- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 1-231-999/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Vytautas Agintas
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Raimundui Galdikui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs 1980 m. kovo 14 d. Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda. Bauda sumokėta 2020 m. birželio 25 d.;
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda. Baudą sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 23 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. M. G. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę: jis, būdamas teistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ir būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022-10-16, apie 13.05 val., Palangoje, prie Kunigiškių g. ir Klaipėdos pl. sankryžos, vairavo automobilį „ BMW 740I XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (senas valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2. Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, jog 2022-10-16, apie 13.05 val., Palangoje, prie Kunigiškių g. ir Klaipėdos pl. sankryžos, vairavo automobilį „BMW 740I XDRIVE", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (senas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam 0,94 promilių neblaivumą, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams tęsti asmens neblaivumo patikrinimo procedūros bei iš įvykio vietos pasišalino, taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
3. K. M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino iš dalies, tai yra, pripažino, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodė, jog jis atliko visas procedūras, nepripažįsta pabėgimo. Pripažįsta, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Paaiškino, kad viskas vyko Kunigiškėse, Palangoje, dienos metu. Jautėsi blaivus. Visą tą laikotarpį, kai atimtas vairuotojo pažymėjimas, automobilio nevairavo. Neturi jokių nusižengimų per tą laikotarpį. Iš vakaro buvo išgėręs vyno. Jam reikėjo dėl tam tikro objekto nuvažiuoti iš Kontininkų g. Automobilis septintos klasės BMW, priklauso jo mamai M. Ž.. Labai reikėjo važiuoti. Nuvažiavo gal 500 metrų ir sustabdė policija. Davė iš pradžių nuotolinį pūsti, paklausė, ar vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad vartojo. Tada policijos pareigūnas atsinešė kitą alkotesterį. Buvo naujas, išsilupo ir įpūtė 0,94 promiles. Pareigūnas pasakė „einam iš automobilio rašyti protokolą.“ Nežino, kaip gavosi, supanikavo ir nuvažiavo. Važiavo bet kur, sustojo ir paliko automobilį. Automobilis turi palydovinę sistemą. Paliko automobilį ir tiek, nevažiavo namo. Nematė, ar vijosi policija. Tiesiog taip sureagavo. Mamos automobilis buvo pas pažįstamą, kuris užsiima remontu, nes reikėjo padangas pakeisti. Pažįstamas žinojo, kad jis yra automobilio savininkės sūnus. Visą bausmės laiką nevairavo, buvo visus kursus praėjęs. Turi du vaikus. 28 000 Eur galėtų sumokėti per ilgesnį laiką. Jis nepripažįsta, kad vengė blaivumo patikrinimo. Atliko du pūtimus – nuotolinį ir kontaktinį. Procedūras atliko, tik protokolo nelaukė. Yra teistas už vairavimą ir viešosios tvarkos pažeidimus, administracine tvarka baustas. Gavo darbo pasiūlymą, dėl to sėdo už vairo. Mama nežinojo, kad jis vairuos jos automobilį. Pareigūnas nepasakė, kad reikės dar kartą pūsti. Jis sutiko, kad yra neblaivus. Žmona nedirbanti, tėvai padeda ir jis išlaiko šeimą. Buvo likusios trys savaitės iki baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių jis ir žmona neturi, banko sąskaitos Lietuvoje neturi.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
4. L. S. Macius, dirbantis Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK Reagavimo skyriuje tyrėju parodė, jog kaltinamąjį yra matęs. Vykdė prie oro uosto blaivumo kontrolę. Kolega D. R. sustabdė automobilį. Jis priėjo, pasakė, kokiu pagrindu, padavė pūstuką, parodė 0,94 promiles. Pasakė, kad gesintų variklį ir išliptų tolimesnei procedūrai, bet vairuotojas nuvažiavo. Automobilis buvo M. K. iš pradžių davė pūsti nuotoliu. Asmeniškai kaltinamojo nepažinojo, bet iš darbinės pusės žinojo vardą ir pavardę. Pasisuko eiti, bet kaltinamasis dideliu greičiu nuvažiavo. Jie bandė vytis, bet greitis buvo labai didelis. Paskui pasivažinėjo, jis gerai žino tas vietas, ir rado užrakintą automobilį. Iškvietė tralą ir automobilį nutempė. Nežino, kodėl kaltinamasis nuvažiavo. Kiekvienas savaip mąsto. Žinojo kaltinamąjį kaip KET pažeidėją. Kolegos ir anksčiau yra forminę jį neblaivų, nestojantį. 32 metus dirba policijoje ir su KET, ir su ikiteisminiu tyrimu, ir su administraciniais nusižengimais. Bekontaktis alkotesteris neturi juridinės galios. Jis parodo, kad galimai yra vartotas alkoholis. M. G. neginčijo, kad yra vartojęs. Pirmo pūtimo neužtenka nustatyti neblaivumui. 15-30 minučių laikotarpyje turi būti atliktas antras pūtimas. Negali pasakyti, kur taip yra parašyta, nuostatuose. Nurodė, jog buvo laikas, kai reikėjo pūsti vieną kartą, paskui pasikeitė. Turi būti antras pūtimas. Tada bus įforminamas pažeidimas pagal mažiausią įpūstą kiekį. Jei būtų antru pūtimu įpūtęs 1,6 promiles, būtų forminę pagal pirmą pūtimą. Ne jis nusprendė dėl BK 281¹ straipsnio. Nepamena, kaip tiksliai pasakė. Atrodo, kad pasakė, jog einame tolimesnei procedūrai. Turi būti atlikta pilna procedūra. Pagal aktą dar reikia tiesia linija praeiti. Visais atvejais reikia praeiti tiesia linija. Būtų davęs antrą kartą pūsti. Antro pūtimo būtų reikėję laukti jų automobilyje, nes vairuotojas negali daugiau nieko vartoti. Iš karto nesakė, kad einam pūsti antrą kartą. Būtų paaiškinęs, kai M. G. būtų išlipęs. Ne jis sprendė pradėti baudžiamąją bylą. Tik su savo vadovo žinia. Jis surenka medžiagą ir perduoda vadovui, kuris sprendžia toliau. Jei M. G. būtų pūtęs antrą kartą, būtų administracinė teisena.
5. Liudytojas D. R., dirbantis Klaipėdos apskrities VPK Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu parodė, jog kaltinamąjį yra matęs tik įvykio dieną. Buvo eilinė diena, dirbo su kolega S. Maciumi, tikrino blaivumą. Privažiavo BMW, įpūtė kažkiek ir po pirmojo pūtimo nuvažiavo. Jis savo rankose turėjo bekontaktį alkotesterį, kuris parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Tada priėjo kolega su kitu alkotesteriu. Kiek įpūtė, nepamena. Kolega kaltinamajam liepė išlipti ir prieiti. Būtų laukę antro pūtimo. Jis daromas po 15-30 minučių. Kaltinamasis nevykdė reikalavimo išlipti ir nuvažiavo. Jie bandė vytis. Paskui rado automobilį pastatytą, iškvietė tralą. Surinko medžiagą ir perdavė atsakingiems asmenims. Pradėjo administracinę teiseną, nežino, kodėl ne baudžiamąją. Dar turėjo būti neblaivumo nustatymo testas – tiesia linija praeiti. Bekontaktis alkotesteris rodo žmogaus išpučiamo oro alkoholio koncentraciją, bet gali ir aplinkos alkoholį rodyti. Tai greitesnė priemonė reiduose. Jis pats rašo protokolus. Jei kitas pūtimas būtų 1,6 promilės, būtų vadovavęsi mažesniu. Kai pasikeičia teisės aktai, mums visada išaiškina. Dirba policijoje beveik 2 metus. Kiek jis dirba, visada reikėjo pūsti du kartus. Nepamena, ką tiksliai kolega sakė. Jie surenka medžiagą, ne jie nusprendžia, kad čia nusikalstama veika. Jie pradėjo administracinę teiseną, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų.
6. 2022 m. spalio 16 d., 13.08 val. M. G. nustatytas 0,94 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 36-37).
7. 2023 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl M. G. administracinio nusižengimo bylos perdavimo ikiteisminiam tyrimui nurodyta, kad pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą metu buvo patikrinti duomenys apie M. G. administracines nuobaudas ir teistumą. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 5 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų įsiteisėjusiu nuosprendžiu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-08574-20 M. G. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. 2022 m. spalio 16 d. M. G. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairuojantis transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)dėl neblaivumo patikrinimo. Atlikus pirmą pūtimą, M. G. buvo nustatytas 0,94 promilių neblaivumas. K. M. G. neklausė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų užgesinti automobilio variklį, išlipti iš vairuojamo automobilio ir eiti kartu su pareigūnais tęsti asmens neblaivumo patikrinimo procedūras, staiga padidinęs variklio apsukas, dideliu greičiu pasišalino iš įvykio vietos, darytina išvada, jog jo veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies, požymiai (vengimas pasitikrinti neblaivumą, kai yra neblaivumo požymiai) (t. 1, b. l. 1-6).
Žemesnės instancijos teismas
8. 2023 m. sausio 24 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną M. G. atžvilgiu, nes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dėl to paties nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02481-23 (t. 1, b. l. 20).
9. Kelių transporto priemonės registracijos žurnale pagal identifikacijos numerį nurodyta operacija TP registracijos numerio keitimas. „BMW 740I XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (seni valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49).
10. 2023 m. kovo 7 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi pareigūnų tarnybinių kūno kamerų 2022 m. spalio 16 d. vaizdo įrašai, 2 vnt. Vaizdo įrašai apžiūrimi naudojant programą „VLC“ leistuvė. 1. Pajungus vaizdo įrašą pavadinimu „Vaizdo įrašas 1-1.m4a“, matyti ant pareigūno kūno pritvirtinta kūno kamera fiksuojamas spalvotas vaizdas su garsu. Vaizdo įrašo pradžia 2022 m. spalio 16 d., 13:06:47. Vaizdo įraše matyti kaip pareigūnas prieina prie stovinčio juodos spalvos automobilio, automobilio markė ir modelis nesimato. Pareigūnas (priėjęs prie automobilio vairuotojo atidaryto lango): Prasiplėškit prašau. Kada paskutinį kartą esat vartojęs alkoholį? Vyriškis (M. G.): Vakar. Pareigūnas: Vakar. Tas vakar kada? Vyriškis: Ką aš žinau, naktį. Pareigūnas: Nu kada, paskutinį kartą kada gėrėt, trečią, pirmą nakties? Vyriškis: Dvyliktą kokią. Pareigūnas: Dvyliktą? Nakties? 13:07:15 pareigūnas duoda vyriškiui pūsti į alkotesterį. 13:07:20 vyriškis baigia pūsti į alkotesterį. 13:07:44 pareigūnas, rodydamas vyriškiui alkotesterio parodymus, įgarsina: lengvas, 0,94. Vyriškis skėsteli rankomis. 13:07:48 pareigūnas: užgesinkit mašiną, ateikit. Viskas įrašomas, iš karto įspėju, kad viskas daromas garso ir vaizdo įrašas. Supraskit, gesinkit automobilį. 13:08:00 automobilis pajuda iš vietos, girdisi nuspaudžiamo greičio akseleratoriaus pedalas ir automobilis dideliu greičiu nuvažiuoja. Pareigūnas nubėga prie tarnybinio automobilio su kitu pareigūnu. Vaizdo įrašas baigiasi, įrašo trukmė 1 minutė 22 sekundės. 2. Pajungus vaizdo įrašą, pavadinimu „Vaizdo įrašas 2-2.m4a“, matyti ant kito pareigūno kūno pritvirtinta kūno kamera fiksuojamas spalvotas vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įraše užfiksuotas aukščiau aprašytas pareigūno bendravimas su automobilio vairuotoju (M. G.), vaizdas automobilio stogo lygyje, matosi pasilenkęs prie vairuotojo pareigūno, alkotesteriu tikrinančio vairuotoją, vaizdas. 13:08:00 automobilis pajuda iš vietos, girdisi nuspaudžiamo greičio akseleratoriaus pedalas ir automobilis dideliu greičiu nuvažiuoja. Pareigūnas nubėga prie tarnybinio automobilio su kitu pareigūnu. Vaizdo įrašas baigiasi, įrašo trukmė 54 sekundės (t. 1, b. l. 63-65).
11. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „BMW 740I XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra M. Ž., automobilio vertė 28 000 Eur (t. 1, b. l. 50).
12. Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų 2020 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. G. skirta 58 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams (t. 1, b. l. 102-105).
Žemesnės instancijos teismas
13. 2022 m. birželio 29 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pažymoje nurodyta, kad M. G. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio atlikimo turiniu, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat sudarytas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planas, kuriame nurodyta M. G. nevairuoti kelių transporto priemonių, supažindintas su teismo sprendimu, išaiškintos teisinės pasekmės dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo. M. G. su planu sutiko. (t. 1, b. l. 68-75).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
14. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
15. Nagrinėjamoje byloje M. G. inkriminuoti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymiai: policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius 0,94 promilių neblaivumą, M. G. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams tęsti asmens neblaivumo patikrinimo procedūros bei iš įvykio vietos pasišalino ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Šie pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant.
17. Pagal Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-25 įsakymu Nr. 5-V-242, (toliau tekste – Aprašas), nuostatas, policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės), tai yra, ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) ir pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo pasitikrinti neblaivumą bei žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius (Aprašo 5-5.2 punktai), vengimą pasitikrinti neblaivumą užfiksuoja Aprašo 2 priede nustatytos formos akte (Aprašo 9.3. punktas).
18. Gynyba nurodė, jog kaltinamajam M. G. nebuvo būtina atlikti tolimesnės neblaivumo nustatymo patikrinimo procedūros, nes M. G. padarė pirmą pūtimą ir įpūtė 0,94 promiles. Teigia, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Aprašo 5.5 p. buvo numatyta, kad antrą kartą pūsti į alkotesterį reikėjo tik, kai pirmą kartą įpučiama 1,51 promilės ir daugiau.
19. Teismas pažymi, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas“ (galiojusi nuo 2021-06-21 iki 2022-10-31), kurios 5.5. nustatė: „per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė negu 0,4 promilės, o pradedančiųjų vairuotojų, lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojų – daugiau kaip 0 promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Vairuotojas visą laiką nuo pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo turi būti stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui.“
Žemesnės instancijos teismas
20. Šiuo atveju sutiktina su prokuroro pozicija, kad kaltinamasis M. G. turėjo pareigą atlikti tolimesnę neblaivumo nustatymo procedūrą, tuo pačiu ir pūsti į alkotesterį antrą kartą. Tačiau, ar M. G. veiksmai po to, kai jis sustabdytas policijos pareigūnų pūtė į alkotesterį, tačiau po to neatliko tolimesnės neblaivumo nustatymo procedūros ir iš įvykio vietos pasišalino, gali būti traktuojami kaip neblaivumo vengimo patikrinimas.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Taigi, neblaivumo patikrinimo vengimas iš esmės prilyginamas neblaivumo fakto konstatavimui. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo, kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.).
22. Šiuo atveju M. G. jokių sąmoningų veiksmų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti M. G. neblaivumo kaltinime nurodytu laiku, nenustatyta. M. G. sustabdytas policijos pareigūnų prisipažino, kad yra vartojęs alkoholį iš vakaro ir pareigūnui davus alkotesterį, į pastarąjį papūtė ir M. G. buvo nustatytos 0,94 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnams nurodžius užgesinti variklį ir eiti protokolo surašymui į policijos tarnybinį automobilį, M. G. nuvažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
23. Liudytojai policijos pareigūnai nurodė, jog jie pradėjo administracinio nusižengimo teiseną M. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodeksą. Po ko, jau jų vadovybė nusprendė, kad reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Bet kokiu atveju, liudytojai pažymėjo, kad būtų buvusi taikoma mažiausia alkoholio koncentracija, nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
24. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktą policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
25. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis M. G. į alkotesterį pūtė vieną kartą ir buvo užfiksuotas 0,94 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į jau paminėtą Taisyklių 4 punktą, jeigu antruoju tikrinimu M. G. būtų įpūtęs ir didesnį promilių kiekį, jam būtų buvusi taikoma mažiausia – taigi 0,94 promilės.
26. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl teismas pažymi, jog žiūrint formaliai M. G. neatliko tolimesnių patikrinimo alkoholiu procedūrų ir iš įvykio vietos pasišalino, tačiau M. G. neblaivumas nustatytas buvo, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju M. G. veiksmus negalima laikyti nusikalstamais baudžiamąja prasme ir M. G. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
27. Nuosprendžiui įsiteisėjus, spręstina dėl M. G. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso normas.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje
28. BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
29. Pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nevykdymu) yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; 2018 m. spalio 3 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).
30. Taip pat pažymėtina, kad BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, suvokia savo pareigą, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, tačiau, nesant aplinkybių, trukdančių jam vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir suvokdamas, kad pažeidžia atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę – vis dėlto veikia (neveikia) atitinkamu būdu, taip vengdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vengimas, užtraukiantis atitinkamą baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, atitinkamai vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.
31. Minėta, kad konkrečios veikos padarymo metu M. G. atžvilgiu buvo priimtas ir įsiteisėjęs Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Pažymėtina, kad kaltinamasis pripažino, jog apie šį baudžiamąją įsakymą bei juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis žinojo bei suvokė jos turinį, t. y. kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, nepaisant to, kaip minėta, jis, būdamas neblaivus, nurodytomis aplinkybėmis vairavo trečiajam asmeniui priklausantį automobilį.
32. Įvertinus teismų praktikoje suformuluotas BK 243 straipsnio aiškinimo taisykles, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn padarius nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su atitinkamos veikos pavojingumu – t. y. ar padaryta konkreti veika yra tiek pavojinga, kad ji galėtų būti pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį, o būtent nagrinėjamu atveju – ar nustatytas atitinkamos veikos sistemingumas ar piktybiškumas. Teismas šiuo aspektu pirmiausia pastebi, kad nagrinėjamoje situacijoje negali būti pripažinta, kad M. G. sistemingai pažeidinėjo (ir taip vengė atlikti) jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi, kaip matyti, duomenų, patvirtinančių, jog jis be šioje byloje aktualaus vairavimo fakto būtų ir anksčiau sistemingai, pažeisdamas draudimą, naudojęsis teise vairuoti transporto priemones, nenustatyta. Kita vertus, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti piktybiškumą M. G. veikoje, dėl ko jo padarytas baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimas (transporto priemonės vairavimas, nors jam uždrausta vairuoti transporto priemones) traktuotinas kaip itin šiurkštus ir pavojingas. Kaip jau minėta, ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu M. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. jis vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas. Kaltinamasis pripažino, jog jis aiškiai žinojo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę bei pobūdį. Nepaisant to, kaip minėta, ir po paskirtos aktualios baudžiamojo poveikio priemonės, jis ir vėl, būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,94 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę, kas, teismo nuomone, liudija apie šiurkščiai pažeistą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aktualios veiklos aplinkybes, spręstina, kad padaryta veika pagal pavojingumą vertintina kaip užtraukianti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnio nuostatas.
33. Taigi įvertinęs minėtų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nustatyta tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų (tiesioginė tyčia, nes kaltinamasis suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę, savo pareigą ją vykdyti, galimas sukelti pasekmes, nepaisant to, norėjo atitinkamu būdu elgtis ir elgėsi – pažeidė baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas) nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymių visuma, todėl M. G. pripažintinas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.
III. Bausmės skyrimo motyvai
34. Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
35. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe padaryto baudžiamojo nusižengimo atžvilgiu pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje pripažintina ta, kad ją padarė recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas).
36. M. G. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, kurio sankcijoje numatytos baudos arba arešto bausmės. Prokuroras prašo skirti M. G. 30 parų arešto bausmę. M. G. anksčiau teistas, jam buvo skirtos baudos, kurias M. G. yra sumokėjęs. Bylos medžiaga ir teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad M. G. yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirba užsienyje, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. G. skirtina bausmė – bauda, kuri teismo nuomone labiausiai šiuo atveju atitiktų bausmės paskirtį, būtų proporcinga, adekvati ir tinkama.
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
37. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.
38. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
39. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad asmeniui ne pirmą kartą taikoma teisinė atsakomybė už tai, kad jis vairuoja transporto priemonę, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
40. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
4. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „ BMW 740I XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (senas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir įstatymo uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog automobilis „ BMW 740I XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (senas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o kitam fiziniam asmeniui – M. Ž., kuri savo automobilį buvo palikusi servise ir automobilio savininkė nieko nežinojo, kad jos automobilis bus naudojamas įstatymo uždraustai veikai daryti. Iš VĮ „Regitra“ (t. 1, b. l. 50) pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilio „ BMW 740I XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (senas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina yra 28000 EUr. Dalinis turto konfiskavimas yra taikomas tik išimtiniais atvejais, kai visos sumos išieškojimas būtų neproporcinga priemonė, o ne priešingai (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-315-303/2018) ir tai yra teismo diskrecijos teisė. Teismas mano, kad atsižvelgiant į tai, jog M. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, į turtinę bei šeiminę padėtį, augina du nepilnamečius vaikus, neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje (t. 2, b. l. 187-191), dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas mano, kad galima taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto (automobilio „ BMW 740I XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (senas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5000 Eur.
41. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos (t. 1, b. l. 88-90).
V. Kiti klausimai
42. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 25 MGL (1250 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalinį turto konfiskavimą, ir konfiskuoti iš M. G. valstybės naudai automobilio „BMW 740I XDRIVE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (senas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).
M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatui spręsti klausimą dėl M. G. administracinės atsakomybės.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašą, saugomą pakete prie bylos 1 tomo viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.