Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2015-12-07 · Byla Nr. PK-190-630/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
PK-190-630/2015
Teisminio proceso Nr.
1-40-3-00007-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-190-630/2015Proceso Nr. 1-40-3-00007-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.7.2. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 7 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, rašytinio proceso tvarka, susipažinusi su J. M. pareiškimu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja nurodo, kad nuo 2015-09-15 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) pradėjo gauti žeidžiančias, šmeižiančias, grąsinančias, juodinančias SMS žinutes. Jas siuntė K. B. (B.), gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini). J. M. nurodo, kad žinutėse vartojami necenzūriniai žodžiai, jas gaudavo vėlai vakare arba nakties metu. Dėl K. B. veiksmų nukentėjo ne tik J. M., bet ir kiti šeimos nariai. Jai padarytą moralinę žalą ketina nurodyti proceso metu, nes ji yra tikslinama, kadangi K. B. vis dar siunčia nepadorias ir žeidžiančias SMS žinutes.

Privataus kaltinimo procesą atsisakytina pradėti.

Iš privataus kaltinimo tvarka pateikto pareiškimo turinio akivaizdu, kad J. M. siekia inicijuoti privataus kaltinimo bylų procesą K. B. atžvilgiu, kaltindama ją pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. (šmeižimas) ir 155 str. (įžeidimas).

Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. numatyta, kad teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015-07-10 (TAR 2015-07-09, i.k. 2015-11179), Lietuvos Respublikos BK 155 str. (įžeidimas) pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nusikalstama veika buvo dekriminalizuota, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., kuriame numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo numatyta Lietuvos Respublikos BK 155 str., yra negalimas. Pažymėtina, kad nemažai žeidžiančio pobūdžio žodžių ir veiksmų priskirta administracinių teisės pažeidimų kategorijai (Lietuvos Respublikos ATPK 51(10),174, 186(2), 187, 189(4), 214(6) straipsniai), be to, toks elgesys gali būti vertinamas kaip deliktas, užtraukiantis pažeidėjui civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos CK 6.245, 6.263 str.).

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo“. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013).

Lietuvos Respublikos BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t.y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Paskleistomis laikomos žinios: paskelbtos per visuomenės informavimo priemones – knygas, laikraščius, žurnalus, biuletenius ar kitus leidinius, televizijos, radijo programas, kino ar kitą garso ar vaizdo studijos produkciją, informacijos agentūros pranešimus, elektroninėmis priemonėmis platinamus pranešimus, praneštos vienam ar daugeliui asmenų pokalbio metu, viešuose pasisakymuose, per atvirlaiškius, telegramas, dokumentus, išdėstytos tarnybinėse charakteristikose bei paskelbtos kitu būdu žodine, rašytine ar kita materialia forma. Kiekvienu atveju, nustatant, ar buvo žinių paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar tos žinios tapo žinomos trečiajam asmeniui.

Teismas, vertindamas skunde nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad K. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str., požymių. Kaip jau minėta aukščiau, šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas bent vienam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Pareiškėja J. M. nurodė, kad K. B. siuntė jai galimai žeminančio ir šmeižiančio pobūdžio SMS žinutes, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str., padarymą, t.y. nenurodė kokiu būdu buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios bent vienam trečiajam asmeniui, išskyrus pačią nukentėjusiąją ir, ar tikrovės neatitinkančios žinios buvo perduotos ir tapo žinomos bent vienam trečiajam asmeniui. Todėl, esant aiškioms Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytoms aplinkybėms, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str., privataus kaltinimo procesas negali būti pradėtas.

Teismas, vertindamas nustatytas pareiškimo priėmimo metu aplinkybes, daro išvadą, kad nustatyti Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsnyje numatyti pagrindai, užkertantys kelią tolimesniam nagrinėjimui, todėl privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina pradėti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, manantis, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos CK 2.24 str. numatytais būdais.

Įvertindamas tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal J. M. pareiškimą dėl K. B. veiksmų, esant aiškiai Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Lina Antanaitienė