Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui D. Č., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2019 m. lapkričio 5 d. priimtas ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovui D. Č., kuriuo prašoma: 1) nustatyti, kad D. Č. yra vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) nustatyti dukros L. M. gyvenamąją vietą su mama L. M.; 3) priteisti iš D. Č. dukros L. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų valdytoju uzufrukto teise paskirti L. M.; 4) Nustatyti, kad D. Č. bendrauja su dukra kartą per mėnesį, apie savo apsilankymą informuojant ryšio priemonėmis prieš vieną dieną neribojant pasimatymo trukmės; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog su atsakovu draugavo, turėjo lytinių santykių ir 2016 m. pabaigoje pasijuto nėščia, apie tai atsakovui pranešė ne iš karto – susipyko ir apie savo nėštumą atsakovui pranešė vėliau, jis žadėjo ieškovę aplankyti, tačiau pažado netesėjo. Kad atsakovas yra jos dukros tėvas, jai nekyla abejonių, nes tuo metu turėjo santykių tik su atsakovu. Šiuo metu su atsakovu nebendrauja, jis žino, kad turi dukrą, tačiau jos nelanko, nepadeda išlaikyti nuo gimimo, tėvystės nepripažino.

Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė. Dėl reikalaujamo vaiko išlaikymo dydžio papildomai paaiškino, jog vaiko maistui per mėnesį reikalinga 150 Eur, higienos reikmenims – 20 Eur, rūbams, avalynei – 70 Eur, baldams, patalynei – 20 Eur, žaislams, lavinimo priemonėms – 20 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, komunalinėms paslaugoms – 40 Eur, laisvalaikiui, pramogoms – 20 Eur, iš viso – 370 Eur/mėn. Pati ieškovė mokosi, jos pajamos su vaikų pinigais siekia 500 Eur/mėn. Iš atsakovo reikalauja didesnės išlaikymo dydžio dalies, kadangi jai tenka kasdienis rūpinimasis ir priežiūra vaiku. Pabaigusi 12 klasių (numatoma (duomenys neskelbtini) metais) ieškovė planuoja pradėti dirbti ir gauti savo pajamas. Atsakovas su dukra nebendrauja, ieškovė teisminio proceso metu bandė su atsakovu susisiekti, klausė, ar jis turi kokių pretenzijų ir pan., tačiau iš atsakovo pusės bendravimo nebuvo, tik yra jai atsakęs, kad kaip teismas nuspręs taip ir bus (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 57 sek. – 05 min. 10 sek.)

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė. Atsakovui D. Č. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, t. y. el. paštu asmeniškai jam (e. b. l. 113, 126, 127–128, 136–137), DNR ekspertizės išvada jam žinoma, teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, šiuo metu dirba užsienyje. Laikytina, jog tokiu savo procesiniu elgesiu atsakovas išreiškė savo sutikimą su visais ieškinio reikalavimais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad L. M. turi du nepilnamečius vaikus, kuriems nėra nustatytos tėvystės. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Šiuo metu L. M. augina vaiką iki trejų metų, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais, motina, tėvu, broliu ir seserimi gyvena ieškovės motinai priklausančiame name be patogumų. Vaikams yra sudarytos minimalios, tačiau tinkamos gyvenimo sąlygos.

Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovas D. Č. turi nepilnametę dukrą D. Č., gimusią (duomenys neskelbtini). Sodros duomenų bazės išrašo ir Užimtumo tarnybos duomenimis, asmuo neregistruotas. D. Č. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nerastas.

Skyriaus nuomone ieškinys dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra atitinkantis vaiko interesus. Teismui nustačius, jog atsakovas D. Č. yra nepilnametės L. M. tėvas, tikslinga iš tėvo priteisti išlaikymą vaiko naudai, proporcingai vertinant vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos gyvenimo sąlygos, motina rūpinasi vaiko gerove (e. b. l. 43–45).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinta 2020 m. liepos 3 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, jog atsakovas D. Č. yra L. M. biologinis tėvas su 99,99 proc. tikimybe (e. b. l. 116–117, 118–120, 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 21 sek. – 05 min. 39 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, jog L. M. gimė (duomenys neskelbtini). Jos gimimo įraše tėvas nenurodytas, motina nurodyta L. M. (e. b. l. 4). Šioje byloje buvo atlikta DNR ekspertizė tėvystės nustatymui. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2020 m. liepos 3 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados teismas nustatė, kad atsakovas D. Č. yra L. M. biologinis tėvas (e. b. l. 116–117, 118–120). Remdamasis šia ekspertizės išvada, teismas turi pagrindą ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti nustatant, kad atsakovas D. Č. yra L. M. tėvas, o L. M. yra atsakovo D. Č. dukra (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra L. M. gyvena su motina – ieškove L. M., kuri pagal turimas galimybes stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nereiškė, nurodant, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečio interesams (e. b. l. 43–45). Atsakovas byloje taip pat nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, šalių nepilnametės dukros L. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CK 3.174 straipsnis).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nesant šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, ieškovės draudimo atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko ir atsakovo gyvenamąsias vietas (jų atstumą), laikytina, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atitinka tėvų lygiateisiškumo principą bei nepažeidžia nepilnametės dukros interesų, vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka: atsakovas D. Č. bendrauja su dukra kartą per mėnesį, apie savo apsilankymą informuojant ryšio priemonėmis prieš vieną dieną neribojant pasimatymo trukmės.

Dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, kadangi atsakovas neteikia savo dukrai išlaikymo nuo jos gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo, kokios išlaidos per mėnesį yra reikalingos vaikui išlaikyti ir patenkinti jo poreikius.

Atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo išlaikomus asmenis.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad išlaikymo dydžio klausimas paliktinas teismui spręsti įvertinant vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas (e. b. l. 43–45).

Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, jiems tenkančias išlaidas, ir tai, jog teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau nagrinėjamu atveju, nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė privalo kasdien prižiūrėti nepilnametį vaiką ir tuo jai yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui (pajamoms gauti), ieškovės gaunamos pajamos yra minimalios (e. b. l. 5, 47–48), ji neturi registruoto nekilnojamojo turto (e. b. l. 39), yra labai jauno amžiaus, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus (e. b. l. 47–48, 50, 54), tuo pačiu mokosi profesinėje mokykloje (e. b. l. 49), vaiko išlaikymo pareiga, vaiko išlaikymo išlaidos nuo vaiko gimimo teko vienai ieškovei.

Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl savo pareigos išlaikyti vaiką ar dėl ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiui šalių vaikui išlaikymo dydžio. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus (priešingų įrodymų byloje nėra), byloje yra duomenų, jog atsakovas dirba užsienyje, todėl gali bei privalo užtikrinti pilnavertį išlaikymą savo vaikui. Atsakovo kaip tėvo asmeninė pareiga – teikti išlaikymą savo vaikui negali būti perkelta tik vaiko motinai, juolab, kad jai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis yra protingas, apskaičiuotas įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje, šalių finansines galimybes ir nėra nepagrįstai padidintas. Teismas pabrėžia, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių ugdymui ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnaverte, harmoninga bei visapusiška asmenybe. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais teismas sprendžia, jog ieškovės nurodytos išlaidos, skirtinos nepilnamečiui vaikui, yra realios ir protingos, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai L. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Laikoma, kad toks išlaikymo dydžio nustatymas nepablogins nei vienos šalies turtinės padėties, atitiks realias šalių galimybes išlaikyti nepilnametį vaiką ir užtikrins nepilnametei L. M. būtinas vystymosi sąlygas, patenkins vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu šioje byloje ieškovei L. M. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (e. b. l. 6–7).

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. M. valstybės patirtas išlaidas sudaro 574,40 Eur (224 Eur advokato užmokestis, 330 Eur už ekspertizę, 20,40 Eur advokato kelionės išlaidos) (e. b. l. 144). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovo D. Č. valstybės naudai priteistina 574,40 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti.

Taip pat šioje byloje už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą yra paskaičiuotas 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 1 vaikas = 2 400 Eur x 3 proc. = 72 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Be to, už neturtinio pobūdžio reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir su juo susijusį reikalavimą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką byloje mokėtinas 75 Eur (100 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteistinas 129 Eur (54 Eur + 75 Eur) žyminis mokestis valstybei.

Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 13,81 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R- 19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, visos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387– 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394–399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146–3.148 straipsniais, 3.149– 3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti šalių nepilnametės dukros L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su jo nepilnamete dukra L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad atsakovas D. Č. bendrauja su dukra kartą per mėnesį, apie savo apsilankymą informuojant ryšio priemonėmis prieš vieną dieną neribojant pasimatymo trukmės.

Priteisti iš D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po du šimtus eurų (200 Eur), priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus keturiasdešimt centų (574,40 Eur) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą dvidešimt devynis eurus (129 Eur) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trylika eurų aštuoniasdešimt vieną centą (13,81 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esanti banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esanti banke AB SEB bankas, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti banke AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti banke UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Per 3 darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimo nuorašą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.