- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2S-212-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17848-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- E. G., R. Š.
- Kategorijos
- 3.5.20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. G. ir R. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teisme pateiktas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nustatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovu nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau jis nėra laikomas savarankišku juridiniu asmeniu, neturi juridinio asmens teisių ir negali būti šalimi civiliniame procese (CK 2.53 straipsnio 2 dalis). Ieškovu byloje gali būti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba), todėl Tarnyba įpareigotina pateikti patikslintą ieškinį patikslinant ieškovą.
Šalies argumentai
3. 2018 m. spalio 31 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties padavė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau jis nėra laikomas savarankišku juridiniu asmeniu, neturi juridinio asmens teisių ir negali būti šalimi civiliniame procese (CK 2.53 straipsnio 2 dalis). Apeliantu byloje gali būti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba), todėl Tarnyba įpareigotina pateikti patikslintą skundą patikslinant apeliantą.
Šalies argumentai
5. 2018 m. lapkričio 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria ieškiniui buvo nustatyti trūkumai. Skundą dėl 2018 m. spalio 26 d. nutarties padavė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau jis nėra laikomas savarankišku juridiniu asmeniu, neturi juridinio asmens teisių ir negali būti šalimi civiliniame procese (CK 2.53 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, jog apeliantu byloje gali būti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba), todėl Tarnyba buvo įpareigota pateikti patikslintą skundą patikslinant apeliantą. Nustatytu terminu 2018 m. lapkričio 13 d. lydraščiu Tarnyba pateikė analogišką 2018 m. spalio 31 d. atskirąjį skundą, kuriame apeliantas liko nepatikslintas. Teismas laikė, jog Tarnyba nepašalino nurodytų trūkumų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį, laikyti, kad Kauno miesto skyriaus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateiktas ieškinys dėl atsakovės R. Š. neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo E. G., vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, išlaikymo priteisimo yra paduotas tinkamai ir Kauno miesto skyrius yra tinkama šalis būti ieškovu civilinėje byloje Nr. e2-28899-584/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimis net 2 kartus įpareigojo šalinti procesinio dokumento trūkumus ir taip nepagrįstai suvaržė Tarnybos teisę į apeliaciją.
8.2. 2018 m. spalio 26 d., 2018 m. lapkričio 6 d. ir lapkričio 19 d. nutartyse nurodyta 2015 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1606-343/2015, kaip pagrindas nepriimti atskirojo, yra visiškai nesusijusi su šia konkrečia situacija, skiriasi ratio desidendi, nes 2015 metais vaiko teisių apsaugos sistema nebuvo centralizuota. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi nuo 2018 m. liepos 1 d. dėl struktūrinių pertvarkymų Tarnyba tapo centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A1 -119 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūros patvirtinimo“ Tarnybą sudaro 12 teritorinių skyrių (10 pagal apskritis ir 2 pagal didžiuosius miestus) (toliau - teritoriniai skyriai), o savivaldybių administracinių vaiko teisių skyriai tapo Tarnybos teritoriniais padaliniais savivaldybėse (nuo 4 iki 7 Tarnybos teritorinių padalinių kiekvienoje savivaldybėje). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 293 patvirtinta naujų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų (toliau - Nuostatai) redakcijos 9 p. yra nurodyta, kad Tarnybos veiklos tikslas - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. Todėl siekdama Nuostatų 9 p. nustatyto veiklos tikslo, Tarnyba pati ar per savo struktūrinius padalinius Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises, teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams. Todėl, vadovaujantis minėtais įsakymais, Kauno miesto skyrius užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir geriausiems interesams jam priskirtoje savivaldybėje. Be to, Kauno miesto skyriaus nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. BV-45 (toliau - Kauno miesto skyriaus nuostatai), 7.9. p. yra nurodyta, kad Kauno miesto skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: kreipiasi į teismą su ieškiniu (pareiškimu) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinimo. Kauno miesto skyrius turi visas teises ir įgaliojimus teikti ieškinį Tarnybos vardu. Tarnybos sutinka su teismu, kad Kauno miesto skyrius nėra laikomas savarankišku juridiniu asmeniu, todėl atitinkamai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateiktam ieškinyje yra nurodytas Tarnybos, veikiančios kaip biudžetinė įstaiga, kodas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus yra tinkama šalis.
11. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 26 d., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyse nustatė terminą pašalinti procesinių dokumentų – ieškinio ir atskirojo skundo trūkumus, t. y. ieškinyje ir atskirajame skunde ieškovu/apeliantu nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), o ne Tarnybos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris neturi juridinio asmens teisių ir negali būti šalimi civiliniame procese. 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi nebuvo pašalinti atskirojo skundo trūkumai – nenurodytas tinkamas ieškovas/apeliantas.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 straipsnio 1 dalis), o Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius yra struktūrinis juridinio asmens – Tarnybos padalinys, kuris nėra juridinis asmuo, neturi juridinį asmenį identifikuojančio kodo. Aplinkybę, jog Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius yra struktūrinis Tarnybos padalinys, patvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A1 -119 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūros patvirtinimo“ patvirtinta Tarnybos struktūra, kurią sudaro 12 teritorinių skyrių (10 pagal apskritis ir 2 pagal didžiuosius miestus) (toliau - teritoriniai skyriai). Taigi, Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip struktūrinis Tarnybos padalinys, turi teisę teikti teismui ieškinius, tačiau proceso šalimi laikytina Tarnyba. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba buvo įpareigota pateikti patikslintą skundą patikslinant apelianto duomenis – apeliantu nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas atskirasis skundas, kuriame apeliantu nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius ir jo buveinė, o juridinio asmens kodas nurodytas Tarnybos.
13. Procesinių dokumentų turiniui keliami reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje. Teismas, nustatęs, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis). Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo kriterijus, kurie subsidiariai (papildomai) taikomi Lietuvos teismų praktikoje. Pripažįstama, kad: a) bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės, b) formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo ir c) jais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo teisinis reguliavimas gali būti pripažintas nesuderinamas su Konvencija, jei formalūs ieškinio reikalavimai suvaržo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Dėl to svarbu, kad teismas, taikydamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, nesielgtų pernelyg formaliai ir atsižvelgtų į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš pateikto procesinio dokumento yra aišku, jog ieškovas yra Tarnyba, kuri ieškinį padavė per savo struktūrinį padalinį - Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad procesiniame dokumente ieškovu nurodytas Tarnybos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo yra nurodyti formalūs procesinio dokumento trūkumai.
16. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų ir procesinio dokumento priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.