Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-29 · Administracinė byla Nr. eI-988-162/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
eI-988-162/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02715-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas
Atsakovas
J. K.
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-988-162/2016 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02715-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6; 1.6.6.2; 1.38; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant atsakovei J. K.,vertėjai Lilijai Dautarienei,

2016 m. sausio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei J. K. dėl piniginės socialinės pašalpos permokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės J. K. priteisti 175,92 Eur permokėtą ir negrąžintą socialinės pašalpos sumą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašyme nurodo, kad J. K. vaikams K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu bei atsižvelgiant į atsakovės 2011 m. spalio 12 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-47555, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) vedėjo 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. SP1-4554 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. buvo paskirta 421,95 Lt (122,21 Eur) dydžio socialinė pašalpa. Ši pašalpos suma buvo pervedama J. K. į jos asmeninę banko sąskaitą.

Nurodo, kad atsakovė Socialinės paramos skyriui per mėnesį nepranešė apie tai, kad 2011 m. spalio 17 d. jos dukra K. Š. įsidarbino, todėl Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. SP1-1464 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos J. K.“ nustatyta, kad atsakovei nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. permokėta 607,42 Lt (175,92 Eur) socialinės paramos suma, kurią buvo prašoma grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Nurodo, kad apie priimtą sprendimą atsakovė buvo informuota 2012 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-2833. Atsakovei laiku negrąžinus permokėtos socialinės pašalpos sumos, jai 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. birželio 2 d. buvo išsiųsti priminimo laiškai, kuriuose pakartotinai buvo prašoma grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą, tačiau atsakovė iki šiol permokėtos sumos negrąžino.

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino pareiškėjo prašymą. Paaiškino, kad apie dukters K. Š. įsidarbinimą sužinojo tik 2012 metais, todėl laiku apie šį faktą Socialinės paramos skyriui nepranešė. Paaiškino negavusi 2012 m. balandžio 17 d. informacinio rašto apie susidariusią permoką, tačiau apie tai buvo informuota vėliau atėjus į Socialinės paramos skyrių. Prašo sprendimo vykdymą atidėti pusei metų bei atidėjus išdėstyti priteistą sumą 6 mėnesiams dėl sunkios turtinės padėties. Paaiškino, kad gauna apie 300 Eur darbo užmokestį, išlaiko du vaikus, turi įsiskolinimų kredito įstaigoms bei įsiskolinimų už komunalines paslaugas bei eksploatacines išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė J. K. 2011 m. spalio 11 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama jai paskirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio. Prašymu-paraiška atsakovė įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. Socialinės paramos skyrius nustatė, kad J. K. atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatytus reikalavimus ir turi teisę gauti piniginę socialinę paramą, todėl Socialinės paramos skyriaus 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. SP1-4552 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ J. K. nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. buvo paskirta 421,95 Lt (122,21 Eur) dydžio socialinė pašalpa. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. SP1-1464 buvo nustatyta, kad J. K. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. permokėta 607,42 Lt socialinės pašalpos suma. Minėto įsakymo 3 punktu atsakovei nurodyta grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė Socialinės paramos skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-2883 buvo informuota apie nustatytą permokėtą 607,42 Lt socialinės pašalpos sumą, nes atsakovė nepranešė apie tai, kad jos dukra K. Š. nuo 2011 m. spalio 17 d. įsidarbino. Minėtu raštu atsakovei buvo pasiūlyta iki 2012 m. rugsėjo 1 d. grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai permokėtą 607,42 Lt socialinės pašalpos sumą. Socialinės paramos skyriaus 2015 m. vasario 3 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-823, 2015 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-3570 ir 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-4561 atsakovė pakartotinai buvo informuojama dėl negrąžintos permokėtos 175,92 Eur (607,42 Lt) socialinės pašalpos sumos bei pakartotinai jai buvo siūloma grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą, tačiau atsakovė iki šiol permokėtos socialinės pašalpos sumos negrąžino.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2011 m. birželio 22 d. redakcija Nr. XI-1502, galiojusi nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d., t. y. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. SP1-4554 priėmimo metu) (toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) išlaidos už būsto šildymą viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų; arba (ir) 3) išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį viršija 2 procentus pajamų; arba (ir) 4) išlaidos už karštą vandenį viršija 5 procentus pajamų; 5) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 24 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

Remiantis byloje pateiktais SODROS duomenų bazės duomenis nustatyta, kad atsakovės dukra K. Š. nuo 2011 m. spalio 17 d. įsidarbino Vilniaus sportinės gimnastikos klube (duomenys neskelbtini). Byloje neginčijama, kad atsakovė nevykdė Įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintų pareigų ir per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Atsakovė, 2011 m. spalio 11 d. pildydama prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, savo parašu patvirtino, kad per mėnesį praneš apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusius aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. Tokie aplaidūs atsakovės veiksmai lėmė tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai išmokėjo J. K. socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 iki 2012 m. sausio 1 d. – viso 607,42 Lt (175,92 Eur). Pažymėtina, jog pareiškėjui nustačius socialinės pašalpos permoką, atsakovė jos negrąžino.

Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, kad būtent atsakovės dukters įsidarbinimas ir darbo užmokesčio gavimas lėmė tai, kad socialinės paramos gavimo metu pasikeitė atsakovės pajamos, dėl to atsakovė turėjo pareigą apie tai pranešti pareiškėjui, kuris būtų įvertinęs ar atsakovė atitinka įstatymo reikalavimus socialinei paramai gauti. Atsakovei per mėnesį nepranešus paramos teikimo laikotarpiu apie materialinės padėties pasikeitimą, turėjusiai įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, atsakovė turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas 26 straipsnio 1 dalis).

Analizuojant Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. SP1-1464 teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinusi Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. SP1-1464 turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šis administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, t. y. pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 175,92 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos informuoti apie pasikeitusią materialinę padėtį nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi permokėtos pašalpos dalies, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš J. K. priteistina 175,92 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Atsakovė prašo sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams ir tokiam pačiam laikotarpiui išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsnis nurodo, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Sprendimo įvykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdymo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę padėtį apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų)pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinama, kad sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtinais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo įvykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis; taip pat negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS52-252/2011; 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012; 2015 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015).

Įstatymas numato tik alternatyvius sprendimo vykdymo nukėlimo veiksmus – įvykdymo atidėjimą arba išdėstymą, tačiau nenumato jų abiejų taikymo kartu, todėl atsakovės prašymas taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą ir vykdymą išdėstyti negali būti tenkinamas. Atsakovė nurodė, kad jai palankesnis būtų sprendimo vykdymo atidėjimas, todėl teismas vertina, ar yra pagrindas jį taikyti.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros pažyma nustatyta, kad atsakovei mokamas 315,50 Eur darbo užmokestis. Gyvenamosios vietos deklaravimo pažymoje nurodyta, kad su atsakove gyvena du sūnūs, iš kurių vienas yra nepilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini)); ji yra vieniša mama. Atsakovė 2011 m. gruodžio 8 d. sudarė 5029 Lt vartojimo kredito sutartį, kurios išmokėjimo terminas baigėsi 2014 m. birželio 22 d.; taip pat 2013 m. sausio 18 d. sudarė 1800 Lt vartojimo kredito sutartį, kurios išmokėjimo terminas baigėsi 2015 m. sausio 25 d. Atsakovės su AB „Klaipėdos vanduo“ 2015 m. spalio 20 d. sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo patvirtina, kad atsakovė turi įsiskolinimų, kuriuos turi išmokėti iki 2016 m. kovo 31 d. (kas mėnesį moka po 43,49 Eur). Byloje pateiktas daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 10 d. raginimas dėl skolos apmokėjimo įrodo, kad atsakovė už komunalines paslaugas ir eksploatacines išlaidas yra skolinga 278,62 Eur.

Aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovės turtinė būklė, įvertinus pajamas ir išlaidas, yra sunki. Atsakovės teigimu, ji ieško papildomo darbo, todėl pagrįstai tikisi, kad atidėjus sprendimo vykdymą, priteistą sumą galės išmokėti.

Teismo vertinimu, yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams ir sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeis pareiškėjo ir atsakoves teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 85¹ straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 175,92 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus ir 92 centus) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Sprendimo vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėAušrelė Mažrimienė