- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-32-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01103-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Rhetor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, fizinių asmenų A. T. ir O. T. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjams A. T. ir O. T. iškelta bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtinto kreditoriaus UAB „Rhetor“ 50 389,12 EUR reikalavimą, kurį sudaro 42 574,14 EUR skola ir 7814,98 EUR palūkanos.
2. 2019 m. balandžio 24 d. gautas kreditoriaus UAB „Rhetor“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Nurodė, jog iki mokumo atkūrimo plano pateikimo tvirtinti kreditoriams dienos, nuo 42574,14 Eur skolos, priteistos Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2187-392/2017, yra priskaičiuotos 9687,08 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. be to, prašė patvirtinti reikalavimą dėl 1140,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso patikslintas kreditorinis reikalavimas 2019 m. balandžio 8 d. sudaro 61216,20 Eur (50389,12 Eur – patvirtintas kreditorinis reikalavimas, 9687,08 Eur palūkanos ir 1140,00 Eur bylinėjimosi išlaidos).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal UAB „Rhetor“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo dalyje dėl 42574,14 EUR skolos ir 7814,98 EUR palūkanų nutraukė. Likusioje dalyje kreditoriaus UAB „Rhetor“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo atmetė.
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas patikslinti UAB „Rhetor“ kreditorinį reikalavimą palūkanų dalyje, panaikinti ir šį klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; padidinti kreditoriaus UAB „Rhetor“ reikalavimą 1140 EUR suma.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, patvirtino I. M. naujuoju kreditoriumi su 50 389,12 Eur reikalavimu, o kreditorių UAB „Rhetor“ išbraukė iš kreditorių sąrašo, atsižvelgiant į tarp šalių 2019 m. liepos 18 d. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. paskirtame žodiniame teismo posėdyje, dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo naujojo kreditoriaus I. M. atstovas pareiškė atsisakantis pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo (palūkanų dalyje) patikslinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi nutarė Priimti pareiškėjo I. M. atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą Nr. 2FB-18189-566/2019 pagal I. M. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir O. T. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nutraukti.
8. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu 2019 m. spalio 24 d. gautas pareiškėjo I. M. atstovo žodinis pareiškimas dėl pareiškimo atsisakymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo I. M. atstovas nurodė, jog atsisakymo nuo ieškinio pasekmės jam žinomos.
9. Teismas nustatė, kad pareiškimą padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, pareiškimo atsisakymas ir bylos nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai (CPK 42 straipsnio 2 dalis), pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo procesinės pasekmės, todėl teismas priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliantas UAB „Rhetor“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – patikslinti UAB “Rhetor” kreditorinį reikalavimą jį padidinant 1872,10 Eur suma, nustatant, kad bendras ieškovo reikalavimas sudaro 3012,10 eurų sumą.
11. Apeliantas nurodo, kad nors dalį teismo patvirtinto reikalavimo (50 389,12 EUR) jis perleido I. M., tačiau neperleido Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinto papildomo 1 140 Eur reikalavimo, o atsižvelgiant į tai, kad dalyje dėl reikalavimo patikslinimo palūkanų dalyje, apeliacinės instancijos teismas grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai turėjo būti sprendžiamas klausimas būtent dėl UAB „Rehtor“ kreditorinio reikalavimo patikslinimo šioje dalyje.
12. Dėl nurodytų aplinkybių, UAB „Rhetor” laikytinas kreditoriumi, kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 1140 Eur, o prašomas patvirtinti – 1872,10 Eur. Tuo tarpu, teismas šio klausimo apskirtai nenagrinėjo ir nepagrįstai priėmė pareiškimo atsisakymą šioje dalyje, nes jis paduotas neįgalioto asmens, t. y. kito kreditoriaus.
Atsiliepimas
8. Bankrutuojančių asmenų A. T. ir O. T. bankroto administratorius J. S. atsiliepimu su skundu nesutinka. Nurodo, kad po 2019 m. liepos 18 d. suinteresuoto asmens ir I. M. reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo, I. M. buvo perleista ne tik suinteresuoto asmens turėta reikalavo teisė į 50 389,12 Eur sumą, bet ir visos su ja susijusios turtinės (įskaitant ir procesines) teisės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtino I. M. kreditoriumi, o suinteresuotą asmenį iš kreditorių sąrašo išbraukė.
9. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi buvo perleistas ne tik pagrindinis reikalavimas ir su juo susiję papildomi reikalavimai, bet ir procesinės teisės, neabejotina, kad I. M. turimos procesinės teisės apėmė ir teisę atsisakyti prašymo, kurį pateikė suinteresuotas asmuo, kadangi, minėta, visas procesines teises, susijusias su aukščiau nurodytais reikalavimais, Sutarties pagrindu perėmė būtent I. M..
10. Tokią išvadą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje c. b. Nr. 2S-1802-614/2019, kurioje nagrinėdamas UAB „Rhetor“ atskirąjį skundą, teismas konstatavo, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistos ir visos kitos pradinio kreditoriaus teisės, įskaitant ir teisė į palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir kt.
Atsiliepimas
11. Kreditorius I. M. atsiliepimu atskiruoju skundu nesutinka. Kreditorius astiliepime iš esmės nurodo analogiškus argumentus, kaip ir bankroto administratorius todėl jie nekartojami. Be to, kreditorius prašo skirti suinteresuotam asmeniui UAB „Rehtor“ baudą, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, įvertinus tai, kad nors 2019 m. liepos 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Rhetor“ sutaręs, kad nuo reikalavimo perleidimo dienos naujasis kreditorius perima ir Pradinio kreditoriaus teises ir pareigas civilinėje byloje, kurioje pradinis kreditorius siekia patikslinti savo kreditorinio reikalavimo sumą Skolininkų byloje (Sutarties 11 p.) ir nepaisant šio susitarimo teikdamas atskirąjį skundą, procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai. Be to, analogiška situacija jau buvo susiklosčiusi ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1802-614/2019.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus UAB „Rhetor“ 50 389,12 EUR reikalavimą, kurį sudaro 42 574,14 EUR skola ir 7814,98 EUR palūkanos. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d. Kreditorinis reikalavimas grindžiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2187-392/2017.
15. Teisme 2019 m. balandžio 24 d. gautu pareiškimu, UAB „Rehtor“ prašė padidinti kreditorinį reikalavimą iki 61 216, 20 Eur sumos, padidinat palūkanų sumą iki 9 687, 08 Eur ir 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
16. Atskirajame skunde, apeliantas nurodo, kad jo bendras reikalavimas (atsižvelgiant į 50 389, 12 Eur reikalavimo perleidimą) turi sudaryti 3 012, 21 Eur sumą, t. y. 1 140 Eur suma patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, ir 1 872, 10 Eur papildoma palūkanų suma (9 687, 08 Eur bendra palūkanų suma – 7 814, 98 Eur perleista palūkanų suma I. M.).
17. Taigi, apeliantas iš esmės teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinus būtent jo 1 140 Eur reikalavimą, bei atsižvelgiant į jo pateiktą pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo palūkanų dalyje, jis laikytinas kreditoriumi siekiančiu reikalavimo patikslinimo, aptarta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi jis neperleido reikalavimo dalies susijusios su reikalavimu dėl papildomu palūkanų apskaičiavimo, ko pasekoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje dalyje priėmė naujojo kreditoriaus atsisakymą nuo pareiškimo, dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo palūkanų dalyje.
18. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 24 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius šiame straipsnyje apibrėžtas procesines teises ir pareigas įgyja tik teismo nutartimi patvirtinus jo kreditorinį reikalavimą. FABĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba kitam asmeniui. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Kreditorius, taip pat turi teisę atsisakyti visų ar dalies reikalavimų (FABĮ 24 straipsnio 4 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kokia apimtimi pirminis kreditorius perleido naujajam kreditoriui, reikalavimo teises, t. y. ar tik dalyje, kurioje teismas nutartimi buvo patvirtinęs priminio kreditoriaus reikalavimą ar ir dalyje dėl reikalavimo teisių susijusių su perleisto reikalavimo patikslinimu, t. y. papildomų palūkanų apskaičiavimu. Atitinkamai, išsprendus šį klausimą, būtų atsakyta ir į tai, kuris iš kreditorių turėjo (turi) procesinę teisę reikšti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, dėl papildomai apskaičiuotų palūkanų ar jo atsisakyti.
20. Kreditoriaus teisę perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101–6.110 straipsniai. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vieną asmenį prievolėje pakeičia kitas. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius, kuris perima sutartyje aptartas ir iš perduoto reikalavimo atsirandančias ankstesnio kreditoriaus teises. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko interesų ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-442-823/2017).
21. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatuota, kad 2019 m. liepos 18 d. Reikalavimo teisių parleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Rhetor“, atstovaujamas direktoriaus I. R. (toliau – Pradinis kreditorius) perleido I. M. (toliau – Naujasis kreditorius). Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1 punktu nustatyta, kad Pradinis kreditorius perleidžia, o Naujasis kreditorius priima reikalavimo teisę ir visas su ja susijusias turtines teises (įskaitant ir procesines) teises pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas, o nurodytos sutarties 11 punktu nustatyta, kad nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos, Naujasis kreditorius perima ir Pradinio kreditoriaus teises ir pareigas civilinėje byloje, kurioje Pradinis kreditorius siekia patikslinti savo kreditorinio reikalavimo sumą Skolininkų bankroto byloje. Pradinis kreditorius Naujajam kreditoriui perleido reikalavimo teisę ne tik į 50 389,12 Eur kreditorinį reikalavimą, bet ir į visas su ja susijusias turtines teises (palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir kt.), taigi, ir į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 29 d. nutartimi padidintą 1 140 Eur kreditorinį reikalavimą. Pažymėtina ir tai, kad, Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Naujajam kreditoriui kartu su reikalavimo teise ir visomis su ja susijusiomis turtinėmis teisėmis kartu buvo perleistos ir procesines teisės (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1 ir 11 punktai).
22. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo kitokioms išvadoms, atsižvelgiant į CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, bei į tai, kad apeliantas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie objektyviai leistų daryti kitokias išvadas.
23. Iš esmės sutiktina su apelianto argumentu, kad atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties rezoliucinę dalį, dėl reikalavimo padidinimo, bei Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria I. M. patvirtintas naujuoju kreditoriumi su 50 389,12 Eur reikalavimu, o kreditorius UAB „Rhetor“ išbrauktas iš kreditorių sąrašo, UAB „Rehtor“ yra kreditorius, patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ir turintis teismo patvirtintą 1 140 Eur kreditorinį reikalavimą. Tačiau, tai kad bankroto procese, po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d., papildomai nebuvo išspręstas klausimas dėl kreditoriaus pakeitimo ir šioje dalyje, nereiškia, kad nebuvo perleistos procesinės teisės, kiek jos susijusios su pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimu. Priešinga išvada prieštarautų tiek pačios Reikalavimo teisių perleidimo sutarties turiniui, tiek aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, tiek įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytoms išvadoms.
24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėju laikė reikalavimą perėmusį naująjį kreditorių (CPK 48 straipsnis, FABĮ 23, 24 straipsniai).
Dėl baudos skyrimo
25. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas suteikia pagrindą spręsti dėl dalyvaujančio byloje asmens civilinės atsakomybės, kai dėl jo netinkamo procesinio elgesio, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, kitas dalyvaujantis byloje asmuo patiria bylinėjimosi išlaidų, kurios tokiu atveju vertintinos kaip jo nuostoliai.
26. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymas dėl baudos skyrimo iš esmės grindžiamas ne kokiu nors netinkamu šalies procesiniu elgesiu, bet apeliuojant į kitos šalies nepagrįstą teisinę poziciją nagrinėjamu atveju, kas negali būti objektyviu pagrindu aptartos sankcijos taikymui. Todėl, prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.