- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-335-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01125-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- UAB „Ameli Trade“
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Alisa Kostiuk, Audrius Vaičiūnas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
dalyvaujant ieškovės UAB „Ameli Trade“ atstovei advokatei Alisai Kostiuk, atsakovui A. P., atsakovo atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,
apeliacine žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Ameli Trade“ patikslintą ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo ir statinio nugriovimo, ir atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-10-19 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Ameli Trade“ patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą A. P. per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytas užtvaras: atraminę sienelę ir segmentinę tvorą iš šiaurinės ieškovo sklypo dalies ir betoninį pamatą bei medinę tvorą iš vakarinės ieškovo sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsisakė reikalavimo dėl atraminės sienelės ir segmentinės tvoros iš šiaurinės ieškovo sklypo dalies nugriovimo. Savo reikalavimą ieškovė grindžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konstatuotais statybos reglamentų pažeidimais (2016-05-16 raštas Nr. 2D-6881). Teigia, kad minėtu raštu inspekcija konstatavo pažeidimą – buvo nustatyta, kad rytinėje (ieškovės atžvilgiu vakarinėje) žemės sklypo dalyje ant atraminės sienutės pastatytas I grupės nesudėtingas statinys – tvora, jos atraminės sienutės aukštis vietomis siekia apie 0,40 m, tvoros aukštis nuo atraminės sienutės apie 1,97 m. Inspekcija nustatė, kad toks tvoros pastatymas taip pat yra pažeidimas, nes tvora yra I grupės nesudėtingas statinys, todėl tvoros statybai buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas – gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas. Šį pažeidimą inspekcija kvalifikavo kaip mažareikšmį, todėl pranešimo dalies nagrinėjimą dėl to nutraukė, apie tai informuodama ieškovę bei išaiškindama teisę ginti savo pažeistas teises teisme. 2015-06-29 padarius geodezinę nuotrauką, nustatyta, kad minėta tvora pastatyta ieškovės žemės sklype. Vėliau tvoros konstrukcija buvo pakeista ir kartu tvoros atraminė sienutė buvo perkelta, pastačius tvorą ant sklypų ribos. Tokių būdu atsakovas iš dalies pašalino nuosavybės teisės pažeidimą, bet liko nepašalintas inspekcijos konstatuotas anksčiau nurodytas teisės aktų pažeidimas – gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo tvoros pastatymui nebuvimas. Ieškovės nuomone, dėl sklypų ribų peržengimo ar neperžengimo kriterijų reikėtų vadovautis kompetentingos institucijos nuomone, kuri savo atsiliepime aiškiai nurodė, kad tvora ant atraminės sienelės rytinėje-vakarinėje sklypų dalyje pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškovė teigė, kad dėl padarytų teisės pažeidimų negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu bei jame esančiais pastatais, nes ieškovės ūkinis pastatas yra arti pietinės sklypo dalies ir dėl tvoros pastatymo nesilaikant nustatytos tvarkos bei svetimame žemės sklype ieškovė tiesiog negali prieiti prie ūkinio pastato rytinės sienos. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pateiktoje 2017-09-08 patikslintoje geodezinėje nuotraukoje matomas tvoros aukštis, kuris vietoje, besiribojančioje su šiaurinėje dalyje esančia atramine sienele, sudaro net 2,48 m. Taip pat nurodo, kad dėl tvoros kiaurymių plotų atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jie atitinka STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus ir tvoros kiaurymių plotas nėra mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą), kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visas inžinerinis įrenginys yra pastatytas atsakovo nuosavybės valdomame sklype ir neperžengia ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos. Pažymėjo, kad statant tvorą (užtvarą) prie ieškovės sklypo šiaurinės ir vakarinės ribos nereikėjo gauti ieškovės sutikimo, kadangi to nenumatė galioję teisės aktai. Taip pat pažymėjo, jog žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), geodezinė nuotrauka, kurią parengė UAB „Kurorto kadastras“, yra nebeaktuali ir nuotraukoje (brėžinyje) ieškovės sklypo vakarinėje dalyje yra pavaizduota buvusi metalinė vielos (tinklinė) tvora ir tvoros vieta. Metalinė vielos (tinklinė) tvora buvo išardyta 2015 m. rudenį ir vėliau atsakovas prie ieškovės sklypo vakarinės ribos savo sklype įrengė medinę tvorą. Išanalizavus UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtą tvorų geodezinę nuotrauką tarp žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), darytinos šios išvados: pirma, ieškovės sklypo šiaurinės ribos posūkio taškų koordinatės yra lygiai tokios pat, kaip ir ieškovės su pradiniu ieškiniu pateiktoje žemės sklypo geodezinėje nuotraukoje, kurią parengė UAB „Kurorto kadastras“, t. y. posūkio taškų 3, 4, 5 ir 6 koordinatės sutampa; antra, atsakovas betoninę užtvarą prie ieškovės sklypo šiaurinės ribos yra įrengęs ties posūkio taškais 3, 4 ir 5; trečia, atsakovas betoninę užtvarą prie ieškovės sklypo šiaurinės ribos yra įrengęs savo žemės sklype prie pat ieškovės sklypo ribos, tačiau jos neperžengdamas: atstumas nuo ieškovės sklypo ribos ir užtvaros ties posūkio tašku 3 yra 0,04 m, atstumas nuo ieškovės sklypo ribos ir užtvaros ties posūkio tašku 4 yra 0,03 m, atstumas nuo ieškovės sklypo ribos ir užtvaros ties posūkio tašku 5 yra 0,03 m; ketvirta, atsakovas medinę tvorą prie ieškovės sklypo vakarinės ribos yra įrengęs savo žemės sklype prie pat ieškovės sklypo ribos, tačiau jos neperžengdamas: atstumas nuo ieškovės sklypo ribos ir tvoros ties posūkio tašku 1 yra 0,01 m, atstumas nuo ieškovės sklypo ribos ir tvoros ties posūkio tašku 2 yra 0,01 m, atstumas nuo ieškovės sklypo ribos ir tvoros ties posūkio tašku 3 yra 0,02 m. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės UAB „Ameli Trade“ ieškinio reikalavimą dėl tvoros, pastatytos ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimo tenkinti. Nurodė, kad atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtu adresu esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje pastatytas I gr. nesudėtingas statinys – tvora (atraminės sienutės aukštis apie 0,4 m, o tvoros (užtvaro) aukštis nuo atraminės sienutės – apie 1,97 m). Taip pat paaiškino, jog nustatyta, kad minėto sklypo dalyje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo šiaurine dalimi, pradėta statyti tvora ant atraminės sienutės, kurios aukštis nuo žemės paviršiaus apie 1,14 m. Pagal atlikto patikrinimo metu, t. y. 2016-04-29, galiojusius teisės aktus nustatyta, jog tvora yra I gr. nesudėtingas statinys; ji pastatyta 2015 m. rugsėjo–spalio mėn. ir yra arčiau žemės sklypo ribos, nei numatyta teisės aktuose; tvoros statybai buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas – gretimo žemės sklypo savininko (šiuo atveju – ieškovės) rašytinis sutikimas. Pažymėjo, kad nuo 2017-01-01 pasikeitus teisės aktams, reikalavimas minėtos tvoros statybai turėti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą išliko. Inspekcija konstatavo, kad tvora yra pastatyta pažeidžiant statinio statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir mano, jog šis pažeidimas gali būti pašalintas tvorą nugriaunant arba gavus ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, sutikimą ginčo statinio statybai. Taip pat nurodė, kad statant atraminę sienelę savo sklype, jeigu atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, privaloma turėti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017-10-19 sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl atraminės sienelės ir segmentinės tvoros iš šiaurinės ieškovės sklypo dalies nugriovimo. Tenkino kitą patikslinto ieškinio dalį. Įpareigojo atsakovą A. P. per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytas užtvaras: betoninį pamatą bei medinę tvorą iš vakarinės ieškovės UAB „Ameli Trade“ sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo A. P. 1 460,75 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Ameli Trade“.Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, antstolės Vidos Daugirdienės faktinį aplinkybių konstatavimo protokolą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomonę, sprendė, jog ginčo tvora yra pastatyta ant sklypo ribos, konstrukcijai peržengiant sklypo ribas, ir tokiai statybai privalomas besiribuojančio sklypo savininko sutikimas (susitarimas). Teismas konstatavo, kad ieškovė nėra ir nebuvo davusi sutikimo atsakovui statyti ginčo tvorą ant jos žemės sklypo ribos, todėl teismas laikė, kad ginčo tvora yra pastatyta neteisėtai, tokia statyba yra savavališka ir turi būti pašalinta.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, bylą nagrinėjant iš esmės, atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą nugriauti atraminę sienelę su pradėta statyti segmentine tvora šiaurinėje sklypo dalyje, nes pažeidimas pašalintas, sprendė, kad yra pagrindas minėtą bylos dalį nutraukti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-10-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl žemės sklypo ribų. Tvora, dėl kurios vyksta ginčas, yra pastatyta prie ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos, posūkio taškuose 1, 2 ir 3, apelianto nuosavybės teise valdomame žemės sklype ir sklypo ribų neperžengia. Teismas turėjo atidžiau įvertinti aplinkybę, jog tvora įrengta tiesiai virš riboženklio stulpelio. Byloje esančių nuotraukų kokybė leido teismui išsamiau paanalizuoti riboženklio padėtį pastatytos tvoros atžvilgiu – teismas būtų pastebėjęs, jog daugiau nei pusė riboženklio viršutinės dalies skritulio patenka į ieškovės sklypo pusę. Teismas turėjo pastebėti, jog prie betoninio tvoros pamato yra matomas ir riboženklį sudarantis strypas, kas tik dar kartą patvirtina, kad tvoros betoninis pamatas ir ant jo pastatyta tvora neperžengia ieškovės sklypo ribos. Pažymi, kad dėl medinės tvoros statybos neteisėtumo prie ieškovės sklypo vakarinės dalies ties posūkio taškais 1 ir 3 teismas absoliučiai sprendime nieko nepasisakė, todėl lieka neaišku, kuo remdamasis (t. y. kokia teisės norma vadovaudamasis) teismas įpareigojo apeliantą (atsakovą) griauti medinę tvorą ties minėtais riboženkliais (t. y. ištisai visą tvorą), nors tvoros statybos neteisėtumas ties posūkio taškais 1 ir 3 teismo nėra konstatuotas. Pažymi, kad ieškovės reikalavimą, kurio vėliau ji atsisakė, apeliantas įvykdė dar iki patikslinto ieškinio pateikimo, t. y. iki tokio reikalavimo pareiškimo. Mano, kad minėta aplinkybė yra svarbi apeliacinės instancijos teismui sprendžiant šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Teigia, kad byloje yra rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad ginčo tvora vakarinėje (atsakovo pusėje rytinėje) sklypo dalyje pastatyta, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, savavališkai. Mano, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nes teismas vertino įrodymų visumą, o ne išimtinai faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tvoros pastatymas virš riboženklio stulpelio traktuotinas kaip pastatymas ant ribos, peržengiant ją, todėl įpareigojimas griauti visą tvorą yra logiškas, pagrįstas ir teisėtas.Atsakovas 2018-03-27 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, juose nurodo, kad nekeisdamas ir nepildydamas apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių ir atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas paskyrė byloje žodinį nagrinėjimą, teikia Klaipėdos apygardos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, siekdamas ypatingai akcentuoti bylos aplinkybes. Nurodo, kad darant prielaidą, jog pirmosios instancijos teismas galėjo nepastebėti, kad tvora ties riboženklio tašku 2 neperžengia ieškovės sklypo ribų, byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad atsakovo tvora būtų peržengusi ieškovės sklypo ribą kitose vietose. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė proporcingumo principą ir neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką panašiose bylose. Apeliantas teismo sprendimu galėjo būti įpareigotas nugriauti visą ginčo tvorą su pamatu tik tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodyta, kad šis statinys yra pastatytas žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tokių aplinkybių egzistavimo minėtas teismas nenustatė, teismas nesiaiškino ir nenustatė, kokia tvoros su pamatu dalis yra pastatyta ieškovės žemės sklype ir ar pažeidimui pašalinti (jeigu jis vis dėl to yra) yra būtina nugriauti visą statinį, ar pakaktų pašalinti dalį pamato ar dalį tvoros. Atkreipia dėmesį, kad tvoros akytumo pažeidimų, kurie lemtų būtinybę pašalinti tik tvoros dalį, nepatenkančią į ieškovės žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas iš viso nenustatinėjo ir nevertino. Teigia, kad tiek antstolės, tiek ir trečiojo asmens pateiktos aplinkybės, fiksuotos vadovaujantis vizualine apžvalga ir naudojantis elementariomis matavimo priemonėmis, kas savaime nėra labai tikslu, todėl šioje byloje, kurioje kelių centimetrų atstumas turi esminę reikšmę, jomis neturėtų būti vadovaujamasi kaip svarbiausiais įrodymais. Turėjo būti naudojamasi kalibruotais instrumentais. Pastebi, kad pati ieškovė nusprendė pastatyti savo statinį prie pat žemės sklypo ribos ir turėjo įvertinti situaciją, kokia galėtų susidaryti situacija kaimyniniame žemės sklype pastačius tvorą. Net jeigu apeliantas ir patrauktų tvorą su pamatu 2 cm (t. y. tiek, kiek tariamą peržengimą konstatavo teismas) į savo žemės sklypo pusę, toks tvoros perkėlimas ieškovei faktinės situacijos iš esmės nepakeistų, t. y. ieškovei neatsirastų didesnės galimybės prieiti prie ūkinio pastato iš rytų pusės.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad tvora atsirado iki 2016 m., gavus atsakovo sutikimą dėl ieškovei priklausančio pastato rekonstrukcijos. Vėliau dėl atsakovo pastatytos tvoros nebuvo įmanoma tinkamai atlikti minėtos rekonstrukcijos. Teigia, kad atsakovas, prieš statydamas tvorą, turėjo gauti ieškovės sutikimą, kaip statybą leidžiantį dokumentą. Minėto sutikimo ieškovė atsakovui nedavė.Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad ginčas tarp šalių yra įsisenėjęs. Pažymėjo, kad atsakovas buvo davęs ieškovei sutikimą pastarajai rekonstruojant pastatą priartėti prie šalių sklypų ribos, tačiau vėliau šalių santykiams pablogėjus ieškovė atsisakė duoti sutikimą statyti tvorą. Laikosi pozicijos, kad tvora pastatyta teisėtai, iki riboženklio vidurio, ant sklypo ribos, jos neperžengiant, todėl ieškovės teisių ir teisėtų interesų atsakovas nepažeidė. Teigia, kad Statybos inspekcija jokių pažeidimų iš atsakovo pusės nenustatė, tik nustatė, kad statinys yra I grupės nesudėtingas statinys. Ieškovės sutikimas, pagal pasikeitusį reglamentavimą, jau nėra statybą leidžiantis dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu (CPK 42 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš esmės savo paaiškinimais detalizuoja savo apeliacinio skundo argumentus, šie paaiškinimai priimtini.Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytas užtvaras: atraminę sienelę ir segmentinę tvorą iš šiaurinės ieškovo sklypo dalies ir betoninį pamatą bei medinę tvorą iš vakarinės ieškovo sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsisakė reikalavimo dėl atraminės sienelės ir segmentinės tvoros iš šiaurinės ieškovo sklypo dalies nugriovimo, todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik ieškovės reikalavimas – nugriauti neteisėtai pastatytą betoninį pamatą bei medinę tvorą iš vakarinės ieškovės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad jos žemės sklypo vakarinėje dalyje ant atraminės senutės atsakovas pastatė I grupės nesudėtingą statinį – tvorą – be suderinimo su ieškove ir pažeisdamas jos nuosavybės teisę, nes tvora pastatyta ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovė savo reikalavimą grindė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konstatuotais statybos reglamentų pažeidimais (2016-05-16 raštas Nr. 2D-6881). Teigia, kad minėtu raštu inspekcija konstatavo pažeidimą – buvo nustatyta, kad rytinėje (ieškovės atžvilgiu vakarinėje) žemės sklypo dalyje ant atraminės sienutės pastatytas I grupės nesudėtingas statinys – tvora, jos atraminės sienutės aukštis vietomis siekia apie 0,40 m, tvoros aukštis nuo atraminės sienutės apie 1,97 m. Inspekcija nustatė, kad toks tvoros pastatymas taip pat yra pažeidimas, nes tvora yra I grupės nesudėtingas statinys, todėl tvoros statybai buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas – gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas. Taip pat ieškinyje ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo pažeidimų statant tvoras negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu ir pastatais, nes ieškovės atstovai negali prieiti prie ūkinio pastato rytinės sienos.Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014; kt.).Bylos duomenimis, ieškovės reikalavimai grindžiami žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimu dėl to, kad atsakovo tvora pastatyta ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir yra aukštesnė nei 1,80 m. Pagal nutarties 18 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, būtent tokį neleistiną neigiamą poveikį šioje byloje turėjo įrodyti ieškovė. Atsakovas turėjo įrodyti, kad jo veiksmai statant tvorą rytinėje sklypo dalyje neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Dėl ieškovės sklypo ribų peržengimo
Byloje nustatyta, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl ieškovės sklypo vakarinės ribos, o atsakovo rytinės sklypo dalies ties riboženkliais Nr. 1, 2, 3 (bylos medžiagos dalis, b. l. 59). Šią šalių sklypo ribą ties riboženkliu Nr. 1 iliustruoja nuotraukos, esančios elektroninės bylos t. 2, b. l. 32–34, ties riboženkliu Nr. 2 iliustruoja nuotraukos, esančios elektroninės bylos t. 2, b. l. 35–36, ties riboženkliu Nr. 3 iliustruoja nuotraukos, esančios elektroninės bylos t. 2, b. l. 38. Apeliacinės instancijos teisme ši byla buvo paskirta į žodinį nagrinėjimą ir teismo posėdyje iš šalių paaiškinimų nustatyta nuotraukose nurodytų sklypų priklausomybė ieškovei ir atsakovui. Paminėtose nuotraukose užfiksuoti riboženkliai ir šios nuotraukos leidžia padaryti išvadą, jog atsakovo tvora pastatyta per riboženklių skersmens vidurį. Byloje nėra ginčo dėl šalių sklypų riboženklių neatitikties Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymui dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo, todėl laikytina, jog jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ginčo tvora pastatyta prie šalių sklypo ribos, neperžengiant ieškovės sklypo ribos, ties ieškovės vakarine sklypo dalimi, nes įrodymų, jog būtų peržengtos šios sklypo dalies ribos, byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Geostatybiniai sprendimai“ geodezinė nuotrauka, kuri įrodo, kad tarp šalių žemės sklypų medinę tvorą prie ieškovo sklypo vakarinės ribos atsakovas yra įrengęs savo žemės sklype prie ieškovės sklypo ribos, tačiau jos neperžengdamas: atstumas nuo ieškovės sklypo ribos ir tvoros ties posūkio tašku 1 yra 0,01 m, atstumas nuo ieškovės sklypo ribos ir tvoros ties posūkio tašku 2 yra 0,01 m, atstumas nuo ieškovės sklypo ribos ir tvoros ties posūkio tašku 3 yra 0,02 m. Šio įrodymo ieškovė nenuginčijo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes jame nuotraukos dėl riboženklio ties 3 posūkio tašku yra neaiškios, protokole nepateikti konkretūs matmenys. Dėl riboženklio ties 6 posūkio tašku ir užtvaros ties šiaurine puse byloje ginčo nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu konstatuodamas šalių sklypų ribų peržengimą ties ieškovės sklypo vakarine riba, nes ties šia sklypo riba nėra 6 riboženklio. Iš trečiojo asmens atsiliepimo nustatyta, jog ši tvora buvo pastatyta 2015 m. rugsėjo–spalio mėn. Pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 11 priedo 1.1 p. rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą). Paminėto teisės akto 11 priedo 2 p. nustatė, kad tik statant atraminę sienelę ant sklypų ribos reikalingas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas, tačiau šios bylos medžiaga įrodo, jog ties ieškovės vakarine sklypo dalimi atsakovas nėra pastatęs atraminės sienelės. Iš bylos medžiagos, iš atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatyta, jog atraminę sienelę atsakovas buvo pastatęs ties šiaurine sklypo riba. Trečiojo asmens 2017-03-07 rašte dėl 2016-05-12 privalomojo nurodymo įvykdymo konstatuota, jog užtvara nėra atraminė sienelė, nes žemės paviršiaus aukščių skirtumas abiejose jos pusėse nesiekia 0,2 m, todėl 2016-05-12 atsakovui siųstas privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Kito privalomojo nurodymo dėl atsakovo pažeidimo ties ieškovės sklypo vakarine riba byloje nėra, todėl teismui konstatuoti užtvaros ties paminėta šalių sklypo riba statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nėra teisinio pagrindo. Nuo 2017-01-01 užtvaros ir atraminės sienelės statybos klausimus reglamentuoja statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. Dl-878, 55 p. ir 7 priedo 1.1 bei 2.2 p., nustatyta, kad ant sklypo ribos statant atraminę sienelę ir ant jos užtvarą (t. y. tvorą), privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimą tik tada, kai yra peržengiamos sklypo ribos. 2016-05-16 rašte Nr. 2D-6881, kuriame buvo užfiksuotas pažeidimas dėl tvoros pastatymo ant sklypų ribos vakarinėje (atsakovo rytinėje) dalyje, tai buvo laikyta mažareikšmiu pažeidimu. Šiame rašte nurodyta aplinkybė, jog rytinėje žemės sklypo dalyje atraminės sienutės aukštis vietomis siekia apie 0,40 m, yra paneigta trečiojo asmens 2017-03-07 raštu dėl 2016-05-12 privalomojo nurodymo įvykdymo, kuriame nurodyta, jog aukštis tarp šalių sklypų nesiekia 0,2 m, todėl nurodyta užtvara nėra atraminė sienelė ir ji yra tik ginčo tvoros pamatas.Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tvora tarp ieškovės sklypo vakarinės ribos, o atsakovo rytinės sklypo dalies ties riboženkliais Nr. 1, 2, 3 peržengia ieškovės sklypo ribas. Neparemta įstatymu ieškovės pozicija, jog jos įrodinėjamą išvadą būtų galima padaryti iš bendro vaizdo, įrodymų visumos.
Dėl tvoros aukščio ties ieškovės sklypo vakarine riba
Byloje iš trečiojo asmens pateiktų patikrinimo aktų nustatyta, jog atsakovo ginčo tvora yra I grupės nesudėtingas statinys, ieškovė įrodinėja, jog ši tvora yra aukštesnė nei 1,80 m. Šiai aplinkybei pagrįsti teikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, jog tvora ties ginčo riba yra 225 cm, tačiau iš pateiktų nuotraukų prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog tik viena tvoros sekcija yra aukštesnė už kitas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra pateiktos trys atskiros nuotraukos, neįrodančios tikslaus matavimo būdo, neaptarta, kurioje vietoje toks tvoros aukštis. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ieškovė neįrodinėjo, jog tvora viršija 2 metrų ribą, trečiojo asmens privalomuosiuose nurodymuose nėra užfiksuotas atsakovo pažeidimas dėl tvoros aukščio virš 2 metrų ribos, todėl antstolės faktinių aplinkybių protokolas nėra pakankamas įrodymas paminėtai aplinkybei įrodyti. Be to, šioje byloje yra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog reikalavimas dėl 1,80 m tvoros aukščio be gretimo sklypo sutikimo buvo taikomas tik pagal STR 1.01.07:2002 1 priedo 2 lentelę): I grupės statiniui, kai tvoros didžiausias aukštis yra 1,8 metro, nereikia projekto ir leidimo; II grupės statiniui, kai tvoros didžiausias aukštis yra daugiau kaip 1,8 metro iki 2,0 metrų, rengiamas supaprastintas projektas, kurį patikrina savivaldybės įgaliotas atstovas ir duoda raštišką pritarimą, leidimas nereikalingas. Tačiau paminėtas teisinis reglamentavimas pasikeitė ir atkreiptinas dėmesys, jog tvoros statybos metu nebuvo reikalavimo ją statyti neperžengiant atsakovo sklypo ribų prie ieškovės sklypo ribos be sutikimo iki 1,80 m aukščio.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2009, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Ginčo tvora pastatyta 2015 m. rugsėjo–spalio mėn. ir jos kaip nesudėtingo statinio statybos ypatumus tuo metu reglamentavo statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812. Nesudėtingų statinių techniniai parametrai pateikti šio reglamento priede, inžinerinių statinių – priedo 2 lentelėje. 2 lentelės 3 eilutėje nurodyta, kad įvairios užtvaros, kurių aukštis nuo 1 m iki 2 m, priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams. Paminėtas teisinis reglamentavimas išliko ir pakeitus STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, nuo 2017-01-01. Įsigaliojus 2016-10-27 įsakymui Nr.D1-713 taip pat nurodyta užtvara nuo 1 iki 2 metrų aukščio kaip nesudėtingas statinys.
Remiantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 11 priedu, siekiant statyti tvorą prie žemės sklypo ribos būtinas gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimas šiais atvejais: 1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): 1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir ([)30°); 1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis. Taip pat besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai yra reglamentuojami ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas“.
Šios ieškinio dalies įrodinėjimo dalykas būtų atsakovo ginčo tvoros kiaurymių plotas, t. y. pagal 26 p. paminėtą teisinį reglamentavimą, nes tvorą nuo 1 m iki 2 m aukščio vakarinėje-rytinėje sklypo dalyje statyti prie sklypo ribos neperžengiant ieškovės sklypo ribos be gretimo sklypo savininko sutikimo leidžiama esant šios nutarties 26 p. nurodyto STR 11 priedo 1.2.2 p. sąlygoms dėl kiaurymių ploto. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nurodytas šios nutarties 18 p., šios kategorijos bylose ieškovė privalėjo įrodyti tokio pažeidimo faktą, tačiau įrodymų dėl užtvaros kiaurymių ploto neatitikties teisės aktui byloje nėra. Iš nuotraukų darytina išvada, jog ginčo tvora nėra aklina, ji yra medinė su tarpais, todėl nugriauti ją ieškinio motyvais nėra teisinio pagrindo, nes kiaurymių ploto neatitiktis teisės akto reikalavimams byloje nėra įrodyta.Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir neturi pareigos rinkti įrodymus, todėl šioje byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti aplinkybei, jog ginčo tvora neatitinka jai nustatyto kiaurymių ploto. Iš ieškovės procesinių dokumentų darytina išvada, jog ji šios aplinkybės neįrodinėjo.Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais šalys apeliaciniame procese nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Todėl ir šiuo aspektu tirti tvoros kiaurymių ploto procentą šioje byloje nėra teisinio pagrindo.Šioje byloje nustatyta, jog atsakovas yra davęs ieškovei rašytinį sutikimą dėl ieškovės pastato rekonstrukcijos, t. y. dėl leistino atstumo sumažinimo iki atsakovo sklypo ribos, todėl vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo ir sąžiningumo principais šioje byloje konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą dėl tvoros priartėjimo prie jos pastato būtų neteisinga. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas.Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės normas, todėl skundžiamo sprendimo dalys, kuriomis buvo patenkintas ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintinos ir ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo paliktina nepakeista.Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Panaikinus skundžiamą sprendimą ir atmetus ieškinį atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, pagal CPK 93 str. nustatytas taisykles.
Finansiniais dokumentais įrodyta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 800 išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2017-06-21 prašymas), 96,80 EUR išlaidas už tvoros geodezinę nuotrauką, 600 EUR išlaidas ekspertui už ekspertizės parengimą, 300 EUR išlaidas advokato pagalbai (2017-10-03 prašymas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios už ieškinio surašymą numatytos užmokesčio sumos (Rekomendacijų 7 p., 8.2. p.) bei užmokesčio už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, todėl iš ieškovės atsakovui priteistini 1100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 96, 80 EUR išlaidos už tvoros geodezinę nuotrauką, nes šios išlaidos yra būtinos ir susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.). Atsakovo prašymas priteisti 600 EUR išlaidų ekspertui už ekspertizės parengimą atmestinas, nes šioje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl sklypo ribų, todėl išlaidos dėl šios privataus pobūdžio ekspertizės išvados nelaikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu CPK 88 str. prasme.
Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš ieškovės atsakovui priteistina 75 EUR žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir 500 EUR išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą (CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-10-19 sprendimo dalis, kuriomis patenkintas UAB,,Ameli Trade“ patikslintas ieškinys ir iš A. P. priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir UAB ,,Ameli Trade“ patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti A. P. iš UAB ,,Ameli Trade“ 1196,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 575 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimo dalį dėl bylos dalies nutraukimo palikti nepakeistą.