- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- e2YT-7359-405/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00470-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmone Turto banku
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. L. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. L. pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) . mirė jos motina V. M.. Pareiškėja, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tvarkant paveldėjimo bylą nustatyta, kad pareiškėjos motina V. M., (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui J. M., nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir dėl to notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Mirusioji V. M., nors ir nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo mirus sutuoktiniui, priėmė palikimą jį faktiškai pradėdama valdyti – liko toliau gyventi bendrame su sutuoktiniu name ir toliau valdė visą bendrai santuokoje įgytą turtą. Mirus J. M., jokie kiti paveldėtojai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja, būdama V. M. įpėdine, negali kitokia tvarka gauti faktą, kad jos motina po savo sutuoktinio J. M. mirties priėmė palikimą, patvirtinančių dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina V. M. priėmė palikimą po sutuoktinio J. M. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. L. tėvas ir jos motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini) sutuoktinis J. M. (el. b. l. 5-9). Po J. M. mirties liko palikimas – dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11-17).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Iš Nekilnojamo turto registro duomenų (el. b. l. 13-19) nustatyta, kad 2000-01-25 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. 13 ir 2000-02-24 Savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 46 pagrindu įregistruota pareiškėjos motinos V. M. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, klojimą, pastatytus 1940 m., į 1967 m. pastatytą ūkinį pastatą, 1995 m. pastatytą šulinį, 2002 m. – lauko tualetą, esančius (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjos tėvų V. M. ir J. M. santuoka įregistruota 1957 m. gruodžio 13 d. (el. b. l. 6), todėl minėtas turtas jų įgytas santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (el. b. l. 19) esančiais duomenis patvirtinama, kad V. M. nuo 1971 m. sausio 18 d. iki mirties gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) ., t. y. ir po sutuoktinio J. M. mirties. Iš šių duomenų nustatyta, kad V. M. po sutuoktinio mirties liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame name, naudojosi visu likusiu turtu. Aplinkybė, kad V. M. priėmė palikimą po sutuoktinio J. M. mirties, patvirtinama ir netiesioginiais įrodymais – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 19 d. pažyma dėl mokesčių, kurioje nurodoma, kad V. M., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini) ., nuo 2014-04-01 iki 2016-12-31 už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, neskolinga. Po sutuoktinio J. M. mirties V. M. perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke, nes sutuoktiniui priklausiusią turto dalį ji įregistravo nekilnojamojo turto registre savo vardu. Iš Švenčionių rajono 3-ojo notaro biuro rašto (el. b. l. 10) nustatyta, kad, mirus
J. M., paveldėjimo byla neužvesta – J. M. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Nustatyta, kad, mirus J. M., jo sutuoktinė V. M., nepraleisdama įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po J. M. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., 443, 444, 445, 448, CK 587 str. 2 d. (1964 m. įstatymo redakcija), teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini) . mirus sutuoktiniui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.