- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- e2S-326-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01405-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- Y. T.
- Ieškovas
- G. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Y. T. (Y. T.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo Y. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-335-1147/2024 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui Y. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo Y. T. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui Y. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo Y. T. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo byloje priėmimo iš atsakovo Y. T. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M. ir M. M. mokant po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis, paskiriant G. M. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Atsiliepimas
2. Atsakovas priešieškiniu ir atsiliepimu į pateiktą ieškinį prašė laikinąją apsaugos priemonę panaikinti, motyvuodamas tuo, jog jis nėra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovo Y. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vaikams priteistino laikino išlaikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.
5. Atsakovo tėvystė įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Moksliniais tyrimais atsakovo tėvystė nepaneigta. Ieškovė jokia forma nėra išreiškusi priešieškinio pripažinimo. Priešieškinio pripažinimo savaime nereiškia ir ieškovės pripažinta aplinkybė, kad atsakovas nėra biologinis vaikų tėvas. Todėl, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, pagrindo panaikinti laikinąją apsaugos priemonę nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovas Y. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąją apsaugos priemonę dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
6.1. Apeliantas dėsto faktines aplinkybes, susijusias su pažintimi su ieškove bei nurodo, kad jis nėra biologinis nepilnamečių vaikų tėvas. Be to, nors ieškovė nesutinka atlikti DNR ekspertizės, tačiau iš esmės taip pat pripažįsta, kad atsakovas nėra biologinis nepilnamečių vaikų tėvas.
6.2. Pabrėžia, kad ieškovė apgaulės būdu atsakovą įtikimo, kad jo asmens duomenys būtų panaudoti jos vaikų gimimo įrašuose ir tokiu būdu sukūrė situaciją, kad atsakovas tampa atsakingas dėl šių vaikų išlaikymo. Be to, ieškovė net nesiekia rasti biologinio vaikų tėvo, o pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių priemonių, kad tikrasis vaikų tėvas būtų rastas ir nustatytas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu ieškovė G. M. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
7.1. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi nors atsakovas ir nėra biologinis vaikų tėvas, tačiau jis pats pripažino vaikų tėvystę, dėl ko šiuo metu turi vykdyti ir iš to kylančias pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
9. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatytą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
10. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
11. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos nepagrįstai, kadangi jam, nebūnant biologiniu vaikų tėvu bei šiuo metu ginčijant tėvystę, neturi kilti pareiga teikti vaikams laikiną išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir juos atmeta, kaip nepagrįstus.
12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad šiuo metu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo tėvystė yra nuginčyta. Apelianto argumentai, kad jis yra padavęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, nepaneigia fakto, jog teisiškai atsakovas yra nepilnamečių vaikų tėvas, ką patvirtina įrašai vaikų gimimo liudijimuose. Tik nurodyto įrašo nuginčijimo atveju atsirastų pagrįstas ir teisėtas pagrindas atleisti atsakovą nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo.
13. Kita vertus, nepaisant pirmiau išdėstytų aplinkybių, pažymėtina tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, yra pripažįstama ne tik biologinė, bet ir socialinė tėvystė, t. y. tėvo ir vaiko santykiai, kai tarp jų nėra kraujo ryšio, tačiau egzistuoja glaudus emocinis ir psichologinis ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018). Todėl vien aplinkybė, kad vaiko ir tėvo nesieja biologinis ryšys, savaime neleidžia daryti išvados, kad tėvams nekyla atitinkamos teisės ir pareigos. Taigi, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, praktikoje pasitaiko situacijų, kai išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas net ir ne iš biologinio vaiko tėvo.
14. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vadovautis šalių lygiateisiškumo principu ir atsižvelgti ne tik į atsakovo, bet ir, visų pirma, į vaikų interesus bei užtikrinti jų pusiausvyrą. Šioje byloje, įvertinus nepilnamečių vaikų amžių (4 metais), vaikams būtiną stabilumą, šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas dar ir dėl to, jog būtų užtikrinti mažamečių vaikų poreikiai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismui sprendimu atmetus atsakovo reikalavimus, nepilnamečių vaikų interesams būtų padaryta didesnė žala nei šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones.
15. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetiškai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, daro išvadą, jog atsakovo ginčijamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą iki bus išspręstas ginčas tarp šalių.
16. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas, dėl ko atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su galimais teismo veiksmais, nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tinkamumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą.