Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-125/2008 pagal ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Progresas“ dėl uosto žemės nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustačius, jog šalių sudarytos sutarties nuostatos neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų, turi būti taikomos ne sutarties, o teisės aktų nuostatos. Ieškovas savo valia ir savo iniciatyva neturi teisės didinti ar mažinti teisės aktuose nustatyto uosto žemės nuomos mokesčio dydžio, todėl šioje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar ieškovas turi teisę reikalauti teismine tvarka įgyvendinti imperatyvias teisės aktų nuostatas dėl uosto žemės nuomos mokesčio.

2. LR Susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 (2000-12-05 įsakymo Nr. 370 redakcija) patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka uosto žemės koeficiento dydį (klasės nustatymą) sieja tik su privažiuojamųjų geležinkelio kelių buvimu, o ne su jų nuosavybės teisių turėtoju, t. y. uosto žemė priskiriama A klasei nepriklausomai nuo to, kas nuosavybės ar patikėjimo teise valdo geležinkelius, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad privažiuojamųjų geležinkelio kelių buvimas nuomojamame uosto žemės sklype gali turėti įtakos uosto žemės nuomos mokesčiui tik tuo atveju, jei šie keliai priklauso ieškovui patikėjimo teise ir ieškovas suteikia juos nuomininkui naudotis. Nuomotojas, patikėjimo teise nevaldantis nuomojamame uosto žemės sklype esančių privažiuojamųjų geležinkelio kelių negali suteikti naudotis jais nuomos sutartimi, tačiau ši aplinkybė negali apriboti nuomotojo teisės ir pareigos apskaičiuoti sklypo uosto žemės nuomos mokestį, įvertinant visas aplinkybes, turinčiais įtakos uosto žemės nuomos mokesčio dydžiui.

3. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovo nuomojamame uosto žemės sklype yra privažiuojamieji geležinkelio keliai. Tai, kad atsakovas turi galimybę jais naudotis patvirtina paties atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Tačiau atsakovo argumentas, kad išnuomotame uosto žemės sklype esantys privažiuojamieji geležinkelio keliai yra prastos būklės, yra nepagrįstas, nes faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys dokumentai liudija, kad atsakovas naudojasi privažiuojamaisiais geležinkelio keliais ir siekia jais naudotis ateityje, todėl jie yra tinkami naudotis.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Tipinės uosto žemės nuomos sutarties 4 punktu, kuris reglamentuoja sutarties objektą. Šiame punkte yra apibrėžiami išnuomojami ar suteikiami naudotis dalykai ar objektai, tačiau šio punkto tikslas nėra reglamentuoti mokesčio už sutarties objektą klausimus. Tvarkoje nustatytas nuomojamame uosto žemės sklype esančių geležinkelio kelių buvimas ir jo įtaka uosto žemės nuomos mokesčiui nėra siejama su šių kelių nuosavybės teise, todėl Tvarkoje numatytas uosto žemės su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais nuomos mokesčio koeficientas turi būti taikomas nepriklausomai nuo tų kelių priklausomybės.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir Tipinės uosto žemės nuomos sutarties 39 punktu, reglamentuojančiu nuomotojo teisę didinti uosto žemės nuomos mokestį, nes tai prieštarauja ginčo šalių sudarytos sutarties 42.1. punktui, numatančiam nuomotojui teisę kiekvienais metais vienašališkai perskaičiuoti mokėtiną uosto žemės nuomos mokestį, jei perskaičiuojamas mokestis atitinka Tvarkoje nustatytas taisykles.

Ieškovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų nuomos sutarties nuostatų neatitikimą imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms. Apeliantas nepagrįstai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2005, kadangi šios civilinės bylos ir ieškinyje nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

2. Teisiškai nereikšmingas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas veikia ne kaip privatus juridinis asmuo, o kaip valstybinę uosto žemę patikėjimo teise valdantis subjektas, atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių uosto žemės nuomą, įgyvendinimą ir už uosto žemės nuomos mokesčio surinkimą. Iš ieškinio turinio aišku, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo 405 283,29 Lt patikslinto nuomos mokesčio, todėl visai nesvarbu, ar ieškovas veikia kaip privatus, ar kaip viešas asmuo.

3. Ieškovo pozicija, kad jis negali savo iniciatyva keisti uosto žemės nuomos mokesčio dydžio yra nepagrįsta. Susisiekimo ministro patvirtintos tipinės nuomos sutarties ir šalių sudarytos nuomos sutarties 39 punktas numato nuomotojo teisę keisti uosto žemės nuomos mokesčio dydį kiekvieniems ateinantiems metams, atitinkamai perskaičiuojant uosto žemės nuomos koeficientus, jeigu nuomotojas pagerina išnuomoto uosto žemės sklypo infrastruktūrą arba jeigu nuomininkas pakeičia su uosto reikmėmis susijusios veiklos pobūdį. Šios nuostatos patvirtina ieškovo teisę keisti uosto žemės nuomos mokesčio dydį, atitinkamai perskaičiuojant nuomos koeficientus.

4. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog Tvarkoje uosto žemės nuomos koeficiento dydis yra siejamas tik su privažiuojamųjų geležinkelio kelių buvimu ir nepriklauso nuo jų nuosavybės teisių turėtojo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 punktai, 5 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnis, 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad uosto žemė yra Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra, kurią sudaro hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas, uosto žemę ir joje esančius infrastruktūros objektus patikėjimo teise valdo ieškovas, kuris turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms. Uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, nuomos sutarties formą, nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir mokesčio dydžius nustato Susisiekimo ministras Uosto direkcijos teikimu. Vadovaujantis Įstatymo bei Susisiekimo ministro patvirtintos Tipinės nuomos sutarties formos nuostatomis, galima daryti išvadą, kad uosto žemė priskiriama A klasei, jei joje yra privažiuojamųjų geležinkelio kelių, kuriuos patikėjimo teise valdo nuomotojas, o B klasei - uosto žemė, kurioje nėra nuomotojo patikėjimo teise valdomų privažiuojamųjų geležinkelio kelių. Pagal nuomos sutartį AB ,,Progresas“ nuomojamame uosto žemės sklype nėra privažiuojamųjų geležinkelio kelių, kuriuos ieškovas valdytų patikėjimo teise. Apelianto teiginiai, susiję su atsakovo naudojimusi privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, yra nepagrįsti, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dalis atsakovo nuomojamame uosto žemės sklype esančių geležinkelio kelių yra demontuoti, o likusiais itin prastos būklės keliais atsakovas nuo 2003 m. sausio 1 d. nesinaudoja.

5. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog Tipinės sutarties formos 4 punkte reglamentuojamas nuomos objektas nelemia nuomos mokesčio dydžio. Nuomos sutarties objektas, šiuo atveju konkretaus ploto uosto žemės sklypas ir tam tikros su jo nuoma susijusios aplinkybės (suteikiami naudotis nuomotojo patikėjimo teise valdomi infrastruktūros objektai, tame tarpe ir privažiuojamieji geležinkelio keliai) nulemia nuomos mokesčio dydį. Aplinkybė, kad atsakovo nuomojamame uosto žemės sklype nėra nuomotojo patikėjimo teise valdomų privažiuojamųjų geležinkelio kelių, ir nulėmė tai, kad šis žemės sklypas pagal Tvarkos reikalavimus buvo pagrįstai priskirtas B klasės kategorijai ir jam teisingai pritaikytas nuomos mokesčio koeficientas. Todėl perskaičiuoti uosto žemės nuomos mokestį, atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes bei remiantis jos subjektyviais Uosto įstatymo nuostatų neatitinkančiais Tvarkoje nustatytų taisyklių aiškinimais, nėra pagrindo. Šalių pasirašytose sutartyse buvo numatytas nuomos mokestis pagal Tvarkoje reglamentuotas taisykles, o per ieškovo nurodomą laikotarpį, už kurį prašoma padidinto nuomos mokesčio, nei nuomojamo uosto žemės sklypo statusas, nei Tvarkos punktai, kurie sudarytų pagrindą perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį, nepasikeitė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, šalys privalo ją vykdyti tinkamai ir sąžiningai, todėl apeliantas elgiasi nesąžiningai ir, neturėdamas nei teisinio, nei sutartinio pagrindo, nepagrįstai reikalauja padidinto nuomos mokesčio sumokėjimo, nors atsakovas tinkamai vykdė ir vykdo sutartinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo apeliacinis skundas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi konstatavo, kad teismai netinkamai taikė CK 6.552 straipsnio 2 dalies, 6.157 straipsnio 1 dalies ir Uosto įstatymo 25 straipsnio 2 dalies normas dėl valstybinės žemės mokesčio dydžio nustatymo. Uosto direkcija, išnuomojusi valstybinę žemę ne aukciono būdu, įgyja teisę reikalauti tokio nuomos mokesčio dydžio, koks jis būtų nustatytas pagal teisės aktus. Jeigu sutartyje nurodytas mokesčio dydis skiriasi nuo to, kuris turi būti nustatytas tinkamai taikant teisės aktus, tai turi būti taikomas teisės aktų nustatytas nuomos mokesčio dydis.

Ieškovas ieškinį priteisti iš atsakovo 405 283 Lt uosto žemės nuomos mokestį grindžia aplinkybe, kad atsakovui išnuomotame uosto žemės sklype yra AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ priklausantys privažiuojamieji geležinkelio keliai, todėl pagal Susisiekimo ministro 1991 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio tvarką (pakeista 2000-12-15 įsakymu Nr. 370) atsakovui išnuomota uosto žemė priskiriama A klasei ir nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas taikant žemės nuomos koeficientą – 16,34, o nuomos mokesčio dydis – 2 Lt už vieną kv. žemės metrą.

Pagal minėtą Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio tvarką (toliau – Tvarka) uosto žemės nuomos mokesčio dydis priklauso nuo to, ar nuomojamojoje uosto žemėje yra privažiuojamieji geležinkelio keliai ir, ar nuomininkas turi galimybę jais naudotis (Tvarkos 5 ir 7 punktai). Byloje nustatyta, kad atsakovo nuomojamame uosto žemės sklype yra privažiuojamieji geležinkelio keliai ir jais atsakovas naudojosi laikotarpyje už kurį ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį, skaičiuojamą kaip už nuomojamą A klasės uosto žemę. Aplinkybę, kad buvo naudojamasi geležinkelio privažiuojamaisiais keliais patvirtina šie įrodymai: AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos 2009 m. spalio 23 d. raštas Nr. 2/DK/-4412, 2009 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. 2/DK-4967, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 2010 m. sausio 29 d. raštas Nr. 2-445 (b. l. 140, 145, 152, t. 4), 2009 m. spalio 23 d. ir gruodžio 4 d. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos raštai patvirtina, kad ginčo laikotarpyje nuo 2001 metų iki 2007 metų birželio mėnesio buvo sudaryti trišaliai susitarimai tarp atsakovo, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ir subklientų dėl naudojimosi privažiuojamaisiais kelias Nr. 205, 206, 207, 208, kurie yra ieškovo nuomojamoje atsakovui uosto žemėje. Todėl, remiantis minėta AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ patvirtinta informacija, kad ieškovo nuomojamoje atsakovui uosto žemėje esančiais privažiuojamaisiais geležinkelio keliais naudojasi subklientai trišalių susitarimų pagrindu, negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad privažiuojamaisiais keliais nebuvo naudojamasi. Ta aplinkybė, kad privažiuojamaisiais geležinkelio keliais buvo naudojamasi, įrodo, kad atsakovas turėjo galimybę naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais ir ta galimybė jam nebuvo apribota. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad dėl ieškovo, kaip uosto žemės nuomotojo, kaltės atsakovas neturėjo galimybės naudotis geležinkelio keliais. Todėl Tvarkos nuostatų 7., 7.1.3 punktų nuostatos atsakovui taikyti lengvatinį žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo koeficientą netaikintinos.

Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su atsakovu AB ,,Progresas“ 2001 m. spalio 4 d. ir 2002 m. lapkričio 4 d. sudarė jūrų uosto žemės nuomos sutartis, kurios dėl žemės ploto ir sutarčių galiojimo terminų pasikeitimų buvo keičiamos (b. l. 8-11, 15-18, 97-100, t. 1). Pagal nuomos sutartis atsakovui nuomojama valstybinė uosto žemė buvo priskirta B klasės kategorijai (kaip be geležinkelių pravažiavimo kelių) ir nuomos mokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas pagal nustatytą 12,25 žemės nuomos koeficientą ir 1,50 už vieną žemės kv. metrą. Pagal ieškovo pateiktą uosto žemės nuomos mokesčio paskaičiavimą nuomos mokesčio nepriemoka, susidariusi atsakovui mokant uosto žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą už nuomojamą žemės sklypą, kaip priklausantį kategorijai B (be privažiuojamųjų geležinkelių kelių), 2007 m. liepos 31 d. yra 405 283,29 Lt. Atsakovas prieštaravimų dėl nepriemokos dydžio apskaičiavimo nepareiškė.

Valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.552 str. 2 d.). Kasacinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartyje pasakyta, kad uosto žemės mokesčio dydis, apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos koeficientas yra nustatyti įstatymo, poįstatyminių teisės aktų ir negali būti nustatomi šalių susitarimu. Tuo atveju, jeigu netinkamai taikant teisės aktus buvo nustatytas mažesnis valstybinės žemės nuomos mokestis, tai išreikalaujamas nesumokėto mokesčio skirtumas. CPK 326 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui iš naujo nagrinėjančiam bylą.

Nustačius, kad atsakovas turėjo galimybę naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, atsakovui taikyti uosto žemės nuomos mokesčio lengvatinį koeficientą nėra pagrindo (CK 6.552 str. 2 d., Uosto įstatymo 23 str. 2 d., CK 6.157 str. 1 d.). Todėl remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinis skundas yra tenkintinas. Patenkinus apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieškovo ieškinys priteisti 405 283,29 Lt uosto žemės nuomos mokesčio nepriemokos tenkintinas. CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. nustatyta penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios ir yra priteisiamos iš atsakovo nuo 405 283,29 Lt nuo bylos iškėlimo dienos teisme, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundą yra sumokėjęs 24 159 Lt žyminio mokesčio, kuris, vadovaujantis minėta teisės norma, priteisiamas iš atsakovo ieškovo naudai. Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 6 077 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 16,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti. Ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo AB ,,Progresas“ ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos naudai 405 283,29 Lt uosto žemės nuomos mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 405 283,29 Lt sumą nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 24 159 Lt žyminio mokesčio ir 6 077 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš atsakovo AB ,,Progresas“ valstybės naudai 16,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.