Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei I. S. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. SDĮ nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis SDĮ 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos SDĮ nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, SDĮ 17 straipsnio 1–13 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kanų sąrašo patvirtinimo“, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupės sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainomis nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

6. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

7. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovei I. S. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina 40,46 EUR. Remiantis Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017 m. lapkričio 30 d. Atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 metų gruodžio mėnesį nebuvo sumokėta. Ieškovė 2020 m. birželio 9 d. pranešimu Nr. 35-7364 kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Duomenų apie tai, kad atsakovė ieškovei būtų atlyginusi žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

8. Atsakovei neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir/ar vėliau atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei neturinčiai apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos 40,46 EUR sumai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių neginčija, nors ieškinys su priedais atsakovei įteiktas tinkamai. Įrodymų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovė žalą būtų atlyginusi, į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Dėl šios priežasties teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir iš atsakovės priteisia 40,46 EUR žalos atlyginimą (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

9. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (40,46 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 1,79 EUR, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 EUR), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783796 iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,46 EUR (keturiasdešimties eurų ir 46 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (40,46 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.