- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2-194-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00296-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Lensora“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovėms L. P., advokatei J. G., advokato padėjėjai A. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys nepareikiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Validus energija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Lensora“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“ (toliau – UAB „LitCon“, ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai (toliau - Administracija), prašydama priteisti iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 383 288,87 Eur dydžio tiesioginius nuostolius ir 1 294 342,43 Eur dydžio baudą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir atstovas posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. spalio 8 d. šalys pasirašė statybos rangos sutartį Nr. MS-309 „Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiuose statybos" (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti ir perduoti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos darbus, įskaitant darbo projekto parengimą pagal atsakovės parengtą techninį projektą, o Administracija įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti Sutarties kainą.
3. 2018 m. spalio 8 d. ieškovė išdavė besąlyginį Sutarties atlikimo laidavimo draudimo raštą 1604556,73 Eur sumai, už kurį ieškovė draudimo įstaigai sumokėjo 34 516,87 Eur. Vadovaudamasi Sutarties 1.4 punktu, ieškovė 2019 m. spalio 8 d. privalėjo perimti statybvietę ir pradėti darbus. Dėl šios priežasties ieškovė dar 2019 m. liepos 30 d. su tiekėju UAB „Dikota“ pasirašė Medžiagų tiekimo ir montavimo sutartį, jog už pagal šią sutartį tinkamai atliktus darbus Ieškovas įsipareigoja sumokėti tiekėjui 421.702,91 Eur, iš kurio 33 procentai nuo bendros sutarties kainos, tai yra 139.161,96 Eur, sumokami avansu per 15 d. nuo sutarties sudarymo dienos. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė su tiekėju UAB „Dikota“ sudarė Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad 70 procentų nuomos mokesčio, numatyto sutarties priede Nr. 1, tai yra 209.610 Eur yra sumokama iš anksto, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Vykdydama nurodytomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė tiekėjui UAB „Dikota“ sumokėjo 348 772,00 Eur avansą, susijusį su statybvietės įrengimu bei medžiagų tiekimu
4. Siekdama užtikrinti Sutarties tinkamą įvykdymą ieškovė patyrė 383 288,87 Eur dydžio tiesioginius nuostolius (34 516,87 Eur už draudiko laidavimą ir 348 772 Eur pagal sutartis su tiekėju UAB „Dikota“). Ieškovas taip pat patyrė didelių tiek darbo, tiek finansinių vidinių sąnaudų Sutarties administravimui bei darbui su ja, be to – siekdamas tiek išlaikyti pakankamus resursus/pasiruošimą Sutarties vykdymui, tiek būdamas apribotas gaunant papildomus draudimo laidavimus (kol galioja išduotas 1 604 556,73 Eur sumai) – negalėjo dalyvauti ir prisiimti įsipareigojimų bei gauti pajamų kituose stambiuose statybos rangos darbų konkursuose.
5. 2019 m. spalio 4 d. ieškovė gavo Administracijos raštą, kuriuo Administracija dėl sutarties įgyvendinimui trūkstamo finansavimo, vadovaudamasi Sutarties 6.6 punktu, nurodė ieškovei nuo 2019 m. spalio 9 d. stabdyti visų darbų vykdymą. Darbų nepradėjimas visiškai sutrikdė ieškovės, kaip restruktūrizuojamos įmonės, veiklą – investavus didelę sumą į Sutarties vykdymą, specialiai šiai Sutarčiai išlaikius darbuotojus, negalint dėl to dalyvauti kituose konkursuose, tačiau niekaip neatgavus lėšų dėl darbų sustabdymo, buvo susidurta su apyvartinių lėšų stygiumi. Ieškovė 2019 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Administraciją, reikalaudama nedelsiant nutraukti neteisėtą darbų sustabdymą. 2019 m. gruodžio 12 d. ieškovė dar kartą raštu kreipėsi į Administraciją, pranešdama, jog nepradėjus darbų, bus priverstas nutraukti Sutartį dėl visiško įsipareigojimų nevykdymo iš Atsakovo pusės bei pareikalavo, jog Atsakovas atlygintų Ieškovui 383.288,87 Eur tiesioginius nuostolius dėl Sutarties vykdymo, o taip pat, vadovaujantis Sutarties 12.8 punktu, sumokėtų ieškovei 10 proc. nuo neatliktų darbų vertės dydžio baudą, sudarančią 1 294 342,43 Eur.
6. Administracija 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė ieškovei pranešimą Nr. R8-2.33-4530 „Dėl 2018-10-08 statybos rangos sutarties MS-309 nutraukimo", kuriuo informavo, kad Sutartis atsakovės valia vienašališkai nutraukiama nuo 2020 m. vasario 12 d. 2020 sausio 20 d. ieškovė išsiuntė Administracijai pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, kad sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2019 gruodžio 27 d. dėl esminio Sutarties pažeidimo ir dar kartą pareikalavo atlyginti 383 288,87 Eur dydžio tiesioginius nuostolius ir 1 294 342,43 Eur dydžio netesybas. 2020 m. sausio 20 d. pranešimu Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos sutarties nutraukimo Nr. R8-2.33-401 Administracija informavo ieškovę, kad su reikalavimais nesutinka.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodo, kad Sutarties nutraukimas iš esmės sužlugdė ieškovės restruktūrizavimo procesą, atsakovė nėra atlyginusi jokių patirtų nuostolių, todėl ieškovė reikalauja atlyginti patirtą žalą, nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Ieškovės teigimu, neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė sutarties darbų sustabdymu, pažeidžiančiu Sutarties nuostatas ir ieškovės teisėtus lūkesčius. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nepagrįstai sustabdžius Sutarties vykdymą, ieškovė patyrė tiek tiesioginių nuostolių (383 288,87 Eur (34516,87 Eur už draudiko laidavimą ir 348 772 Eur pagal sutartis su tiekėju UAB „Dikota“)), tiek ir netiesioginių nuostolių (negautos pajamos). Ieškovė pagal Sutartį planavo ir pagrįstai tikėjosi gauti 3.412.931, 23 Eur pelno, iš kurio buvo numatoma dengti įsipareigojimus kreditoriams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuostoliai negautų pajamų forma yra tikėtini, nes pajamos de facto nebuvo gautos ir a priori nėra žinoma, ar ateityje nebūtų atsiradusių nenumatytų aplinkybių, dėl kurių Ieškovas negalėtų gauti visų planuojamų pajamų, ieškovė prašo taikyti Sutarties 12.8 punktą , kuris aukščiau minimų aplinkybių kontekste turi kompensuojamą funkciją ir priteisti iš atsakovės 10 procentų nutraukimo dieną neatliktos Darbų vertės, tai yra 1 294 342, 43 Eur, ir tai turėtų būti vertinama ne kaip baudinė sankcija, o kaip siekis kompensuoti minimalius ieškovės patirtus netiesioginius nuostolius. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti atsakovės katės. Ieškovė prašo priteisti iš Administracijos 383 288,87 Eur dydžio tiesioginius nuostolius ir 1294342,43 Eur dydžio baudą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir Administracijos atstovės posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutarties vykdymas buvo tiesiogiai priklausomas nuo projekto finansavimo valstybės lėšomis, be to, po Sutarties sudarymo pasikeitusi ieškovės padėtis būtų užkirtusi kelią ieškovei tinkamai įvykdyti Sutartį. Taip pat nurodė, kad Sutartis teisėtai nutraukta būtent Administracijos iniciatyva dviem pagrindais: Sutarties 12.11. p. (negavus finansavimo) ir CK 6.219 str. (iš anksto numatant, kad Sutartis, net ir gavus finansavimą, nebus tinkamai įvykdyta dėl prastos ir toliau prastėjančios UAB „LitCon“ padėties). Administracija pripažįsta gavusi ieškovės 2019-12-12 pranešimą dėl Sutarties nutraukimo ir tą pačią dieną restruktūrizavimo administratoriaus 2019-12-12 pranešimą, kuriuo buvo reikalaujama vykdyti Sutartį; šie pranešimai gauti jau po Administracijos 2019-12-11 pranešimo dėl Sutarties nutraukimo.
9. Atsakovės nuomone, neegzistuoja nei viena sąlyga Administracijos civilinei atsakomybei kilti. Administracija neatliko ir ieškovė neįrodė jokių neteisėtų veiksmų. Tai, kad Administracija sustabdė darbų vykdymą pagal Sutartį, kol gaus finansavimą, nėra laikoma neteisėtais veiksmais, nes tokią galimybę aiškiai numatė Sutarties 6.6. p. Taip pat, Administracijai negavus finansavimo ir sužinojus apie UAB „LitCon“ negalimumą tinkamai įvykdyti Sutartį dėl prastos padėties, pagrįstai nutraukė Sutartį; ieškovė nepatyrė ir neįrodė žalos fakto ir tariamai kilusių nuostolių dydžio. UAB „LitCon“ nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo, kadangi ieškovė, neatsižvelgdama į Sutartyje šalių aptartas sąlygas dėl finansavimo, nepagrįstai sudarė sutartis su UAB „Dikota“, jo dar negavus, sutartys buvo sudarytos UAB „Dikota“ neturint nei vieno darbuotojo, ieškovė neįrodė, kad mokėjimų pavedimuose nurodyta paskirtis „pagal sutartis“ yra būtent pagal šio Projekto sutartis, statybų srityje neįprasta iš anksto mokėti tokio dydžio avansą (iki 70 proc.), ieškovė nepasinaudojo savo teisinėmis gynybos priemonėmis siekiant susigrąžinti avansą ar draudimo įmoką, Sutartis buvo teisėtai nutraukta Administracijos iniciatyva, todėl jokia bauda ieškovei nepriklauso. Ieškovė priežastinio ryšio tarp Administracijos neva neteisėtų veiksmų ir tariamai patirtos žalos neįrodinėjo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nurodė, kad pagal UAB „Simper“ parengtą investicinį projektą, Administracija galėjo finansuoti apie 30 proc. Sporto ir pramogų centro pastato statybos išlaidų, o 70 proc. tikėjosi gauti iš Valstybės. Atsižvelgdamos į tai, šalys Sutartyje numatė nuostatas, leidžiančias Sutartį pradėti vykdyti tik gavus finansavimą arba ją sustabdyti (pratęsti sustabdymą), kol neaišku dėl finansavimo arba nutraukti negavus finansavimo: Sutarties 1.4. p. numatyta, kad darbų pradžia siejama su momentu, kai Ieškovui tampa žinoma apie Projektui skirtą finansavimą; Sutarties 6.6. p. įtvirtinta galimybė sustabdyti Sutarties vykdymą, jei yra finansavimo trūkumas; Susitarimo 12.11. p. numatantis Administracijos teisę nutraukti Sutartį, jei jos vykdymo metu paaiškėja, kad investicinis Projektas „<...> nebuvo įtrauktas į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą arba yra kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad valstybės finansavimas Sutarties vykdymui nebus skirtas.“ Susitarimo c) punkte nurodyta, kad „Neįtraukus projekto į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą ir neskyrus valstybės lėšų projekto vykdymui, Sutartis negalės būti vykdoma, kadangi Užsakovas savo lėšomis negali finansuoti visą darbų atlikimo“. Administracija aktyviais veiksmai stengėsi, kad būtų užtikrintas visas 12 943 424,28 EUR vertės Projekto finansavimas. Visgi, nepaisant visų Administracijos pastangų, reikiamas finansavimas nebuvo gautas, todėl Administracija per vienerius metus nuo Sutarties pasirašymo (iki 2019-10-08) ieškovei statybvietės neperdavė.
11. 2019-08-05 Administracija pateikė ieškovei pasiūlymą apsvarstyti galimybę nutraukti Sutartį šalių sutarimu. Ieškovė savo ruožtu 2019-08-07 raštu pasiūlė atlikti tik parengiamuosius statybos darbus, neviršijančius 400 000 EUR, ir tuomet tartis dėl Sutarties nutraukimo. Toks ieškovės pasiūlymas buvo atmestas Administracijos 2019-08-26 raštu Nr. R8-2.33-2963. Administracijos įsitikinimu, darbų pradžia, nesant jokio užtikrintumo dėl pilno Sutarties darbų finansavimo, prieštarautų Administracijos veiklos tikslams (CK 1.82 str.), racionalaus lėšų naudojimo principui (LR viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 17 str. 2 d. 1 p.) ir neužtikrintų esminio Sutarties tikslo – viešosios paskirties objekto – Sporto ir pramogų centro pastatymo.
12. Administracija 2019-10-04 raštu Nr. 98.2.33-3771, vadovaudamasi Sutarties 6.6. p., ir esant aplinkybėms, dėl kurių gali būti stabdomi darbai, nurodė ieškovei nuo 2019-10-09 stabdyti visų darbų vykdymą. Paraleliai Administracija dar kartą ėmėsi visų prieinamų priemonių siekdama išsiaiškinti finansavimo iš Valstybės investicijų programos galimybes. Paraleliai ėmė aiškėti naujos, Administracijai iki tol nežinomos, aplinkybės apie prastą ir vis prastėjančią UAB „LitCon“ padėtį. Iš patikimų ir toliau aptariamų šaltinių gauta informacija Administracijai leido suprasti, kad net ir gavus reikiamą finansavimą iš Valstybės, ieškovė nebus pajėgi tinkamai įvykdyti Sutartį: UAB „LitCon“ buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą; UAB „LitCon“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla; UAB „LitCon“ atžvilgiu buvo užvestos ir dar nebaigtos 37 vykdomosios bylos. UAB „LitCon“ po Sutarties sudarymo ėmė sistemingai nevykdyti savo įsipareigojimų kitiems užsakovams. Kitų užsakovų vienašališki sutarčių su UAB „LitCon“ nutraukimai teismo buvo pripažinti kaip teisėti dėl prastos UAB „LitCon“ padėties. UAB „LitCon“ darbuotojų skaičius po Sutarties sudarymo sumažėjo iki 47 darbuotojų, ieškovė nebuvo pateikusi informacijos, kad vis dar turi tuos darbuotojus, kurių kvalifikacija rėmėsi teikdamas pasiūlymą viešajame konkurse, tam kad atitiktų tiekėjui keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus.
13. UAB „LitCon“ kreipėsi į Administraciją 2019-12-03 raštu, kuriame nurodė, kad dar prieš du mėnesius (2019-10-04 raštu) numatytą Sutarties sustabdymą laiko neteisėtu ir ragina pradėti vykdyti Sutartį, nors pranešus apie Sutarties sustabdymą, jokių komentarų per protingą terminą Administracija nesulaukė; taip pat nurodė, kad per 14 dienų nepradėjus Sutarties vykdymo, reikalaus Administracijos atlyginti 348 772,00 EUR nuostolius, kuriuos tariamai pagrindžia 2019-08-09 ir 2019-08-14 atliktų avansinių mokėjimų pavedimų UAB „Dikota“ kopijos. Tačiau pavedimai buvo atlikti iškart po 2019-08-05 vykusio susitikimo Sutarties pabaigos galimybėms aptarti, be jokios aiškios paskirties ir sąsajų su Sutarties vykdymu, kai UAB „Dikota“ nedirbo nei vienas darbuotojas. UAB „LitCon“ nepasitikėjo ir jo paties subrangovai. UAB „Fima“, kurios pajėgumais teikdamas pasiūlymą UAB „LitCon“ rėmėsi, yra informavusi Administraciją, kad su Rangovu bendradarbiavimo netęs, nes UAB „LitCon“ yra neįvykdžiusi visos eilės savo finansinių įsipareigojimų subrangovų atžvilgiu ir subrangovas ja nebepasitiki. UAB „LitCon“ nesuinteresuotumą galutiniu rezultatu rodė siekis atlikti tik dalį, ypatingos kvalifikacijos nereikalaujančių, statybvietės parengimo darbų. Dėl to Administracija neturėjo pagrindo tikėtis, kad gautų iš UAB „LitCon“ tai, kam buvo sudaryta Sutartis ir teisėtai nutraukė Sutartį. Administracijos iniciatyva Sutartis buvo teisėtai nutraukta pateikus ieškovei 2019-12-11 pranešimą Nr. R8-2.33-4530, kuriuo UAB „LitCon“ ir restruktūrizavimo administratorius buvo informuoti, kad dėl neskirto valstybinio finansavimo ir LitCon blogos padėties, remiantis Sutarties 12.11 p. bei CK 6.219 str., Administracija vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2020-02-12, t. y. praėjus 2 mėnesiams nuo pranešimo dienos. Apie Sutarties įsigaliojimą Administracija informavo LitCon 2020-02-12 pranešimu. Administracija UAB „LitCon“ 2019-12-12 nutraukimo pranešimą gavo diena vėliau, nei Administracija išsiuntė savo pranešimą, todėl net ir laike pranešimai yra išsidėstę taip, kad Administracijos pranešimas yra pirmesnis ir Sutartis laikoma nutraukta būtent pagal jį. Esant abiejų Sutarties šalių nutraukimo pranešimams, šalių nuomonė dėl Sutarties pabaigos būtinumo sutapo ir skiriasi tik sutarties nutraukimo teisinių pasekmių kvalifikavimas. Administracija, remdamasis Susitarimo 12.11 p., laikosi pozicijos, jog jokių UAB „LitCon“ nuostolių atlyginti ji neprivalo.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo UAB „Lensora“ nurodė, kad bendrovė, kaip hipotekos kreditorius, yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi šios bylos rezultatas turi tiesioginės įtakos įmonės teisėms ir pareigoms (iš UAB „LitCon“ priteistų sumų, visų pirma, būtų dengiamas būtent įsiskolinimas UAB „Lensora“ (AB Šiaulių banko teisių perėmėjai), kuriai UAB „LitCon“ kaip turtinis kompleksas yra įkeista. Posėdžio metu UAB „Lensora“ atstovas advokatas V. S. nurodė, kad pritaria ieškovės UAB „LitCon“ atstovo paaiškinimams ir argumentams, pažymėjo, kad Sutarties nevykdymas turėjo tiesioginį ryšį ieškovės restruktūrizavimo proceso nutraukimui; ieškovė, seniai rinkoje veikianti įmonė, turėdama visus reikalingus sertifikatus ir kvalifikaciją, laimėjusi viešąjį pirkimą, pateikusi 1,6 mln. eurų laidavimą, susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau buvo moki įmonė; Administracijai akivaizdžiai delsiant vykdyti didžiausią įmonės projektą, ieškovė prarado galimybę vystyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
15. Trečiasis asmuo UAB „Validus energija“ (bendrovės akcininkas) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procese nedalyvavo, jokių reikalavimų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „LitCon“ dalyvavo pirkime „Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiuose, statyba“. Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ieškovės pasiūlymą pripažinus laimėjusiu, 2018-10-08 Mažeikių rajono savivaldybės administracija su ieškove sudarė Statybos rangos sutartį Nr. MS-309 „Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiuose, statybos" , kuria ieškovė įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir joje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos darbus, įskaitant darbo projekto parengimą pagal Administracijos parengtą techninį projektą, taip pat ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei Sutarties kainą. Sutartimi buvo susitarta, kad sutarties suma 12 943 424,28 Eur.
17. Šalys sudarytame 2018-10-10 papildomame susitarime Nr. MS-315 nurodė, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad „neįtraukus projekto į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą ir neskyrus valstybės lėšų projekto vykdymui, Sutartis negalės būti vykdoma, kadangi Užsakovas savo lėšomis negali finansuoti visų darbų atlikimo (c punktas)“, papildo sutartį 12.11 punktu, numatančiu užsakovo teisę nutraukti sutartį.
18. 2019-08-05 Administracija pateikė UAB „LitCon“ pasiūlymą apsvarstyti galimybę nutraukti Sutartį šalių sutarimu. Ieškovė UAB „LitCon“ 2019-08-07 raštu pasiūlė atlikti tik parengiamuosius statybos darbus, neviršijančius 400 000 EUR, ir tuomet tartis dėl Sutarties nutraukimo
Žemesnės instancijos teismas
19. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2623-258/2019 ieškovui UAB „LitCon“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2019-09-12.
20. 2019-10-04 raštu Nr. 98.2.33-3471 Administracija, vadovaudamasi Sutarties 6.6. p., ir esant aplinkybėms, dėl kurių gali būti stabdomi darbai (5 p. „sustabdytas finansavimas arba trūksta finansavimo) nurodė UAB „LitCon“ nuo 2019-10-09 stabdyti visų darbų vykdymą. Ieškovė UAB „LitCon“ 2019 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Atsakovą reikalaudama nedelsiant nutraukti neteisėtą darbų sustabdymą.
21. 2019-12-12 ieškovė pateikė Administracijai pranešimą Nr. SR-191212-1DP dėl esminio Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos sutarties pažeidimo, kuriuo informavo, kad Administracijai nepanaikinus 2019-10-04 sprendimo dėl darbų sustabdymo ir nesudarant galimybių (nepašalinus kliūčių) vykdyti rangos darbus pagal sutartį, ieškovė šias aplinkybes laiko esminiu sutarties pažeidimu bei, vadovaudamasi sutarties 12.8.2 punktu ir LR CK 6.217 straipsniu, pareiškia apie vienašalį sutarties nutraukimą per 14 dienų, t. y. nuo 2019-12-27; taip pat pareikalavo, jog atsakovė atlygintų ieškovei 383 288,87 Eur tiesioginius nuostolius dėl Sutarties vykdymo, o taip pat, vadovaujantis Sutarties 12.8. p., sumokėtų 10 procentų nuo neatliktų darbų vertės dydžio baudą, sudarančią 1 294 342,43 Eur.
22. 2019-12-12 Administracija pateikė ieškovei 2019-12-11pranešimą Nr. R8-2.33-4530 „Dėl 2018-10-08 statybos rangos sutarties MS-309 nutraukimo", kuriuo informavo ieškovę, kad Sutarties galiojimas vienašališkai nutraukiamas Administracijos iniciatyva nuo 2020 m. vasario 12 d.
23. 2020-01-20 ieškovė Pranešimu dėl Sutarties nutraukimo informavo Administraciją, kad sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2019-12-27 dėl esminio Sutarties pažeidimo ir dar kartą pareikalavo atlyginti 383 288,87 Eur dydžio tiesioginius nuostolius ir 1 294 342,43 Eur dydžio netesybas. 2020-01-20 pranešimu Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos sutarties nutraukimo Nr. R8-2.33-401 Administracija informavo ieškovę, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka.
24. Ieškovė UAB „LitCon“ prašo atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir reikalauja atlyginti tiesioginius nuostolius ir sumokėti baudą.
Dėl Sutarties nutraukimo
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad panešimus dėl Sutarties nutraukimo šalys viena kitai išsiuntė tą pačią 2019-12-12.
26. Kaip jau minėta, ieškovė „LitCon“ 2019-12-12 (9.41 val.) elektroniniu paštu išsiuntė Administracijai pranešimą, jog nepanaikinus 2019-10-04 sprendimo dėl darbų sustabdymo ir nesudarant galimybių rangovui vykdyti rangos darbus pagal sutartį, šias aplinkybes laiko esminiu sutarties pažeidimu ir vadovaudamasi sutarties 12.8.2 punktu ir LR CK 6.217 straipsniu, pareiškia apie vienašalį sutarties nutraukimą per 14 d. t.y. nuo 2019-12-27.
27. Administracija 2019-12-12 paštu ir elektroniniu paštu (16.05 val.) išsiuntė ieškovei 2019-12-11 pranešimą Nr. R8-2.33-4530 „Dėl 2018-10-08 statybos rangos sutarties MS-309 nutraukimo", kuriame nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija negavo darbams, numatytiems Sutartyje, reikalingo finansavimo; ėmė aiškėti aplinkybės apie ieškovę – 2019-06-17 Viešųjų pirkimų tarnyba UAB „LitCon“ įtraukė į nepatikimų tiekėjų sąrašą, daugėjo blogų atsiliepimų apie ieškovės vykdomus projektus; ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla; ieškovė pradėjo sistemingai nevykdyti įsipareigojimų kitiems užsakovams; ieškovės darbuotojų skaičius dramatiškai sumažėjo; ieškovė veikė nesąžiningai Mažeikių rajono savivaldybės atžvilgiu; ieškove nepasitiki jos pačios subrangovai – UAB „Fima“ informavo administraciją, kad su ieškove netęs bendradarbiavimo dėl įsipareigojimų nevykdymo ir ieškove nepasitiki; dėl nurodytų priežasčių Mažeikių rajono savivaldybės administracija neturi pagrindo tikėtis, kad ieškovė įvykdys sutartį ir nuo 2020-02-12 vienašališkai nutraukia su ieškove sudarytą Sutartį 12.11 punkto ir CK 6.219 straipsnio pagrindu; patvirtino, kad ieškovei neginčijant sutarties nutraukimo nurodytais pagrindais, Administracija taip pat laikysis susitarimo nereikalauti nuostolių atlyginimo.
28. Šios aplinkybės rodo, kad sprendimą nutraukti sutartį šalys priėmė tuo pačiu metu, nei viena šalis nereiškia savarankiško reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nei viena šalis nesiekia tęsti sutarties. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Sutarties nutraukimo padarinių (nuostolių atlyginimo) taikymo ir ieškovei reikalaujant priteisti iš Administracijos tiesioginius nuostolius ir baudą, kilo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas. Taigi teisminio nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas yra sutarties nutraukimo teisėtumas ir šalių veiksmų vykdant sutartį vertinimas.
29. Sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. Pagal VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 8 punktą pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta sutarties nutraukimo tvarka. VPĮ nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti sutarties nutraukimo tvarką pirkimo dokumentuose, o sudarant pirkimo sutartį raštu – ir pirkimo sutartyje. Atsižvelgiant į nurodytą VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos, kuri ribojama tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose.
30. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme nustatytais atvejais, visų pirma siejamais su esminiu sutarties teisių pažeidimu, taip pat šalių sutartyje iš anksto aptartais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).
31. Nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimo pagrindai šalių buvo aptarti pačioje sutartyje, todėl, visų pirma, jie ir turi būti taikomi, sprendžiant dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo.
32. Ieškovė nurodo, kad, vadovaudamasi Sutarties 12.8. 2 papunkčiu, Administracijai visiškai nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ji įgijo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai prieš 14 dienų pranešus apie tai raštu. Ieškovė vienašalį Sutarties nutraukimą motyvavo tuo, kad Administracija Sutarties vykdymą 2019-10-04 neteisėtai sustabdė, Sutarties 1.4 punkte nustatyta tvarka ir terminais neperdavė ieškovei statybvietės (4.1 p.); nepaskyrė statybos techninės priežiūros vadovo bei neatliko jokių kitų savo pareigų, taip pat ir sutartinės pareigos atlyginti nuostolius (Sutarties 4.5).
33. Administracija byloje įrodinėjo, kad de facto, būtent Administracija pirmoji inicijavo Sutarties nutraukimą ir dar 2019-08-05 informavo ieškovę, kad Sutarties vykdymui stinga finansavimo, taip pat įrodinėjo, kad kiti ieškovės siunčiami pranešimai (R UAB „Litcon“ direktoriaus V. V. el. laiškas Mažeikių rajono savivaldybės taryboms nariams, restruktūrizavimo administratoriaus A. Š. 2019-12-12 pranešimas su prašymu nenutraukti Sutarties dėl didelės svarbos restruktūrizavimo procesui) rodė ieškovės pageidavimą tęsti Sutarties vykdymą. Teigdama, jog sutarties nepažeidė, Administracija nurodo, kad, nepradėjusi vykdyti projekto neturėdama finansavimo, nepadarė esminio Sutarties pažeidimo, kad vadovavosi įstatymais (vykdė racionalaus savivaldybės lėšų naudojimo pareigą ir laikydamasi skolinimosi limitų) bei Sutartimi ir, negavusi nei valstybinių, nei savivaldybės lėšų, nepradėjo vykdyti didelės apimties statybų, apie tai kaip galima anksčiau informuodama Rangovę. Administracijos įsitikinimu, darbų pradžia, nesant jokio užtikrintumo dėl pilno Sutarties darbų finansavimo, prieštarautų Administracijos veiklos tikslams (CK 1.82 str.), racionalaus lėšų naudojimo principui (LR viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 17 str. 2 d. 1 p.) ir neužtikrintų esminio Sutarties tikslo – viešosios paskirties objekto – Sporto ir pramogų centro pastatymo.
34. Ginčo sutarties ypatumas yra tai, kad sutarties vykdymas buvo susietas su jos finansavimu iš savivaldybės ir valstybės lėšų. Bylos duomenimis, UAB „Simper“ parengtame investiciniame projekte nurodyta, kad Mažeikių rajono savivaldybė galėtų finansuoti 30 procentų Mažeikių sporto ir pramogų centro pastato statybos išlaidų; didesnė savivaldybės parama mažai tikėtina, kadangi biudžetas yra ribotas ir skiriant daugiau lėšų šio projekto įgyvendinimui, nukentėtų kitos Mažeikių rajono savivaldybės kuruojamos sritys (Investicinio projekto 30 l.); negrąžintina valstybės parama turėjo sudaryti 70 procentų pastato statybos išlaidų.
35. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2019-02-22 sprendimu Nr. T1-39 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės 2019 m. biudžeto patvirtinimo“ patvirtintame Mažeikių rajono savivaldybės 2019 m. biudžete projektui finansavimas iš savivaldybės biudžeto lėšų nebuvo skirtas. LR Vyriausybė 2019-03-06 nutarimu Nr. 2226 paskirstė Valstybės investicijų 2019-2021 m. programoje numatytas valstybės kapitalo investicijas pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus ir projekto įgyvendinimui 2020 m. ir 2021 m. buvo numatyta skirti po 100 000 Eur.
36. Liudytoju apklaustas Sutartį pasirašęs Administracijos direktorius B. K., paaiškino, kad investicinis projektas buvo koreguojamas 2018-10-26 (jau po sutarties pasirašymo), įtrauktas į valstybės investicinę programą su 8 mln. eurų suma; buvo planuojama, kad valstybė skirs 5 mln. eurų, o savivaldybė turėjo skirti 3 mln. eurų. Buvo tikimasi, kad 2019 metais valstybė skirs 2,1 mln. eurų, 2020 metais - 2,04 mln. eurų, 2021 metais – 883 tūkstančius eurų, o savivaldybė 2019 metais skirs 1,4 mln. eurų, 2020 metais – 1,36 mln. eurų, 2021 metais – 589 tūkstančius eurų. Tačiau valstybė skyrė 2020 metams tik 100 tūkstančių eurų ir toks finansavimas buvo akivaizdžiai nepakankamas tokios apimties objektui. Savivaldybės taryba lėšų taip pat neskyrė, nors skolinimosi limitas tais metais buvo 0,5 mln. eurų, buvo galima skolintis, reikėjo rasti 0,9 mln. eurų savivaldybės lėšų; savivaldybė galėjo skirti objektui per tris metus 3 mln. eurų, nes buvo grąžinamos lėšos iš kitų objektų, taip pat prie finansavimo žadėjo prisidėti ir ORLEN Lietuva.
37. 2019-08-05 įvyko Sutarties šalių atstovų susitikimas, kuriame Administracija pateikė ieškovei pasiūlymą apsvarstyti galimybę nutraukti Sutartį šalių sutarimu. Ieškovė pasiūlė atlikti parengiamuosius statybos darbus, neviršijančius 400 000 Eur, ir tuomet darbų atlikimą stabdyti iki bus patvirtintas lėšų skyrimas projektui Valstybės investicijų programoje.
38. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija raštais 2019-10-01 Nr. SR-3978 ir 2019-10-03 Nr. SR-4009 Administraciją informavo, kad Projekto įgyvendinimui skirtos lėšos yra perskirstomos, numatant, jog 2020 m. Projektui lėšos apskritai nebus skiriamos, 2021 m. numatant skirti 200 000 Eur sumą ir 2022 m. numatant skirti 730 000 Eur sumą.
39. 2019 m. spalio 4 d. ieškovė gavo Administracijos raštą, kad Sutarties įgyvendinimui trūksta finansavimo, todėl, vadovaudamasi Sutarties 6.6. p., esant aplinkybėms, dėl kurių gali būti stabdomi darbai (5 p. „sustabdytas finansavimas ar trūksta finansavimo“), Administracija nurodo Rangovui nuo 2019 m. spalio 9 d. stabdyti visų Darbų vykdymą, Administracija nenurodo sustabdymo trukmės, o išnykus aplinkybėms, dėl kurių darbai buvo sustabdyti, atkreipia dėmesį, kad Administracija informuos rangovą apie darbų atnaujinimą.
40. Sutarties 6.6 punktas numatė užsakovo teisę dėl pasikeitusių aplinkybių, kai dėl jų negalima tęsti darbų, kai aplinkybės tampa žinomos po sutarties sudarymo, kai dėl šių aplinkybių Rangovas (turėtų būti užsakovas) nebuvo prisiėmęs jų atsiradimo rizikos, sustabdyti darbų vykdymą; 5 punktas numato, kad tokia aplinkybė gali būti sustabdytas finansavimas arba trūksta finansavimo. Pažymėtina, kad sutarties 4.6.2 punktas numatė, jog finansavimo darbų atlikimui nereguliarumas ir trūkumas priskiriama Administracijos (užsakovo) atsakomybei ir rizikai
41. Sutarties 4. p. nurodyta: Darbų pradžia – Statybvietės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo data arba data po 14 dienų nuo to momento, kai Rangovas sužino apie Užsakovui skirtą finansavimą Darbų pagal Sutartį atlikimui (nepriklausomai nuo to, kad statybvietė neperduota). Jei nei viena šių sąlygų neįvyksta per 1 metus nuo šios sutarties pasirašymo, laikoma, kad darbai pradedami nuo sekančios dienos kai suėjo vienų metų terminas nuo Sutarties pasirašymo. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo skirto finansavimo, vėliausia darbų pradžia turėjo būti 2019-10-09.
42. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jau nuo 2019 m. vasario - kovo mėnesio ieškovei turėjo būti ir negalėjo būti nežinoma apie realias su Sutarties vykdymu susijusias problemas, t. y. nepakankamą Sutarties finansavimą. Tačiau dėl tolimesnio sutarties vykdymo pirmas susitikimas įvyko tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Šalims nesusitarus dėl sutarties nutraukimo abipusius susitarimu, 2019 m. spalio mėnesį ieškovei pranešus apie darbų sustabdymą (nors darbai nebuvo pradėti), Sutarties nutraukimo dieną egzistavusi faktinė situacija, teismo nuomone, sudarė ieškovei pakankamą pagrindą nesitikėti tinkamo tolesnio Sutarties vykdymo. Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šalių sutarto statybvietės perdavimo termino nesilaikymas, nepagrįstas net nepradėtų statybos darbų stabdymas, Statinio techninio prižiūrėtojo nepaskyrimas, bendradarbiavimo pareigos su rangove neįgyvendinimas, sudarė ieškovei (rangovui) ne tik Sutarties 12.8.2 punkte, bet ir CK 6.217 straipsnio 1-2 dalyse numatytą pagrindą tokius Administracijos veiksmus vertinti kaip esminį Sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Teismo nuomone, šiuo atveju Sutarties nutraukimas buvo adekvati ieškovės reakcija į atsakovės elgesį (neveikimą). Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
43. Administracija teigia, kad Sutartis remiantis Sutarties 12.11 punktu ir CK 6.219 straipsnio pagrindu būtent Administracijos iniciatyva nutraukta teisėtai ir pagrįstai, iš anksto numatant, kad Sutartis, net ir gavus finansavimą, nebus tinkamai įvykdyta dėl prastos ieškovės UAB „LitCon“ padėties. Tokias pačias Sutarties nutraukimo priežastis nurodė ir liudytoja apklausta buvusi Administracijos direktorė L. N., pasirašiusi pranešimą dėl sutarties nutraukimo.
44. Šalių sudarytame 2018-10-10 papildomame susitarime Nr. MS-315 nurodyta, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad „neįtraukus projekto į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą ir neskyrus valstybės lėšų projekto vykdymui, Sutartis negalės būti vykdoma, kadangi Užsakovas savo lėšomis negali finansuoti visų darbų atlikimo (c punktas)“, papildė sutartį 12.11 punktu: „Užsakovas turi teisę nutraukti Sutartį, jei Sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad investicinis projektas „Mažeikių daugiafunkcio sporto komplekso Pavenčių g. 36 / Sedos g. 55, Mažeikiuose sporto salės statyba“ nebuvo įtrauktas į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą arba yra kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad valstybės finansavimas Sutarties vykdymui nebus skirtas. Šalys aiškiai pareiškia, kad investicinio projekto neįtraukus į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą ir Užsakovui pasinaudojus Sutarties 1.4 p. numatytu termino darbų pradžiai atidėjimu ar/ ir Sutarties vykdymo sustabdymu pagal Sutarties 6.6 p., pasibaigus šiems terminams ir nesant Sutarties vykdymui paskirto finansavimo (investicinis projektas nėra ar nenumatomas įtraukti į Valstybės investicijų programą) Užsakovas nepraranda savo teisės pagal šį punktą nutraukti Sutartį. Užsakovas apie nutraukimą šiuo pagrindu Rangovą raštu įspėja prieš 2 mėn. iki Sutarties nutraukimo dienos. Tokiu sutarties nutraukimo atveju, šalys susitaria, kad rangovas atlieka darbus, kurių atlikimą Užsakovas finansuoja savo lėšomis, tuo tarpu likę darbai (kurių atlikimui turėjo būti gautas valstybės finansavimas) nėra atliekami“.
45. Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu – ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą Konkursą. Dėl to ieškovei ir atsakovei keliant ginčą dėl Sutarties sąlygų aiškinimo, siekiant nustatyti tikruosius Sutarties šalių ketinimus, Sutarties turinys turi būti nustatomas ne tik taikant sutarčių aiškinimo taisykles, bet ir atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties sudarymo teisinio reglamentavimo ypatumus. CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai.
Žemesnės instancijos teismas
46. Posėdyje apklaustas buvęs Administracijos direktorius B. K. paaiškino, kad Sutarties 12.11 punktas buvo pasirašytas, siekiant užtikrinti Administracijos teisę nutraukti sutartį negavus finansavimo iš valstybės investicijų fondo ir tuo nesukeliant Administracijai jokių pasekmių; nurodė, kad sutarties tekstą ruošė Administracija.
47. Teismo vertinimu, remdamasi sutarties 12.11 punktu, Administracija neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutarties. Aiškinant šį sutarties punktą, taip, kaip teigia Administracija, (negavus valstybės finansavimo Sutartis gali būti nutraukta), prioritetas būtų suteiktas Administracijos interesams, išplečiant jos teises ir analogiškai susiaurinant ieškovės (rangovės) teises, šiai prisiimant besąlyginio Sutarties atsisakymo riziką ir pasekmes, tarp jų ir dėl teisės į žalos atlyginimą. Taip pat nėra pagrindo sutarties nuostatą, kad rangovas atlieka darbus, kurių atlikimą Administracija finansuoja savo lėšomis, tuo tarpu likę darbai neatliekami, pripažinti prieštaraujančia viešajai tvarkai (CK 1.81 str.), VPĮ 17 str. 2 d. 1 p., įtvirtintai imperatyviai nuostatai numatančiai pareigą racionaliai naudoti darbams įsigyti skirtas lėšas (CK 1.80, 1.81 str.) bei savivaldybės, kaip viešojo juridinio asmens, veiklos tikslams (CK 1.82 str.).
48. Administracija teigia, kad Sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai remiantis CK 6.219 straipsniu, iš anksto numatant, kad Sutartis, net ir gavus finansavimą, nebus tinkamai įvykdyta dėl prastos ieškovės padėties. Posėdžio metu liudytoja L. N. nurodė, kad apie ieškovės galimybes tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus sprendė iš viešai prieinamos informacijos bei ieškovės verslo partnerių patirties.
49. Pastebėtina, kad informacija apie tai, kad ieškovei inicijuojama restruktūrizavimo bylą, viešai buvo paskelbta 2019 m. vasario mėnesį, šalys buvo susitikusios 2019 m. rugpjūčio mėnesį ir tarėsi dėl sutarties nutraukimo, pranešime dėl darbų sustabdymo 2019-10-04 Administracija nurodė, kad siekia gauti finansavimą projekto įgyvendinimui, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių darbai buvo sustabdyti, Administracija informuos ieškovę apie darbų atnaujinimą, ir nieko nekalbama apie tai, kad Administracijai kelia abejonių ieškovės pajėgumas įvykdyti sutartį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybė, jog viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškėjo galimi sutarties vykdymo sunkumai, negali pateisinti viešojo pirkimo sutarties nutraukimo.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo
50. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo atveju vienašališkai sutartį nutraukusi ieškovė prašo priteisti iš Administracijos tiesioginius nuostolius ir baudą.
51. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tačiau apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama, jeigu nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), kitais įstatyme nustatytais (pvz., CK 6.251straipsnio 2 dalis), taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindais.
Dėl neteisėtų veiksmų
52. Ieškovė nurodo, kad neteisėtas Administracijos veikimas pasireiškė tuo, kad Administracija vienašališkai 2019-10-04 sustabdė Sutarties vykdymą. Taip pat nurodo, kad Administracija visiškai nevykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų perduoti ieškovei statybvietę Sutarties 1.4 p. numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 4.1 punktas), nepaskyrė statybos techninės priežiūros vadovo (Sutarties 4.5).
53. Kaip jau minėta, Administracija nurodo, kad ji stengėsi gauti finansavimą projektui iš valstybės, o Savivaldybė, turėdama tik minimalų valstybės finansavimą, nebuvo pajėgi tik savo lėšomis finansuoti Projekto statybą; paisydama viešojo intereso ir įgyvendindama efektyvaus savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo pareigą, nesant pilno ir tinkamo finansavimo visam Sporto centrui, ieškovę UAB „LitCon“ jau po Sutarties sudarymo įtraukus į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kitiems užsakovams reiškiant pretenzijas dėl šio rangovo darbų, administracija siekė išvengti situacijos, kai reikšminga savivaldybės biudžeto lėšų dalis būtų panaudota be siekiamo rezultato.
54. Nagrinėjamu atveju nė viena šalis nesikreipė į teismą su reikalavimu pakeisti Sutartį. Šalys elgėsi priešingai: ieškovė laikydamasi vertinimo dėl esminio Sutarties pažeidimo, teigia, kad Sutartis nutraukta teisėtai ir prašo priteisti tiesioginius nuostolius ir baudą, o Administracija teigia, kad ji turėjo pagrindą dėl nepakankamo finansavimo sustabdyti sutarties vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
55. Teismo nuomone, šiuo atveju perkančiosios organizacijos – savivaldybės administracijos - teisėtas ir pagrįstas lūkestis dėl sklandaus, kokybiško ir savalaikio ypatingą reikšmę ir svarbą turinčio pastato – Mažeikių sporto ir pramogų centro pastatymo, dėl nepakankamo finansavimo ir ieškovės restruktūrizavimo liko iš esmės nepateisintas. Susidarė tokia situacija, kai perkančioji organizacija, suabejojusi viešąjį konkursą laimėjusiu rangovu, siekė nutraukti viešo pirkimo sutartį, nors pats viešojo pirkimo tikslas (sporto centro pastatymas) tebėra išlikęs. Tokia praktika neturėtų būti toleruojama, nes tai reikštų, jog perkančioji organizacija gali skelbti konkursus dėl to paties pirkimo objekto tol, kol pirkimą laimi jai priimtinas tiekėjas, ir tai akivaizdžiai prieštarautų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skaidrumo principui, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam pirkimo tikslui.
56. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju Sutarties finansavimas nebuvo visiškai nutrauktas, sutarties terminas buvo penki metai, o nepakankamas sutarties finansavimas buvo skirtas pirmaisiais Sutarties vykdymo metais. Ieškovės UAB „LitCon“ restruktūrizavimo procesas jau buvo prasidėjęs, todėl Sutarties šaliai kilus abejonių dėl kitos sutarties šalies galimybių (ketinimų) įvykdyti sudarytą sutartį, CK 6.220 straipsnio 1 dalis numato teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinimo, kad ši sutartį įvykdys tinkamai ir sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį tikrai įvykdys tinkamai.
57. CK 6.38, 6.200 straipsniuose nustatyta pareiga bendradarbiauti tiek skolininkui, tiek kreditoriui, pareiga padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-795/2002). CK 6.660, 6.661 straipsniai nustato užsakovo atsakomybę už sutartyje nurodytų šalių bendradarbiavimo pareigų nevykdymą. Rangovas turi teisę imtis šiuose straipsniuose nurodytų teisinių priemonių, kai užsakovas neteikia pagalbos rangovui, nevykdo užsakovui tenkančių priešpriešinių pareigų, daro kliūčių rangovui atlikti sutartyje numatytą užduotį arba laiku nevykdo kitų sutartyje numatytų pareigų. Dėl tokių užsakovo veiksmų rangovas turi teisę reikalauti proporcingos kompensacijos arba nukelti darbo pabaigos terminą, arba vienašališkai nutraukti sutartį.
58. Vertinant šalių ginčą iš laiko perspektyvos, darytina išvada, kad šalių santykiuose trūko bendradarbiavimo, šalių nesutarimai buvo sprendžiami egzistuojant grėsmei, kad ieškovė praras darbų objektą, o Administracija nepasieks siekiamų tikslų. Nepasisakant konkrečiai, kuri šalis labiau atsakinga dėl susidariusios situacijos, konstatuotina, kad Sutarties vykdymo sustabdymo ir vienašalio jos nutraukimo metu šalys prisiėmė riziką dėl savo veiksmų, tačiau, atsižvelgiant į ginčo šalių statusą, įsteigimo ir veiklos tikslus ir pobūdį, būtent perkančiajai organizacijai tenka atsakomybė užtikrinant tinkamą viešojo pirkimo sutarties įsipareigojimų vykdymą.
Dėl žalos dydžio
59. Sutartyje įtvirtinta, kad rangovui sutartį nutraukus pagal 12.8.1 papunktį, jam turi būti suteikta teisė atgauti sustabdymo ir statybvietės palikimo išlaidas, sutarties galiojimo užtikrinimo pateikimo išlaidas, kartu su bauda, prilygstančią 10 procentų nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei.
60. Ieškovė prašo priteisti iš Administracijos tiesioginius nuostolius, kuriuos ji patyrė iš anksto sumokėdama už darbus ir medžiagas UAB „Dikota“ (348 772 Eur), taip pat 34 516,87 Eur už laidavimo draudimo rašto išdavimą bei 10 procentų nuo neatliktų darbų vertės baudą, kuri ieškovės skaičiavimu sudaro 1 294 342,43 Eur. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad 2018 m. spalio 8 d. vadovaudamasi Sutarties 7.1 punktu, atsakovui išdavė besąlyginį Sutarties atlikimo laidavimo draudimo raštą 1 604 556,73 Eur sumai (15 procentų Sutarties sumos), už kurį ieškovė draudimo įstaigai sumokėjo 34 516,87 Eur (ieškinio priedas Nr. 2).
61. Administracija nurodo, kad ieškovė remdamasi Laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029, 9.8. punktu privalėjo pirmiausia kreiptis į draudiką ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir bandyti susigrąžinti sumokėtą įmoką. Laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029, 9.8. punktas numato, kad Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties įsigaliojimo išnyko galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudžiamoji rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu. Šiuo atveju draudikas turi teisę į dalį draudimo įmokos, kuri yra proporcinga sutarties galiojimo terminui.
62. Byloje duomenų, kad Draudimo sutartis buvo nutraukta, nėra. Administracija šią sumą derybose su ieškove dėl Sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu pripažino, tačiau jos nesumokėjo. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai prašo atlyginti tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro 34 516,87 Eur atlikimo laidavimo draudimo įmoka.
63. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad 2019 m. liepos 30 d. su tiekėju UAB „Dikota“ pasirašė Medžiagų tiekimo ir montavimo sutartį (Ieškinio priedas Nr. 3), pagal kurią UAB „Dikota“ įsipareigojo pagal projektinę dokumentaciją tiekti įrangą, ją sumontuoti bei atlikti sutarties priede ir kituose sutarties dokumentuose nurodytus darbus objekte Sporto paskirties pastato, adresu Sedos g. 55, Mažeikiuose, statyba bei perduoti darbo rezultatą Ieškovui, o Ieškovas įsipareigojo parengti Darbo projektą, detalizuojantį techninio projekto sprendinius, Darbo projektą perduoti tiekėjui, iki 2019 m. spalio 28 d. perduoti Tiekėjui darbų frontą (4.1 p.), priimti tiekėjo tinkamai patiektas, sumontuotas medžiagas ir atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais (sutarties 1.1. p.). Minėtos sutarties 2.1. šalys susitarė, jog už pagal šią sutartį tinkamai atliktus darbus Ieškovas įsipareigoja sumokėti tiekėjui 421 702,91 Eur, iš kurio 33 procentai nuo bendros sutarties kainos, tai yra 139 161,96 Eur, sumokami avansu per 15 d. nuo sutarties sudarymo dienos. Šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jeigu dėl Užsakovo priklausančių aplinkybių teikimas ir/ar montavimas ir/ar darbai nebus vykdomi, avansas nebus grąžinamas ir bus laikomas Tiekėjo pritaikytomis netesybomis ( 2.1 punktas).
64. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė su tuo pačiu tiekėju UAB „Dikota“ sudarė dar vieną Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį (Ieškinio priedas Nr. 4), pagal kurią tiekėjas įsipareigojo išnuomoti Ieškovui statybinę techniką ir transporto priemones pristatant įrangą į objektą Mažeikių sporto ir pramogų centro statyba, adresu Sedos g. 55, Mažeikiai, o Ieškovas, be kita ko, įsipareigojo už nuomojamą techniką tinkamai ir laiku atsiskaitytu (sutarties 1.1. p.). Šalys taip pat sutarties 5.2. p. susitarė, kad 70 procentų nuomos mokesčio, numatyto sutarties priede Nr. 1, tai yra 209 610 Eur yra sumokama iš anksto, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Šalys taip pat susitarė, kad 5.2 punkte išankstinis mokėjimas sumokamas iki tol, kol perduodama įranga ir pradedama nuoma, yra laikomas rankpinigiais, užtikrinančiais nuomininko įsipareigojimų įvykdymą; tuo atveju, jei nuomininkas neįvykdytų savo įsipareigojimų ir perimtų įrangos ir/ar nuoma neprasidėtų dėl nuomininko kaltės, nuomotojas turėtų teisę iš nuomininko reikalauti netesybų, kurių dydis atitiktų rankpinigių dydį (6.3, 6.4 p.).
65. 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė tiekėjui UAB „Dikota“ sumokėjo 348 772,00 Eur avansą, susijusį su statybvietės įrengimu bei medžiagų tiekimu (ieškinio priedas Nr. 5). 2019-08-09 bei 2019-08-14 mokėjimo pavedimuose nėra detalizuota, pagal kokią konkrečią sutartį yra atliekami mokėjimai.
66. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė, neparengusi Darbo projekto, tačiau sudarydama Medžiagų tiekimo ir montavimo sutartį bei mechanizmų nuomos sutartį, mokėjimo pavedimus atlikdama 2019-08-09 bei 2019-08-14, tai yra jau po to, kai ieškovė 2019-08-05 derėjosi dėl Sutarties nutraukimo sąlygų (tuo metu dėl taikaus abipusio nutraukimo), veikė savo rizika, todėl prisiėmė visas su tuo susijusias išlaidas. Tuo labiau, kad sutartyse buvo numatyta galimybė sumokėtas avansines įmokas susigrąžinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į UAB „Dikota“ dėl sumokėtų įmokų susigrąžinimo ir jai buvo atsakyta.
Dėl baudos
67. Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), taigi susitarti ir dėl netesybų, ir dėl jų dydžio. Toks šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Be to, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma, be to, skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Kasacinio teismo nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-401/2008).
68. Ieškovės teigimu, kadangi pagal Sutartį Administracija ieškovei neleido atlikti absoliučiai jokių darbų, tai likusi neatliktų darbų suma sudaro visą Sutarties kainą, o atitinkama 10 procentų dalis yra 1 294 342,43 Eur ir visa ši suma laikytina minimaliais ieškovės nuotoliais, be išlygų ir mažinimų priteistina ieškovei, nustačius Sutarties pažeidimą; Sutartyje numatyta bauda iš esmės atitinka ieškovės praradimus dėl Sutarties nutraukimo; iš Sutarties ieškovė planavo uždirbti 3 412 932 EUR pelno; Sutarties pelningumas sudarė 26,37%, jei būtų įgyvendinusi tą Sutarties dalį, kurios finansavimą privalėjo užtikrinti atsakovė, ieškovė būtų uždirbusi 1 023 953,29 EUR grynojo pelno; Ši suma laikytina ieškovės nuostoliais, atsiradusiais dėl Sutarties nutraukimo, sąlygoto atsakovės kaltės, ir sudaro didžiąją dalį ieškovės prašomos priteisti netesybų sumos patvirtindama, kad Sutartyje numatytos baudos dydis iš esmės atitinka realius ieškovės nuostolius. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju tiesioginiai nuostoliai ir bauda neturi būti įskaitomi, nes tai eksplicitiškai nurodyta Sutarties 12.8 punkte, šalių suderinta valia atlyginti konkrečiai patirtus specifinių rūšių tiesioginius nuostolius ir baudą privalo būti gerbiama ir negali būti nepaisoma šalių suderintos valios.
69. Teismo vertinimu nėra toleruotina tokia situacija, kad perkančioji organizacija, su viešo konkurso laimėtoju sudariusi sutartį, vėliau savo pačios priimtos sutarties nevykdo. Objekto finansavimas buvo vykdomas savivaldybės ir valstybės lėšomis, bet atsakomybė pagal sutartį už įsipareigojimų nevykdymą taikoma atsakovei, vykdžiusiai užsakovo funkcijas. Administracija žinojo finansavimo aplinkybes, todėl su statybos finansavimu susiję sunkumai nevertinami kaip netikėtos ar protingai negalimos numatyti aplinkybės. Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas atsižvelgia į tai, kad net ir negavusi finansavimo iš valstybės, Administracija įsipareigojo atlikti darbus, „kurių atlikimą Užsakovas finansuoja savo lėšomis“ (12.11 p.).
70. Mažeikių rajono savivaldybė buvo įsipareigojusi finansuoti 30% Sutarties kainos, t.y. 3 883027,28 Eur sumą, todėl 10 procentų bauda sudarytų 388 302 Eur. Pažymėtina, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės). Pagrindų konstatuoti netesybų dydį kaip neprotingą (akivaizdžiai per didelį) nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į byloje nustatytas Sutarties nutraukimo aplinkybes, sutarties objekto kainą ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą, 388 302 Eur bauda nepripažintina aiškiai per didele.
71. Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis), todėl, teismo vertinimu, ieškovei priteistina 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių ir 353 786 Eur bauda.
Dėl priežastinio ryšio
72. Ieškovės teigimu, atsakovei tinkamai vykdžius savo pareigas, t.y. perdavus statybos aikštelę ieškovei, pastaroji būtų turėjusi galimybę atlikti Sutartyje numatytus darbus, gauti už tai atlyginimą ir kompensuoti savo tiesiogines išlaidas. Būtent dėl to, kad ieškovei net nebuvo sudaryta galimybė pradėti vykdyti Sutartį, ji patyrė tiesioginius nuostolius, už kuriuos atsakinga atsakovė.
73. Byloje nustatyti faktai ir argumentai teikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp atsakovės netinkamo prievolės vykdymo ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys ir neigiami padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.
Dėl kaltės
74. Viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad statybos rangos sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta.
75. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas spręsti, kad, teismui nustačius patirtą žalą bei atsakovės neteisėtus veiksmus, ir konstatavus priežastinį ryšį tarp netinkamo prievolės vykdymo ir žalos, yra visos įstatyme nustatytos teisinės prielaidos taikyti civilinę atsakomybę. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei priteistina 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių ir 353 786 Eur bauda.
Dėl palūkanų priteisimo
76. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, ieškovei iš atsakovės yra priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės yra priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 388 302,87 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 10 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
77. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
78. Bylos duomenimis ieškovė už teisines paslaugas (bylos medžiagos analizė, paklausimų teikimų, rašytinių įrodymų analizė, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje) advokatui R. Ž. sumokėjo 3500 Eur (pateiktos sąskaitos faktūros), advokatų profesinei bendrijai Liatukas ir Partneriai sumokėjo 5517,60 Eur (pateiktos darbų ataskaitos, sąskaitos faktūros ir sąskaitų išrašai), advokatų profesinei bendrijai TRINTI JUREX sumokėjo 4235,00 Eur (pateikta teisinių paslaugų suvestinė (pažyma apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas)).
79. Trečiasis asmuo UAB „Lensora“ byloje patyrė 8 068 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė įrodymus, kad už procesinių dokumentų projektų rengimą advokato padėjėjui sumokėjo 2168 Eur, už bylos medžiagos analizę, klausimų bylos šalims ruošimą, teismų praktikos analizę, įrodymų rinkimą ir pasitarimus su ieškovės atstovu dėl papildomų įrodymų teikimo bei ieškinio reikalavimų papildomos teisinės ir faktinės motyvacijos advokato padėjėjui sumokėjo 5900 Eur.
80. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija patyrė 37 591,73 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, pateikė paslaugų/bylinėjimosi išlaidų aprašymą, PVM sąskaitas faktūras, sąskaitų išrašus.
81. Teismas, byloje spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.
82. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju bylos apimtis, nagrinėjamo klausimo sudėtingumas, byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičius, teismo posėdžių kiekis ir trukmė pateisina šalių reikalaujamas priteisti išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netikslinga tiesiogiai taikyti LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, reglamentuojančių turėtų išlaidų advokato paslaugoms priteisimą, nuostatas ir riboti priteistinas išlaidas aritmetiškai skaičiuojant pateisinamas išlaidas, atsižvelgiant į Įsakyme numatytus apribojimus, tuo labiau, kad dalį turėtų išlaidų sudaro išlaidos mediacijos procese.
83. Įvertinęs visas šias nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į patenkintų (23 procentai) ir atmestų reikalavimų dalį, paskirsto šalių turėtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti ir, atlikęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismas sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 25 814 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Lensora“ priteistina iš atsakovės 1855 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „LitCon“ (j. a. k. 123228761) iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 167371234) 34 516,87 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus šešiolika eurų 87 ct) tiesioginių nuostolių ir 353 786 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (388 302,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-06-10 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „LitCon“ (j. a. k. 123228761) atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 167371234) 25 814 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų
Priteisti iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 167371234) trečiajam asmeniui UAB „Lensora“ (j. a. k. 305276977) 1855 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.