- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-116-278/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00971-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- E. T., L. T.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1532-126/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. T., E. T. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo E. T. paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodė, kad 2007-07-22 L. T., vairuodamas E. T. priklausančią transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta G. B. priklausanti transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu L. T. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio metu dėl transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), apgadinimo G. B. buvo padaryta 1 798,36 Lt žala, kurią apmokėjo AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr.1 nuostatas. Ieškovas vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą G. B. 1 798,36 Lt draudimo išmoką. Vadovaudamasis CK 6.280 straipsniu bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi prašė teismą solidariai priteisti iš bendraatsakovų 1 798,36 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas L. T. 2007-07-22 vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį G. B. priklausantį automobilį Audi 80 Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad G. B. automobilis buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nuostolių atlyginimui jam AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 1 798,36 Lt. Nurodė, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas nustatė, kad VĮ „Regitra” duomenimis eismo įvykio dieną automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus atsakovas L. T., savininkas yra atsakovas E. T., todėl jis, kaip automobilio savininkas turi solidariai su kaltu dėl eismo įvykio asmeniu atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Teismas konstatavo, kad ta aplinkybė jog atsakovas E. T. nesusijęs su eismo įvykiu, neatleidžia jo nuo pareigos rūpintis jam priklausančiu daiktu, nes jis neatlikus teisinės registracijos (savininko keitimo), perdavė automobilį kitam asmeniui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. T. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog automobilis jo vardu buvo registruotas mirusio tėvo valia, jam esant 16 metų amžiaus. Išregistruoti parduotos transporto priemonės jis negalėjo, nes tuo metu nebuvo suėję 18 metų, tai yra jis buvo ribotos civilinės atsakomybės. Teigia, kad teismas nesivadovavo CK 6.280 straipsnio nuostata, jog atgręžtinio reikalavimo teisė žalą atlyginusiam asmeniui atsiranda tik į žalą padariusį asmenį, tai yra, į atsakovą L. T., kuris dėl savo priešingų teisei veiksmų sukėlė šias pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo E. T. apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, jog 2007-07-22 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku buvo atsakovas E. T.. Atsakovas neigia savo atsakomybę tuo, kad automobilis buvo registruotas jo vardu tėvo valia, jam esant 16 metų ir ribotos civilinės atsakomybės. Mano, kad šis teiginys neturi jokios teisinės reikšmės, nes pagal CK 2.8 straipsnio nuostatas, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi visas galimybes sudaryti sandorius, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Nurodo, kad atsakovas teiginys, jog jis neturėjo galimybės išregistruoti parduotos transporto priemonės, nes neturėjo 18 metų, atmestinas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad tėvas 2007 metų vasaros pradžioje automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu L. T. išmainė į kitą automobilį. Šio tariamai įvykusio mainų sandorio metu galiojusių Kelių transporto priemonių taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 (2006-07-13 įsakymo Nr. 1V-268 redakcija) nuostatose nėra jokių išimčių tam tikro amžiaus transporto priemonių savininkams pranešti taisyklių nustatyta tvarka transporto priemonių valdytojo duomenų pasikeitimus. Teigia, kad atsakovas turėjo visas sąlygas tinkamai įregistruoti automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasikeitusio valdytojo duomenis, tačiau nebūdamas pakankamai rūpestingas, savo prievolės neįvykdė. Ieškovas teigia, kad šiuo atveju eismo įvykio kaltininkas L. T. vairavo atsakovui E. T. priklausančią transporto priemonę, kurios nebuvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl ko atsakovui E. T. ir kilo pareiga atlyginti nepadrausta transporto priemone padarytą žalą solidariai su eismo įvykio kaltininku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl L. T., vairavusio automobilį VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kaltės, 2007-07-22 eismo įvykio metu buvo apgadintas G. B. priklausanti transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir tuo padaryta 1 798,36 Lt žala, kurią jam atlygino AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 6-18). Iš pažymos dėl eismo įvykio administracinėje byloje matyti, kad L. T. automobilį vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jį vairuoti (b.l. 6). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1, 3 p. ir LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 53.1. ir 53.3. punktai numato, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ar padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Esant minėtoms įstatymo nuostatoms darytina išvada, kad ieškovas, AB „Lietuvos draudimas“ atlyginęs patirtus nuostolius, turi teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VĮ „Regitra” duomenimis eismo įvykio dieną automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovas L. T., savininkas buvo atsakovas E. T. ir atsakovas šios aplinkybės neginčija, nurodydamas, kad mirusio tėvo A. T. valia, automobilis, kurį vėliau tėvas pardavė L. T., buvo registruotas jo vardu, o automobilį pardavus, teisinė registracija nebuvo atlikta. Nustatyta tvarka patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 86-99 p.p. nuostatomis Lietuvoje registruota transporto priemonė privalėjo būti perregistruota per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Atsakovas E. T. ar jo įgaliotas asmuo A. T., perregistravimo neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis liko atsakovo E. T. nuosavybė. Dėl paminėto, atsakovas ir toliau buvo parduotos transporto priemonės teisėtas valdytojas ir turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai (CK 4.37 str. 1 d.). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas atsakovui nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė turėjo būti privalomai apdrausta (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Kadangi automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl atsakovas turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Nors apeliantas nurodo, kad iš jo žala neturi būti priteista, nes atgręžtinio reikalavimo teisė žalą atlyginusiam asmeniui atsiranda tik į žalą padariusį asmenį, tačiau šis teiginys atmestinas. Vertinant, kokia atsakomybė taikytina atsakovams, vadovaujamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal šią įstatymo nuostatą Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti sumokėtą išmoką tretiesiems asmenims. Automobilio savininko atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad autotransporto priemonės savininkas nevykdo įstatymo imperatyvo apdrausti transporto priemonę. Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų. Kadangi E. T. priklausantį automobilį atsakovas L. T. vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, todėl atsakovas solidariai su kaltu dėl eismo įvykio asmeniu privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Ta aplinkybė, kad automobilis atsakovo vardu buvo registruotas tėvo valia, neatleidžia E. T. nuo atsakomybės, nes 2007 m., perleidžiant transporto priemonę kitam asmeniui, jos išregistravimu privalėjo pasirūpinti tėvas A. T., kuris mirė tik (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės savininkas E. T. (b.l. 34). Tai, kad transporto priemonės pardavimo metu apeliantas buvo nepilnametis, netrukdė jam pačiam ar jį atstovaujančiam asmeniui pateikti pranešimą VĮ „Regitra“ apie transporto priemonės pardavimą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą ir jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.