Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei A. K. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas teismui papildomai pateikė įrodymus, kad kreipėsi dėl DNR ekspertizės atlikimo, gautoje medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad atsakovas nėra biologinis S. G. tėvas. Ieškovo įsitikinimu bylą tikslinga nagrinėti rašytinio proceso tvarka dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Kadangi atsakovė su ieškiniu sutinka neprašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaiko, sutinka, kad būtų nuginčyta vaiko S. G. tėvystė, siekiant nustatyti tikrąją biologinę tėvystę.

Atsižvelgiant į šiuo metu šalyje susiklosčiusią ekstremalią situaciją dėl paskelbto karantino (dėl COVID-19 ligos), atsakovei pripažįstant ieškinį ir šalims prašant, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad S. G. gimė (duomenys neskelbtini) gimimo įraše tėvai nurodyti A. P. (dabartinė pavardė K.) ir V. G.; (duomenys neskelbtini). gimė sūnus A. G., gimimo įraše tėvais nurodyti A. P. (dabartinė pavardė K.) ir V. G.; iš 2020 m. gruodžio 3 d. uždarosios akcinės bendrovės „Unge“ teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kad V. G. nėra biologinis S. G. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovo teisės ginčyti tėvystę, nes tai iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą (CK 3.161 straipsnio 2 dalis).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai, kurie taikytini ir tėvystės nuginčijimui. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti (nuginčyti) nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamos turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma vadovaujantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596-/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui sužinojus aplinkybes, kad jis gali nebūti vaiko S. G. tėvu, savo iniciatyva atliko genetinį tyrimą ir ištyrus ieškovo ir mergaitės DNR mėginius (EasyDNA genetinio tyrimo EAS40149LT išvada), kad V. G. nėra biologinis tėvas vaiko – S. G., nes nesutapo genetiniai žymenys. Byloje pateiktas atsakovės A. K. pareiškimas, iš kurio matyti, kad ieškinį pripažįsta visiškai ir sutinka, kad teismas pripažintų, jog ieškovas V. G. nėra jos dukros S. G. tėvas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ekspertizės išvadą, V. G. tėvystė nepilnametės S. G. atžvilgiu nuginčytina (CK 3.150 straipsnis). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad V. G. nėra vaiko S. G. tėvas. Tuo pagrindu panaikintina Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje V. G. įrašytas S. G. tėvu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu mergaitei yra ketveri metai, tačiau 2018 m. atsakovei išėjus su vaikais gyventi pas kitą vyrą mergaitė buvo dar mažesnė, ieškovo ir S. G. nesieja dukros ir tėvo ryšys, ieškovo įsitikinimu mergaitė jo net neatsimena, todėl darytina išvada, kad nuginčijus vaiko tėvystę vaiko teisės ir interesai nebus pažeisti.

Pažymėtina, kad nuginčijus V. G. tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. Atsakovei A. K. išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo, ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnis).

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

CK 3.167 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės yra skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras (CK 3.167 straipsnio 2 dali, 4 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R 333 patvirtintos asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau-Taisyklės) numato, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro) tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 13 punktas).

Bylos duomenimis atsakovas su ieškove ryšius yra nutraukęs, su mergaite nebendrauja, atsakovė reikalavimui dėl vaiko pavardės pakeitimo į jos dabartinę K. pavardę neprieštarauja. Byloje nėra kilę ginčo dėl vaiko pavardės pakeitimo, tačiau siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti, kad vaikas turėtų vieno iš tėvų pavardę, reikalavimas tenkintinas, S. G. pavardė pakeistina į pavardę K.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas (75 Eur žyminio mokesčio). Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės ieškovo naudai turėtų būti priteistos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovei sutikus su ieškiniu ieškovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

kad jis nėra S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. G. nėra V. G. dukra.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas S. G. tėvu.

Pakeiti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) pavardę į K..

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Civilinės metrikacijos įstaigai (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.