Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovams Vaidui Niaurai ir Danutei Šukienei,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Renatai Pekštenienei ir Justinui Mikalauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir atstovas prašė pareiškimą tenkinti ir paaiškino, kad pareiškėja iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, pradėjo dirbti, gauna nuolatines pajamas, apsigyveno išsinuomotame bute. Vaikas šiuo metu gyvena kartu su ja, ji juo rūpinasi. Ji pati nori auginti ir auklėti savo sūnų. Sūnus sutaria su jos draugu. Ji bendradarbiauja su specialistais, ir ateityje priims pagalbą. Mokėjo išlaikymą sūnui.

Suinteresuotam asmeniui D. K. procesiniai dokumentai įteikti. Suinteresuotas asmuo D. K. nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, nurodė, kad laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad pateikta išvada yra galutinė, nes vaiko grąžinimas motinai nagrinėjamu atveju neprieštarauja vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai nesilaikant minėtuose įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaiku ir dalyvaujant jo auklėjime, t. y. pareiškėjai visiškai nesirūpinant vaiku, tačiau turint duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3846-913/2022 buvo taikyta CK 3.180 straipsnyje numatyta atitinkama vaikų teisių ir interesų gynimo priemonė – motinos valdžios laikinas apribojimas.

Tėvų valdžios apribojimo institutas įteisintas ne vien tam, kad tik nubausti tėvus, jis atlieka ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Nagrinėjant civilinę bylą nustatyta, kad padėtis šiuo metu yra esmingai pasikeitusi: pareiškėja nebevartoja alkoholio, pradėjo dirbti, gauna pastovias pajamas, nuolat lankė vaiką ir domėjosi jo gyvenimu, apsigyveno išsinuomotame bute, vaikas nori kartu gyventi, gerai sutaria su pareiškėjos draugu. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimai, institucijos išvada. Pareiškėja dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, motinos draugas, su kuriuo kartu gyvena, taip pat dirba, šeima gyvenamąjį būstą valdo nuomos sutarties pagrindu.

Taip pat nustatyta, kad tarp vaiko ir pareiškėjos, jo motinos, yra glaudus tarpusavio ryšys, tiek motina, tiek vaikas išgyvena dėl atskyrimo, motina pripažįsta, kad padarė klaidų, nori gyventi kartu, nori pati sūnų auginti, auklėti ir rūpintis juo jai yra žinomos vaiko problemos, jas sprendžia su specialistų pagalba.

Taigi laikytina nustatyta, kad pareiškėja įrodė (CPK 178 straipsnis) faktines aplinkybes, kuriomis grindė reikalavimus, t. y. byloje ištirti įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, po to, kai jai laikinai buvo apribota motinos valdžia, esmingai pakeitė savo elgesį ir gali auginti ir auklėti savo sūnų A. K. pati.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Vaiko A. K. nuomonė buvo išklausyta Institucijos atstovų. Jis išsakė pageidavimą gyventi kartu su motina, džiaugėsi, kad su motina turi bendrų veiklų, motina jį išklauso, tikisi sugrįžti gyventi pas motiną (CK 3.183 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.181 straipsnio 2 dalies normos.

Turint mintyje tai, kad pareiškėja ne tik esmingai pakeitė savo elgesį, tačiau ir aplinka, į kurią pateks pareiškėjos sūnus yra saugi, kad tarp motinos ir sūnaus yra glaudus tarpusavio ryšys, laikytina, kad vaikų pareikštas noras gyventi kartu su motina atitinka jų interesus, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas, kaip nurodyta ir institucijos išvadoje, šiuo atveju neprieštarautų vaikų interesams.

Manytina, kad tokiu būdu bus geriausiai užtikrinta pareiškėjos sūnaus teisė, numatyta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi ir visa tai gauti augant ir jas auklėjant šeimoje, todėl pareiškimas tenkintinas. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3846-913/2022 pareiškėjai taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas sūnaus A. K. atžvilgiu panaikintinas.

Panaikintina A. K. nustatyta globa, o globėja ir turto administratorė Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras atleistinas nuo A. K. globėjos ir turto administratorės pareigų atlikimo, nes, pareiškėjai taikytą laikiną motinos valdžios apribojimą panaikinus ir vaiką grąžinus motinai, nebėra pagrindo toliau taikyti (CK 3.257 straipsnis, 3.258 straipsnis).

Pagal įstatymą nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 1 dalis), vaikai negali būti išskirti su tėvais prieš jų norą, išskyrus Civilinio kodekso III knygoje numatytus atvejus (CK 3.168 straipsnis). Vaikų tėvui D. K. tėvo valdžia apribota neterminuotai, jis nesiekia vaiką susigrąžinti, todėl vaiką grąžinus jo motinai, jo nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina I. K..

Pareiškėjai I. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2023-05-22 sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-04761 (buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d., sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3846-913/2022 I. K. nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus A. K. , gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu .

Panaikinti 2022 m. lapkričio 8 d., Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3846-913/2022 iš I. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiui A. K..

Panaikinti 2022 m. gruodžio 14 d., Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7496-913/2022 A. K. nustatytą nuolatinę rūpybą ir Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą atleisti nuo rūpintojo ir turto administratoriaus pareigų.

Pakeisti 2022 m. gruodžio 14 d., Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7496-913/2022 nustatytą nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą ir nustatyti A. K. gyvenamąją vietą kartu su motina I. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.