- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- AN2-12-350/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- E. K.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. atstovo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-11-27 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024-09-18 nutarimu E. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 24 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 75 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 75 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 1300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas E. K. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, prašydamas panaikinti minėtą Institucijos 2024-09-18 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nurodydamas, kad nutarime nurodytų pažeidimų nepadarė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-11-27 nutarimu pareiškėjo E. K. skundas tenkintas iš dalies: panaikintas Institucijos 2024-09-18 nutarimas dalyje dėl E. K. nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, taip pat – dėl ANK 38 straipsnio taikymo, ir dėl šių administracinių nusižengimų teiseną E. K. atžvilgiu nutraukė. Kita nutarimo dalis, kuria E. K. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 24 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių, palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Pareiškėjo E. K. atstovas advokatas A. Šukaitis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-11-27 nutarimą apskundė Panevėžio apygardos teismui. Skundu atstovas prašo nutarimo dalį, kuria palikta galioti Institucijos 2024-09-18 nutarimo dalis dėl E. K. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes jis šios veikos nepadarė.
3.1. Skunde nurodoma, kad vieta, kuria važiavo E. K. su keturračiu, negali būti laikoma keliu, o tuo pačiu ir negali kilti atsakomybė už KET pažeidimus. Pareiškėjo atstovas akcentuoja, kad sąvoka „eismas“ apibūdinama kaip žmonių, transporto priemonių (automobilių, traukinių, laivų, lėktuvų) judėjimas sausumos, vandens (vidaus ir jūrų) bei oro keliais. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis konkretizuoja, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET. KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (1 punktas). KET 3.7 punktas kelią apibrėžia kaip eismui skirtą ir naudojamą žemės arba statinio paviršiaus juostą per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. E. K. keturratį vairavo žemės sklype, kuriame nėra keliui, kaip jį apibrėžia KET 3.7 punktas, būdingų elementų, sklypas apaugęs žole, kuri nėra šienaujama, krūmokšniais, ir neskirtas nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių eismui, todėl ten netaikomi KET reikalavimai, o atitinkamai negalimas baudimas už KET pažeidimus. Kadangi E. K. vairavo keturratį ne kelyje, jam negali būti taikomi reikalavimai, išdėstyti ir KET 14 bei 127 punktuose. Teismas nurodė, kad E. K. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, tačiau nesuprantama apie kokius kitus eismo dalyvius minima teismo nutarime, nes bylos medžiaga nebuvo nustatyta, jog dėl E. K. vairavimo keturratį bekele būtų padaryta žala kitų eismo dalyvių turtui. Įstatymo 2 straipsnio 13 punkte eismo dalyvis apibrėžiamas kaip kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis), todėl nei E. K., nei kartu su juo važiavusi V. S. šioje situacijoje nelaikomi eismo dalyviais, atitinkamai nelaikomi vairuotoju ir keleiviu, nes jie keturračiu važiavo ne keliu.
Atsiliepimas
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į Institucijos atsiliepimą, kuriame buvo aiškinama viešosios vietos sąvoka. Institucija akcentavo, jog priklausomai nuo reglamentuojamo teisinio santykio ir teisės akto tikslo viešoji vieta gali būti suprantama kaip vieta - teritorija nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybei - viešoji erdvė, arba kaip vieta ar teritorija, neatsižvelgiant į tai, kam ji priklauso nuosavybės teise, tačiau prieinama visuomenei, arba, kaip nurodoma teismų praktikoje, kaip vieta, net ir priklausanti privačios nuosavybės teise, tačiau kurioje siekiama apginti visuomenės interesus ir dėl toji laikytina viešąja vieta. Vietoje, kurioje važiavo keturračiu E. K., nevyksta jokie visuomenės poreikius tenkinantys renginiai, ji nepritaikyta rekreacijai, todėl ši vieta, nors ir nėra aptverta, tačiau ji pagal esamą teisinį reglamentavimą nelaikytina viešąja teritorija. Institucija, klaidindama Teismą, nurodė netinkamą šiai bylai precedentą - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-942/2017, kurioje LAT išaiškino, jog Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir viešose teritorijose, jų taikymą siejant su kelių eismo dalyvių - transporto priemonių ir pėsčiųjų - eismu, todėl asmuo, vairuodamas transporto priemonę viešoje teritorijoje (aerodromo teritorijoje), privalėjo laikytis KET reikalavimų. Institucija nutylėjo ir kitą svarbią aplinkybe, rodančią, kad nagrinėjamoje byloje negalima remtis nurodytu precedentu, jog įvykio vieta - inžinerinis objektas - vadinamasis buvęs aerodromas, kuriame jame vyksta įvairūs renginiai ir kuris priklauso seniūnijai, rajono savivaldybės tarybos sprendimu yra priskirta vietinės reikšmės keliams. Akivaizdu, jog pieva, kuria važiavo E. K., ir buvęs aerodromas, kuris priskirtas vietinės reikšmės keliams, nėra tos pačios pagal paskirtį ir naudojimą vietos, todėl vienodos teisminės praktikos taisyklė, pagal kurią aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, šioje byloje netaikytina ir Institucijos nurodytas skirtingas pagal faktines bylos aplinkybes teismo sprendimas, kuris negali būti laikomas precedentu nagrinėjant šią bylą.
3.3. E. K., jeigu būtų nustatyta, kad jis padarė turtinės žalos kitų asmenų turtui ar jis sukėlė kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, galėtų kilti civilinė (dėl turtinės žalos atlyginimo) ar baudžiamoji atsakomybė (už nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, atitinkamai pagal BK 137 ar 139 straipsnius), tačiau administracinė atsakomybė negalima, nes nėra visų administracinei atsakomybei reikalingų požymių. Be to liko nepašalintos abejonės dėl V. S. kaip nukentėjusiosios statuso pripažinimo. Teismas nevertino įvykio metu darytų vaizdo įrašų, iš kurių akivaizdžiai matosi ne tik įvykio vieta, bet ir tai, kad V. S. įvykio metu nepatyrė jokių sveikatos sutrikdymų, ką ji patvirtino ir Teismui.
4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nesutinka su E. K. atstovo advokato A. Šukaičio apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniu skundu ginčijama pažeidėjo kaltė padarius jam inkriminuotą ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes vieta, kuria važiavo E. K. keturračiu, negali būti laikoma keliu, o tuo pačiu negali kilti atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, byloje liko nepašalinta abejonė dėl V. S. nukentėjusiosios statuso.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimu nutraukus administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį, keitėsi E. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo apimtis ir E. K. yra nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2024 m. birželio 27 d., 16.09 val., žemės sklype, (duomenys neskerlbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,78 prom. neblaivumas, vairuodamas keturratį motociklą „Bombardier“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio ir įvažiavo į griovį, dėl ko įvykio metu nukentėjo V. S. – jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir tuo E. K. pažeidė KET 14, 127 punktų reikalavimus.
10. Pažymėtina, kad pažeistų taisyklių pobūdis negali būti nustatomas vien tik pagal jas reglamentuojančio teisės akto pavadinimą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio (Pagrindinės šio įstatymo sąvokos) 14 punkte pateiktą išaiškinimą eismo įvykis – tai įvykis ne vien tik kelyje, bet ir viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. To paties straipsnio 13, 74 ir 92, punktuose nurodyta, kad vairuotojas - tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę, jis yra eismo dalyvis, o savaeigė mašina (šiuo atveju keturratis) laikoma transporto priemone. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis.
11. Pirmosios instancijos teismas pagal Institucijos teismui papildomai pateiktą pranešimą tikslinant įvykio vietą, konstatavo, kad E. K. keturratį motociklą vairavo sklype, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskerlbtini). Iš išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad žemės sklypas yra privati teritorija (b.l. 55-56), taigi atitinka vieną iš alternatyvių SEAKĮ 2 straipsnio 14 punkte apibrėžtų eismo įvykio vietų. Veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį neturi reikšmės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad E. K. keturratį vairavo žemės sklype, kuriame nėra keliui, kaip jį apibrėžia KET 3.7 punktas, būdingų elementų, sklypas apaugęs žole, krūmokšniais, jame neskirta vieta nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių eismui. Aukštesnysis teismas, aiškindamasis įvykio aplinkybes, susipažino su administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiu vaizdo įrašu, darytu įvykio vietoje policijos pareigūno mobiliuoju vaizdo registratoriumi. Iš vaizdo įrašo matyti, kad žolė melioracijos griovyje ir aplink jį yra nušienauta, o kiek toliau matyti namų stogai. Aptariamas sklypas yra miesto ribose, šalia gyvenamųjų namų kvartalo ir nėra aptvertas. Akivaizdu, kad į šį žemės sklypą bet kuriuo metu gali patekti ne tik jo savininkai, bet ir kiti žmonės (taip kaip į jį pateko E. K. ir V. S.). Taigi, aplinkybė, kad E. K. sukelto įvykio vieta buvo privačioje teritorijoje, kurioje nebuvo kelio, neeliminuoja jo veiksmų pavojingumo ir pagal SEAKĮ šis įvykis laikomas eismo įvykiu, todėl E. K. veika nagrinėjamu atveju pagrįstai siejama su KET laikymųsi.
12. Atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad liko nepašalintos abejonės dėl V. S., kaip nukentėjusiosios, statuso pripažinimo. E. K. atstovas skunde pažymi, kad teismas nevertino įvykio metu darytų vaizdo įrašų, iš kurių matyti, kad V. S. įvykio metu nepatyrė jokių sveikatos sutrikdymų, ką ji patvirtino ir teismui. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad V. S. sužalojimo klausimas buvo keliamas ir pirmosios instancijos teisme. Skundžiamame nutarime išvadą dėl V. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo teismas motyvuotai grindė ambulatorinio apsilankymo apraše užfiksuotais duomenimis, kad V. S. į medikus kreipėsi patyrusi traumą transporto įvykio metu ir nukentėjo kaip keturračio keleivė bei buvo nustatyti abiejų blauzdų vidinių pusių paviršiniai nubrozdinimai, žaizda buvo išplauta ir sutvarstyta. Taip pat teismas įvertino VšĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninė“ pateiktą informaciją, kad nukentėjusiajai sveikatos priežiūros paslauga teikta pastarajai savanoriškai atvykus į ligoninę, o diagnozės nustatymui reikšminga anamnezė į ligos istoriją įrašoma pagal paties paciento žodžiu nurodytas susirgimo ar patirto sužalojimo aplinkybes. Medicinos dokumentų apžiūros protokole matyti, jog dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos ekspertui G. Serbentai, buvo apžiūrėtas V. S. medicinos dokumento išrašas/siuntimas iš VšĮ „Panevėžio Respublikinė ligoninė“ ir padaryta išvada, kad V. S. nustatyta blauzdų nubrozdinimai ir žaizda, sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Medicinos dokumentuose užfiksuotos aplinkybės negali būti paneigiamos policijos pareigūnų darytais vaizdo įrašais, kuriais, beje, nukentėjusiosios patirti sužalojimai nebuvo specialiai fiksuojami, o įvertinus sveikatos sutrikdymo mąstą, sužalojimai negalėjo būti akivaizdžiai matomi. E. K. ir V. S. sieja artimi santykiai, todėl teismas nukentėjusiosios teismo posėdyje duotus parodymus, kad įvykio metu nepatyrė jokių sužalojimų, pagrįstai vertino kritiškai kaip norą draugui padėti išvengti atsakomybės.
13. Aptartomis aplinkybėmis daroma išvada, kad administracinio nusižengimo byloje yra visiškai įrodyta, jog E. K., vairuodamas neblaivus ir sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta V. S. sveikata, pažeidė KET 14, 127 punktų reikalavimus, tuo pačiu padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
E. K. atstovo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-11-27 nutarimą.
Nutartis neskundžiama.