- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- ATP-565-417/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00235-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- K. D.
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo K. D. pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį nubaustas 400 Lt (keturių šimtų litų) bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. D. nubaustas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2014-03-28 apie 07.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas sunkvežimį Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kroviniu atsisakė vykdyti teisėtą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimą vykti į transporto kontrolės punktą, kai buvo būtina pasverti jo gabenamą krovinį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukas K. D. pateiktame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą ir bylą jam nutraukti. Nurodo, kad byloje esanti medžiaga neleidžia konstatuoti, kad policijos pareigūnas turėjo realų pagrindą manyti, jog transporto priemonė gali būti perkrauta. Byloje nėra nei važtaraščio, nei transporto priemonės registracijos liudijimo, todėl nėra jokių objektyvių duomenų teigti, kad transporto priemonė buvo perkrauta. Nors policijos pareigūnai ir teigė, kad pagal važtaraštį neva buvo viršsvoris, šių dokumentų kopijų jie pateikti negalėjo, nors tokio pobūdžio byloje tai galėtų būti svarbus įrodymas. Nesant dokumentų, pareigūnų parodymais tikėti ir jais vadovautis nėra pagrindo. Beje, pažymėtina, kad tokio pobūdžio įrodinėjimo pareiga tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, todėl, apelianto įsitikinimu, jis neprivalo įrodinėti, kad viršsvorio nebuvo. Pareigūnai privalo įrodyti, kad viršsvoris buvo arba, kad buvo pagrįstas pagrindas manyti, kad transporto priemonė galėjo būti perkrauta. Iš į bylą pateiktų nuotraukų negalima teigti, kad transporto priemonės buvo perkrautos, kadangi A. B., duodamas parodymus teisme, minėjo, kad transporto priemonė buvo stabdoma dėl akivaizdaus kaupo virš borto, tuo tarpu nuotraukose jokio kaupo nematyti, kas leidžia abejoti liudytojo objektyvumu. Duodami parodymai gali būti tokie, kuriais siekiama pateisinti savo, kaip pareigūno veiksmus, o ne siekiant objektyviai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.
Apelianto manymu, vertinant policijos pareigūno nurodymo teisėtumą, svarbu atskirti policijos pareigūnams teisės aktų pavestas funkcijas nuo priemonių, kuriomis tokios funkcijos gali būti vykdomos. Akcentuoja, kad transporto kontrolės tikslu įsteigtai specializuotai institucijai - Valstybinė kelių transporto inspekcijai - įstatymų leidėjas sąmoningai analogiškų teisių nesuteikė policijos pareigūnams, kad nebūtų dubliuojamos policijos, kaip universalios įstaigos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos funkcijos. Atitinkamai Valstybinė kelių transporto inspekcija yra aprūpinta visa technine įranga, kurios pagalba ji gali imtis įstatyme nustatytų priemonių institucijai nustatytų funkcijų ?gyvendinimui, pvz. mobiliąsias transporto priemonių svarstykles ir kt. Jei teigtume, kad policija gali veikti tokiomis pačiomis teisėmis kaip Valstybinė kelių transporto inspekcija, ką nepagrįstai nurodė Klaipėdos rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime, vadinasi policija turėtų turėti tokias pačias technines priemones, ko akivaizdžiai nėra. Todėl apelianto įsitikinimu, vykdydami policijai priskirtą funkciją kontroliuoti ar neviršyti leistini transporto priemonės masė ir matmenys ir neturėdami teisės aktų nustatytų tam priemonių ir įgaliojimų (pvz. siųsti transporto priemonę tikrinti į stacionarią svėrimo vietą) policijos pareigūnai šia funkciją turi vykdyti išimtinai tokiu būdu, kaip pasitelkiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnus, kurie sustabdžius transporto priemones galėtų naudotis jiems suteiktomis teisėmis, pasverti transporto priemonę jos sustabdymo vietoje mobiliosiomis svarstyklėmis ir pan. Tačiau policijos pareigūnams teisės aktai nesuteikia teisės sustabdytą transporto priemonę siųsti tikrinti svorio į stacionarų svėrimo punktą. Atitinkamai toks reikalavimas negali būti laikomas teisėtu, todėl už jo nevykdymą transporto priemonės vairuotojui negali kilti atsakomybė.
Apeliantas pažymi ir tai, kad jo atsisakymas vykti svertis į stacionarų svėrimo punktą buvo motyvuotas ir tuo, kad nebuvo sumokėjęs kelių mokesčio, o iki stacionaraus svėrimo punkto neįmanoma patekti niekaip kitaip, kaip tik mokamu keliu. Tuo tarpu sustabdytas buvo kelyje, kuriuo naudojantis pagal galiojančius teisės aktus neprivaloma mokėti kelių naudotojo mokesčio, todėl kelių mokesčio sumokėjęs nebuvo. Nurodė šias aplinkybes, tačiau pareigūnas vis viena reikalavo važiuoti tikrinti transporto priemonės masės, sakydamas jog jį palydės. Apelianto įsitikinimu, taip policijos pareigūnai jį vertė daryti kitą pažeidimą - važiuoti mokamu keliu nesumokėjus kelių mokesčio.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. D. mano, kad pareigūno nurodymai vykti sverti transporto priemonę į stacionarų svėrimo punktą, esantį už daugiau kaip dvidešimties kilometrų nuo sustabdymo vietos buvo neteisėti, todėl, administracinio teisės pažeidimo - pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo - nepadarė.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK RPK laikinai vykdanti viršininko funkcijas K. Antanavičienė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto K. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus kodėl mano, kad K. D. veiksmuose yra ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. D. įrodinėja, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas, nes jį sustabdžiusių pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, kadangi ne jį stabdžiusių pareigūnų kompetencijoje buvo tikrinti vežamo krovinio svorį. Maža to, jis buvo verčiamas daryti kitą teisės pažeidimą.
Tačiau aukštesnės instancijos teismas įvertinęs šią apelianto K. D. poziciją, pažymi, kad, kaip matyti iš 2014 - 03 - 28 administracinio teisės pažeidimo protokole rašyto jo paaiškinimo, jog sverti krovinio nevažiavo, nes buvo nepakeliui važiavimo maršrutui, K. D. įvykio vietoje visiškai neabejojo policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu. Apie tai jis užsiminė tik apylinkės teisme. Tai, kad K. D. įvykio vietoje nekilo jokių abejonių dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, liudija ir policijos pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad pasak K. D., jis atsisakė vykti sverti krovinio, nes tokį nurodymą buvo gavęs iš savo darbdavio. Analogiškas aplinkybes K. D. nurodė ir pats teismo posėdžio metu apylinkės teisme. Tuo tarpu versiją dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, itin išsamiai detalizuojant kuo ji pasireiškė, K. D. iškėlė tik pateiktame apeliaciniame skunde.
Tačiau aukštesnės instancijos teismas įvertinant paminėtąsias aplinkybes, pažymi, kad byloje nebuvo surinkta jokių duomenų dėl policijos pareigūnų A. B., R. N. veiksmų neteisėtumo. Tuo tarpu subjektyvus paties K. D. aplinkybių pateikimas bei vertinimas savaime policijos pareigūnų veiksmus nedaro prieštaraujančius įstatymui. Priešingai, apelianto byloje nustatytų aplinkybių savitas interpretavimas vertintinas, kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnų reikalavimai, nurodymai yra privalomi asmeniui, kuriam jie yra taikomi, nes preziumuojama, kad pareigūnų reikalavimai yra teisėti iki yra neįrodyta kitaip. Tad įvykio vietoje nebuvus akivaizdžių K. D. sustabdžiusių policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, K. D. privalėjo važiuoti į pareigūnų nurodytą vietą krovinio svoriui patikrinti. Juolab, kad objektyvias priežastis kodėl yra reikalaujama pasverti krovinį, pareigūnai aiškiai nurodė. Ir šios priežastys buvo tikrai logiškos ir negalėjusios sukelti K. D. abejonių dėl pareigūnų reikalavimo teisėtumo. Kadangi apeliantas atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, jo veiksmai visiškai pagrįstai ir buvo vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, konstatuoja, kad tenkinti K. D. apeliacinio skundo, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.