Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimusi (duomenys neskelbtini)Šilutėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „E.“ vadove, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji G. M. 2018-12-10, apie 18.05 val., Kaune, Kapsų g., ties pastatu Nr. 1, vairuodama transporto priemonę – automobilį Lexus NX300H, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad prieš pradėdama važiuoti į sankryžą su Utenos g., neįsitikino, ar tai daryti yra saugu, nepraleido tuo metu sankryžoje per kelio važiuojamąją dalį, statmenai iš dešinės pusės ėjusio pėsčiojo E. J., jį partrenkė ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamoji G. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Įvykio metu buvo tamsu. Važiuodama Kapsų gatve ruošėsi posūkio manevrui. Prieš įsukdama į Utenos gatvę buvo visiškai sustojusi. Kadangi pėsčiųjų aplink nebuvo, pradėjo važiuoti. Staiga priešais pamatė tamsiai apsirengusį žmogų. Šis krito. Kaltinamoji išlipo iš automobilio ir pribėgo prie nukritusio nukentėjusiojo. Jis sunkiai kalbėjo. Nemanė, kad galėjo jį taip sunkiai sužeisti. Nukentėjusysis sakė, kad vartojo alkoholį. Pabandė jį pakelti, tačiau nepavyko. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl žalos atlyginimo su juo dar nekalbėjo. Policijos pareigūnai keletą valandų dirbo įvykio vietoje. Po to ji nuvyko į policijos įstaigą. Policijos pareigūnai niekur nerado nukentėjusiojo – jo nebuvo ir klinikose, kur jį išvežė greitosios pagalbos automobilis. Jai niekas nedavė jokių nukentėjusiojo kontaktų, nors ji norėjo su juo susisiekti. Sutinka su civiliniu ieškiniu bei sutinka atlyginti proceso išlaidas. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. M. atsakomybei.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. M. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).

2019-04-16 tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, jog 2018-12-10, apie 18.05 val., Kaune, Kapsų g. nuo Molėtų g. važiavo automobilis „Lexus NX300H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. M., kuris sankryžoje su Utenos g., įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukdamas į dešinę, partrenkė iš dešinės pusės per važiuojamąją kelio dalį ėjusį pėsčiąjį E. J., kuris iš įvykio vietos GMP nuvežtas į LSMUL VšĮ Kauno klinikas. Tęsė gydymą Šiaurės šeimos klinikoje UAB „M.“. 2019-04-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto gautoje išvadoje nurodyta, kad E. J. sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 1).

Eismo įvykio vietos planu, nuotraukomis, iš kurių matyti, kad užfiksuotas kelių eismo įvykis Kaune, Kapsų g. ir Utenos g. sankirtoje (b. l. 5-8)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 360/2019(02), jog E. J. konstatuota poodinė kraujosruva kairės čiurnos srityje, ovulsinis kairio šokikaulio užpakalinio krašto lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu 2018-12-10. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl šokikaulio lūžio E. J. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 53-54).

Nukentėjusiojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018-12-10, apie 18.00 val., Kaune, ėjo pėsčiomis Utenos g. kryptimi link Sukilėlių pr. Kelio važiuojamoji dalis buvo jam iš dešinės. Buvo jau sutemę, nelijo. Tą dieną ryte buvo vartojęs alkoholio. Jam reikėjo kirsti Kapsų g. ir eiti toliau. Kapsų g. pėsčiųjų perėjos įrengta nebuvo, todėl priėjo prie gatvės, sustojo ir apsidairė, ar gali kirsti gatvę. Tuo metu važiuojančių automobilių nebuvo. Praėjęs maždaug pusę gatvės netikėtai iš kairės pusės pamatė automobilį ir pajuto stiprų smūgį į kairę kūno pusę. Pradėjo skaudėti kairę čiurną ir kelį. Buvo nublokštas ant asfalto, kelis kartus iš inercijos persivertė ir liko gulėti ant asfalto. Prie jo pribėgo automobilio vairuotoja ir ėmė atsiprašinėti, teigė, kad jo nepamatė. Netrukus buvo iškviesti medikai, kurie jį nuvežė į Kauno klinikas. Gydytojai pasakė, kad reikės ilgai laukti, todėl jis nutarė vykti namo nebaigęs tyrimo. Manė, kad tai buvo tik stiprus sumušimas, tačiau kitą dieną koja labai ištino, todėl vėl nuvyko į Kauno klinikas. Po kelių dienų, nesulaukęs pagerėjimo, nuvyko pas šeimos gydytoją, kur gavo siuntimą pas traumatologą. Buvo nustatytas kairės kojos šokikaulio lūžis. Koja buvo įmobilizuota į gipso langetę ir jis buvo išleistas gydytis į namus. Keturis mėnesius buvo nedarbingas, negalėjo sportuoti, iki šiol jaučia įvykio pasekmes. Eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Dėl patirtos žalos kreipėsi į jį partrenkusio automobilio draudimo bendrovę. Savo patirtą žalą vertina 30 000 Eur (b. l. 22-23). Papildomai parodė, kad jo dešinės rankos vidurinis pirštas buvo sužalotas ankščiau negu įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio vakarą medikams pasakė, kad sužalojimus patyrė eismo įvykio metu (b. l. 75-76).

Specialisto paaiškinimų protokolu, iš kurio matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas Ž. M. paaiškino atsakydamas į klausimus: Kodėl kairės pėdos šokikaulio lūžis yra nustatytas tik 2018-12-14, o ne atvykus į LSMUL Kauno klinikas 2018-12-11? Kaulų lūžių linijos ne visuomet yra matomos iš karto po traumos. Jos išryškėja tik praėjus kuriam laikui, kuomet lūžių linijų kraštai aptirpsta, sumažėja minkštųjų audinių patinimas. Specialisto išvados Nr. G360/2019(02) aprašomojoje dalyje minimas dešinės plaštakos II-to piršto sausgyslės plyšimas, tačiau išvadoje apie tai neužsimenama. Kodėl? Medicinos dokumentuose yra įrašas, jog dešinės plaštakos II-to piršto sausgyslės plyšimas nustatytas dar prieš užduotyje nurodomą eismo įvykį, tai yra 2018-11-14, todėl šis sužalojimas išvadoje neminimas, nes nesusijęs su minėtu eismo įvykiu. Koks yra kairės pėdos šokikaulio lūžio mechanizmas? E. J. konstatuotas ovulsinis kairio šokikaulio užpakalinio krašto lūžis įvyko paveikus kairę koją kietais bukais daiktais, kojai per čiurnos sąnarį pakrypus į vidinę pusę. (b. l. 78).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad prieš pradėdama važiuoti į sankryžą neįsitikino, ar tai daryti yra saugu, nepraleido tuo metu sankryžoje per kelio važiuojamąją dalį, statmenai iš dešinės pusės ėjusio pėsčiojo, jį partrenkė ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, nuotraukos, specialisto išvada ir paaiškinimai. Kaltinamosios padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimą bei padarinius. Tokie G. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. M. prašė perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl laidavimo

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant A. M. prašymui perduoti G. M. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą, yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Kadangi G. M. yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, darbdavio UAB „Estetus klinika“ charakterizuojama teigiamai, todėl darytina išvada, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas A. M. yra kaltinamosios asmeninis treneris, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba Lietuvos sporto universitete dėstytoju, anksčiau dirbo UAB „De Futuro“, buvusio ir esamo darbdavių charakterizuojamas teigiamai. Laiduotojas nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, ji atsižvelgia į jo nuomonę bei klausia patarimų. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad G. M. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į kaltinamosios bei laiduotojo prašymus, skirtinas laidavimas be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

Kaltinamajai G. M. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur turtinės ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas, negavo individualios veiklos pajamų, iki šiol būtina atlikti įvairias fizioterapines procedūras, medikų konsultacijos, kurios yra mokamos. Teisiamojo posėdžio metu pateikė suteiktos gydytojo konsultacijos ir gydomosios ambulatorinės reabilitacijos išlaidas – 335 Eur – patvirtinančią sąskaitą-faktūrą (b. l. 144). Be to, nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus, teko gydytis ilgiau nei tris mėnesiu, iki šiol jis negali pilna jėga sportuoti, būtina tęsti reabilitaciją. Civilinis atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam atlygino 2501,55 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą (b. l. 152). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas prašė priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 335 Eur turtinės žalos už suteiktas reabilitacijos procedūras bei 130 Eur už atliktą magnetinio rezonanso tyrimą, taip pat iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti likusią prašomą neturtinę žalą ir atstovavimo išlaidas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 str., 111 str. 1 d.). Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.263 str. 3 d. ir kt.). Pažymima, kad vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 str., 111 str. 1 d., gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai).

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam atlygino 2501,55 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis prašo iš civilinio atsakovo taip pat priteisti 335 Eur turtinės žalos už suteiktas reabilitacijos procedūras bei 130 Eur už atliktą magnetinio rezonanso tyrimą, tačiau pateikė tik 335 Eur dydžio patirtą turtinę žalą patvirtinančius dokumentus, todėl iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam priteistina 335 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jam padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 straipsnio kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam turi būti tenkintinas visiškai, priteisiant likusią neturtinę 1500 Eur žalą iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgiant į tai, kad 2000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam civilinis atsakovas jau sumokėjo.

Šioje byloje nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas prašė iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 400 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, tačiau ne proceso išlaidas, todėl nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios.

Atleidęs kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės teismas sprendžia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo reikalingumą. Šiuo atveju kaltinamajai, kuri yra dirbanti ir gaunanti darbines pajamas, tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. M., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. M. perduoti laiduotojo A. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoką (500 eurų) privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Luminor“ banke, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti G. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam E. J. 335 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiojo E. J. naudai iš kaltinamosios G. M. 400 Eur (keturis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.