Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo byloje – N. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, 1/11 dalis inžinerinių tinklų - mažo slėgio dujotiekio tinklų, 0,2000 ha miško ūkio žemės sklypas, transporto priemonės priekaba, registruoti A. J. vardu, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. J., mirusiam (duomenys neskelbtini).Nurodė, jog ieškovė yra mirusiojo A. J. dukra. Po tėvo mirties liko turtas, todėl dėl palikimo priėmimo ji kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą. Dėl palikimo į notaro biurą kreipėsi ir atsakovė A. J., A. J. sutuoktinė. Ieškovės tėvo ir atsakovės santuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini). A. J. 2014 m. gegužės 6 d. pateikė atsakovei ieškinį dėl santuokos nutraukimo, tačiau po jo mirties Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą. A. J. vardu registruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais buvo įgytas iki santuokos su atsakove sudarymo iš jo asmeninių lėšų ir jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. 1986 m. sausio 31 d. turto pasidalinimo tarp sutuoktinių A. J. ir T. J. sutartis patvirtina, kad A. J. atiteko transporto priemonės, namų apyvokos apstatymo daiktai, statybinės medžiagos ir 12 970 rublių. Kauno rajono darbo raudonosios vėliavos ordino Salomėjos Nėries kolūkio 1986 m. balandžio 23 d. susirinkime buvo nutarta A. J. prie perkamo gyvenamojo namo skirti 0,15 ha žemės. Pagal 1986 m. gegužės 6 d. sutartį Nr. 22 A. E. perdavė A. J. gyvenamąjį namą. Kauno rajono Karmėlavos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 24 A. J. buvo leista perstatyti naujai gyvenamąjį namą. A. J. nuo 1986 metų gegužės mėn. pradėjo vykdyti jam priklausančio gyvenamojo namo perstatymo-statybos darbus, šiam tikslui panaudodamas savo asmenines lėšas bei statybines medžiagas, įgytas pagal 1986 m. sausio 31 d. turto pasidalinimo tarp sutuoktinių sutartį. Visus statybos darbus A. J. atliko savarankiškai, namo su ūkiniais pastatais statyba buvo baigta 1988 m. Todėl A. J. įregistravus santuoką su atsakove tik (duomenys neskelbtini), jie realiai negalėjo įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar ūkio būdu sukurti aukščiau nurodyto turto. Visus veiksmus, susijusius su turto registracija, įteisinimu atliko A. J., tokiu būdu jis aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. A. J. su atsakove kartu negyveno nuo pat jų santuokos sudarymo pradžios, nevedė bendro ūkio, gyvenamasis namas nebuvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, juo nebuvo disponuojama bendru sutuoktinių sutikimu, kadangi jų faktiniai šeimyniniai santykiai nutrūko vos tik įregistravus santuoką. Be minėto nekilnojamojo turto A. J. vardu registruotas ir kitas nekilnojamasis turtas – 1/11 dalis inžinerinių tinklų, 0,2000 ha miško ūkio žemės sklypas, transporto priemonės priekaba. Nors pastarasis turtas A. J. buvo įgytas po santuokos su atsakove įregistravimo, tačiau iš jo asmeninių lėšų. A. J. su atsakove nuo jų santuokos įregistravimo gyvenant skyrium, jokių bendrų lėšų jie neturėjo, todėl šio turto įgijimui buvo panaudotos išimtinai tik A. J. asmeninės lėšos. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį palikti nenagrinėtą arba atmesti. Nurodė, jog šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad yra kilęs ginčas dėl turto priklausymo mirusiajam A. J. asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su atsakove. Tik notarui išdavus paveldėjimo turto liudijimą, atsakovė ketina apsispręsti, ar ginčys turto, įregistruoto A. J. vardu, nuosavybės formą. Taigi ieškovės ieškinys negina jokių jos teisių, nes šiuo metu niekas jos teisių dar nėra pažeidęs. Ieškinyje nurodytas turtas palikėjo mirties momentu sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškinyje nėra nurodytas asmeninių lėšų šaltinis, iš kurių buvo įsigytas turtas, taip pat nenurodyta, kuo pasireiškė aiškiai išreikšta mirusiojo valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Šį turtą pripažinti asmenine mirusiojo nuosavybe galima tik įrodžius asmeninių lėšų šiam turtui panaudojimą ir aiškų valios išreiškimą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, tačiau tokių įrodymų su ieškiniu nėra pateikta.Aplinkybė, kad A. J. ir A. J. bendro ūkio nevedė nuo pat santuokos sudarymo momento, neatitinka tikrovės. Nuo 1978 m. iki 1998 m. A. J. niekur nedirbo, išskyrus atsitiktinius uždarbius statybose, o sutuoktiniai gyveno iš atsakovės santaupų, darbo užmokesčio ir pajamų iš jos ūkio. Iki pat 2003 metų sutuoktiniai gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Gyvenamasis namas su ūkio pastatais buvo pastatytas ne 1988 m., nes tuo metu buvo tik pradėti sklypo paruošimo darbai, o buvo statomas santuokos metu. Minėtas turtas buvo statomas kaip šeimos turtas, kuriame sutuoktiniai planavo kartu gyventi. Prie statybų dirbo sesers vyras ir jų sūnus, ji su dukromis ir jų vyrais taip pat atvykdavo kas savaitę padėti. Gimus ieškovei, santykiai su A. J. pablogėjo ir nuo 1996 m. šeimyninių ryšių nebebuvo. Trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog yra ieškovės motina, daugiau nei 20 metų gyveno kartu su ieškovės tėvu A. J., vedė bendrą ūkį, prisidėjo prie bendro ūkio kūrimo tiek savo darbu, tiek ir savo asmeninėmis lėšomis. Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais A. J. buvo įgytas iki santuokos su atsakove sudarymo iš jo asmeninių lėšų ir jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. Kitas turtas, nors ir yra įgytas po santuokos su atsakove sudarymo, tačiau jis buvo įgytas išimtinai iš A. J. asmeninių lėšų, kadangi A. J. su atsakove gyvenant skyrium, jokių bendrų lėšų jie neturėjo.