elgesio korekcijos programose, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius. Nutarime Komisija nurodė, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, praeityje teistas 8 kartus, dauguma jų už vagystes. Šiuo metu nuteistasis nesimoko, nors yra baigęs tik 10 klasių. Nuteistasis teigia, kad išėjęs į laisvę registruosis darbo biržoje ir bandys įsidarbinti pagal profesiją, tikisi, kad ieškant darbo padės ir sesuo. Laisvėje pinigų, jo teigimu, prasimanydavo iš atsitiktinių darbų, vogdavo. Pagrindinė veikla buvo vagystės, vogdavo teistų draugų kompanijoje, laisvėje laisvalaikiu ieškojo atsitiktinių darbų. Nuteistasis turi nemažai finansinių įsipareigojimų. Jo savęs vertinimas ne visada adekvatus, kartais stokoja pasitikėjimo savimi, kartais pernelyg pasitikintis savimi, egocentriškas. Pataisos namuose nustatytų taisyklių laikėsi nenuosekliai, buvo baustas 11 kartų drausminėmis nuobaudomis, nors ir buvo skatintas, tačiau nuobaudos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Jis nėra visiškai atviras, yra linkęs kiek nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusius aspektus, sudarant gerą įspūdį apie save. Mąstymas daugiau konkretus, stinga abstraktumo, tačiau apibendrinimo lygis vertintinas kaip pakankamas. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau tai daro paviršutiniškai iš esmės teatralizuodamas svarbiausių ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusių veiksnių. Nusikalstamo elgesio motyvu nurodo materialinės naudos siekimą. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksniui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistasis šiuo metu suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, tačiau ne pilnai supranta neigiamą poveikį visuomenei, yra linkęs minimizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip nepakankamas: stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu resocializacijos ir elgesio korekcijos programose nuosekliai dalyvavęs nėra, išskyrus pozityvaus užimtumo priemones, todėl esminiai pokyčiai mąstymo ir elgesio kategorijoje nėra stebimi. Išlieka nemažai kriminogeninių veiksnių: turi mažą darbo patirtį, turi finansinių įsipareigojimų, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, emocijų valdymo problemos, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kriminalinių nuostatų palaikymas. Ankstesnių komisijos rekomendacijų nevykdė. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir žemėjo iš aukštos į vidutinę, tačiau visos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli. Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. B., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas pakeisti Komisijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimą ir paleisti jį į laisvę. Skunde nurodė, kad Komisija nepagrįstai nutarimą motyvavo tuo, kad jis nesimoko, nes yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi pagrindinį išsilavinimą, yra romų tautybės, be to yra sergantis žmogus, jam atlikta 11 operacijų. Išėjęs į laisvę, registruosis Užimtumo tarnyboje ir ieškos darbo pagal turimas specialybes: (duomenys neskelbtini). Žino, kad jam padės sesuo, nes palaiko su ja socialinius ryšius. Sutinka su Komisija, kad jis turi nemažai finansinių įsipareigojimų, tačiau nurodo, kad jis jau 14 metų dirba 0,75 etato ir iš jo darbo užmokesčio yra vykdomi finansiniais įsipareigojimai. Kad gautų darbą jis turėjo gauti 9 nuobaudas, kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir jam buvo suteiktas darbas. Iš jo darbo užmokesčio į Kalinių paramos fondą yra išskaitoma 25 proc. jo atlyginimo, tačiau šią sumą jis mieliau mokėtų savo vaikams ar nukentėjusiems nuo jo padarytų nusikaltimų. Komisija jį apšmeižė nurodydama, kad jis palaiko kriminalines nuostatas, nes jis yra (duomenys neskelbtini) kastoje, todėl neturi teisės palaikyti kriminalinių nuostatų, subkultūrų. Komisija atidėjo lygtinio paleidimo svarstymą 6 mėnesiams, įpareigodama mokytis arba įgyti specialybę, tačiau mokslo metai baigiasi už 4 mėnesių, o jis dirba, todėl galėtų dengti finansinius įsipareigojimus ir išlaikyti vaikus. Dėl savo darbo laiko nuo 8.30 val. iki 17.00 val. negali papulti pas psichologus, todėl jie negali jo įvertinti per 20-30 minučių. Pataisos namuose yra beveik 17 metų, jam liko 1 metai 2 mėnesiai bausmės, todėl norėtų likusią bausmės dalį atlikti laisvėje, kad galėtų integruotis į visuomenę, įsidarbinti, tapti doru, mokėti mokesčius visuomenei, pamatyti savo mylimą šeimą, vaikus.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, visiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Nuteistasis K. B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. K. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba teritorijos tvarkytoju. Bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas 13 kartų, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika aštuntojo vertinimo metu išlieka vidutinė – 74 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 74 balų dinaminių yra net 29 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Svarbu pabrėžti ir tai, kad nuo septintojo vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik trimis balais (buvo 77 balai). Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatė, todėl sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalis bausmės, vis dar išlieka daug statinių (kriminalinė istorija, pirmasis teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas ar padegimas, būdingas pažeidimų modelis) ir dinaminių (nepastovi gyvenamoji vieta, maža/nestabili darbo patirtis ar jos nebuvimas, skolų, ieškinių turėjimas ir menka jų apmokėjimo galimybė, problemiški santykiai su partnere, užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, asocialios grupės įtaka, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus, agresyvus elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nerealistiniai ir labai nekonkretūs tikslai, konfliktų sprendimo įgūdžių stoka, nelankstus mąstymas, kriminalinių nuostatų palaikymas), kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo K. B. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas net 11 kartų, tame tarpe ir už šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – režimo pažeidimą, mobilaus ryšio telefono turėjimą, ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, visgi tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms. Nors paminėtos aplinkybės dėl turėtų drausminių nuobaudų bei bendro jų skaičiaus savaime ir negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimu metu traktuoti kaip nepriekaištingą. Bausmės atlikimo metu per daugiau nei 16 metų nuteistasis buvo paskatintas 13 kartų, tačiau, atsižvelgiant į ilgą įkalinimo laikotarpį, tai negali būti sureikšminama, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo darbinė patirtis menka, pataisos namuose jis dirba teritorijos tvarkytoju, teigia, kad išėjęs į laisvę registruosis darbo biržoje kaip bedarbis, iš to daroma išvada, kad nuteistasis neturės konkretaus darbo, be to, jo amžiuje susirasti darbą itin sunku, vien jau tai apsunkins jo integraciją į visuomenę. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo K. B. menka darbinė patirtis, o taip pat ir turimas tik pagrindinis išsilavinimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad menka galimybė įsidarbinti yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Be to sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.

Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija atidėjo lygtinio paleidimo svarstymą 6 mėnesiams, įpareigodama mokytis arba įgyti specialybę, tačiau mokslo metai baigiasi už 4 mėnesių, o jis dirba, todėl galėtų dengti finansinius įsipareigojimus ir išlaikyti vaikus. Teismas pastebi, kad mokymasis ir darbo rinkoje paklausios specialybės įgijimas išties padidintų jo galimybes įsidarbinti ir lengviau integruotis į visuomenę, tuo labiau, kad jis baigęs vos (duomenys neskelbtini) klasių. Didesnės galimybės įsidarbinti K. B. itin svarbios ir dėl to, jog jis turi labai didelių finansinių įsiskolinimų, kurie jam būnant laisvėje ir nerandant legalaus darbo gali pastūmėti nuteistąjį daryti naujus nusikaltimus.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis išėjęs į laisvę planuoja gyventi pas pusseserę, taigi, savo būsto jis neturi, o tai taip pat gali tapti sėkmingos integracijos į visuomenę kliūtimi. Psichologinio vertinimo metu emocijos labilios, stebimas vidutinis nerimo lygis, savęs vertinimui stinga adekvatumo, stebimas egocentrizmas ir niekuo nepagrįstas perdėm aukštas savęs vertinimas. Nuteistojo požiūris į save nėra brandžiai suformuotas: stinga gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Nuteistasis nėra visiškai atviras, yra linkęs nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusius aspektus sudarant gerą įspūdį apie save, bendravime stebima manipuliacija. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau tai daro paviršutiniškai, iš esmės neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusių veiksnių. Nusikalstamo elgesio motyvu nurodo materialinės naudos siekimą. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Teisės pažeidėjas, nors šiuo metu suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, tačiau ne pilnai supranta neigiamą poveikį visuomenei, yra linkęs minimizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip nepakankamas: stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Tikslų siekimo gebėjimai išugdyti vidutiniškai: tikslus-formuluoja perdėm abstrakčiai, negeba įvardinti konkrečių žingsnių ar veiksmų jiems pasiekti. Teisės pažeidėjas bausmės atlikimo metu resocializacįjos ir elgesio korekcijos programose nuosekliai dalyvavęs nėra, išskyrus pozityvaus užimtumo priemones, todėl esminiai pokyčiai mąstymo ir elgesio kategorijoje nėra stebimi. Nusikalstamame elgesyje stebimas agresyvumas ir savitvardos praradimo atvejai įvykdant smurtinius nusikaltimus. Nuteistasis skunde nurodė nesutinkantis, kad jis palaiko kriminalines nuostatas, nes jis yra nuskriaustųjų kastoje, tačiau visgi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis nėra visiškai atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų, iš dalies jas palaiko. Nors akcentuoja šeimos svarbą, tačiau stebimos asocialios vertybinės nuostatos.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis K. B. bausmę atlieka už eilę kvalifikuotų vagysčių, sukčiavimą, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų įgijimą ir panaudojimą, turto sugadinimą ir kt. Yra būdingas nusikaltimų modelis, kas vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Jis atlieka galutinę subendrintą 17 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal dešimt apkaltinamųjų nuosprendžių. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą, pirmąjį nusikaltimą jis įvykdė itin jauname amžiuje, o šiuo metu jis pripažintas pavojingu recidyvistu. Tai rodo, kad K. B. dėl ankstesniais nusikaltimais daromos žalos visuomenei tinkamų išvadų nepadarė, nepakeitė savo požiūrio į įstatymų laikymąsi, o taip pat didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis K. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. B. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja V. D.