Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Mefodijos Povilaitienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (15/6–14)0002 ,,Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui E. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2018 m. birželio 6 d. Departamentas gavo pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pasibaigus ankstesnio leidimo galiojimui, Departamento sprendimu suteiktos papildomos apsaugos pagrindu, ir kartu pateiktus dokumentus. Siekiant nustatyti, ar nėra pagrindo, nurodyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurio gali pareiškėjui gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsakovas atliko patikrinimus Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje, antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (toliau – ir ĮKNR) bei 2018 m. liepos 10 d. išsiuntė paklausimą Valstybės saugumo departamentui ir Policijos departamentui.

Atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad 2017 m. spalio 6 d. pareiškėjui Danijos Karalystės sprendimu buvo įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę ir joje apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio nuostatas iki 2019 m. balandžio 30 d.

ĮKNR pateikiamais duomenimis, pareiškėjas 2013 m. birželio 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį (neteisėtas valstybės sienos perėjimas), 2015 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) ir BK 22 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas).

2018 m. liepos 20 d. Departamente buvo gautas Policijos departamento pranešimas Nr. 5-S-6843, kuriame informuojama, kad Rusijos Federacijos pilietis E. B. buvo nuteistas už keturis sunkius, vieną nesunkų bei vieną apysunkį nusikaltimą, taip pat yra įtariamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą. Policijos departamento rašte konstatuojama, kad neteisėtas žmonių gabenimas yra rimtas tarpvalstybinio masto nusikaltimas, suteikiantis dideles pajamas nusikaltėliams bei organizuotoms grupėms, todėl darantis didelę žalą žmonėms bei turintis itin neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes. Nurodė, kad pareiškėjas laikomas recidyvistu ir atkreipė dėmesį, kad recidyvisto asmenybė yra viena iš pavojingiausių socialinės asmenybės tipų. Policijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo padarytų veiksmų visuma ir pakartotinumas rodo, jog šios veikos nėra atsitiktinės, taip pat į tai, kad paskirtos bausmės nepasiekia numatyto tikslo sulaikyti asmenį nuo naujos nusikalstamos veikos vykdymo įpareigojant jį laikytis įstatymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Policijos departamentas pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei.

Departamentas, remdamasis surinkta informacija, Policijos departamento išvada ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018 m. rugpjūčio 2 d. priėmė ginčijamą Sprendimą.

Teismas pažymi, kad atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 35 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Pažymėtina, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi, grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Todėl užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai pagal savo kompetenciją turi įvertinti Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar nėra Įstatymo nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Teismo vertinimu, Departamentas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu, be to, ir pats pareiškėjas neginčija fakto, kad ginčijamame sprendime nurodyti pažeidimai pareiškėjo buvo padaryti. Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateikta Policijos departamento išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir pagrįstai įvertino, kad pareiškėjo padarytų veikų visuma ir pakartotinumas rodo, kad šios nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, paskiros bausmės tikslo – paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo – nepasiekė, todėl darė prielaidą, kad toks pareiškėjo elgesys ateityje nesikeis ir gali daryti naujus nusikaltimus ar teisės pažeidimus.

Pagal teismų praktiką, aplinkybė, jog užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, ir vien dėl to (tokių įtarimų pareiškimo) tokiam asmeniui turi būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015). Teismas pažymi, kad valstybė turi diskrecijos teisę nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos yra sprendžiama dėl leidimo gyventi šalyje užsieniečiui suteikimo/nesuteikimo ar pakeitimo/nepakeitimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas, priimdamas sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nevertino pareiškėjo elgesio ir jo padarytų pažeidimų (aplinkybių, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 292 straipsnio 3 dalį) kaip pagrindą konstatuoti pareiškėjo galimą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Teismas sutinka su atsakovu, kad vien tai, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad pasikeitus aplinkybėms ir pareiškėjui padarius naujus nusikaltimus bei administracinius nusižengimus, leidimas laikinai gyventi ir papildoma apsauga jam negali būti panaikinti. Išduodant pareiškėjui leidimą, buvo vertinama tokia faktinė situacija, kokia ji buvo 2016 metais, tačiau išdavus leidimą, faktinė situacija pasikeitė, kadangi apreiškėjas padarė kitų nusikalstamų veikų. Be to, pareiškėjo grėsmės realumą rodo ir tai, kad pareiškėjas yra įtariamas analogiško nusikaltimo, už kurį jis buvo baustas, padarymu, t. y. neteisėto Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių valstybės sienos kirtimo organizavimu ir vykdymu, tad šios veikos nėra atsitiktinės.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Departamento sprendimas buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjas buvo nuteistas už keturis sunkius, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą ir įtariamas padaręs vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą (neteisėtas valstybės sienos perėjimas ir neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną, vagystė, disponavimas suklastotu dokumentu), Danijos Karalystėje jis taip pat buvo nuteistas už valstybės tarnautojo užpuolimą panaudojus peilį. Lietuvos Respublikoje jis ne vieną kartą buvo nubaustas už administracinius nusižengimus (nustatyto greičio viršijimą, vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo) ir šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl tokio sprendimo teisėtumo, kadangi yra akivaizdus, sistemingas pareiškėjo nusikaltimų darymas, asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Įvertinus pareiškėjo keliamos grėsmės pobūdį ir jo veiklą viešosios tvarkos atžvilgiu, darytina išvada, kad jo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, dėl ko atsisakymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvoje.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (15/6–14)0002 ,,Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui E. B.“, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, teisėtai ir pagrįstai pritaikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 40 straipsnio 1 dalies 9 punktą bei atsisakė pakeisti Rusijos Federacijos piliečio E. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamento 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (15/6–14)0002 ,,Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui E. B.“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais ar kitais argumentais.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą pareiškėjo E. B. bylą išnagrinėti iš naujo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą pareiškėjo E. B. bylą išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.