Kauno apygardos teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. ir jo gynėjo advokato Ryšardo Burdos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo (toliau – Marijampolės kalėjimas) teikimas dėl L. B. paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Marijampolės kalėjimas pateikė Kauno apylinkės teismui teikimą, kuriuo prašė subendrinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, patikslintą Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi, su Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, nurodyti bausmės pradžią bei užskaitymus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. ir jo gynėjo advokato Ryšardo Burdos skundas atmestinas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo nutartis dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

7. Pagal BPK 347 straipsnį, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą L. B. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė – 2024 m. liepos 29 d., tai yra neatlikęs Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės, todėl darytina išvada, minėtais nuosprendžiais L. B. paskirtos bausmės apylinkės teismo pagrįstai skundžiama nutartimi subendrintos, vadovaujantis BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, teismas turi diskrecinę teisę bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme imperatyviai neįtvirtinta, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kokiais – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Nuteistasis ir jo gynėjas neginčija Kauno apylinkės teismo sprendimo nuteistajam paskirtas bausmes bendrinti BK 64 straipsnio tvarka, tačiau nurodo, kad apylinkės teismas bausmes bendrino BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tokiu būdu pablogindamas nuteistojo padėtį. Su tokiu skundo argumentu sutikti nėra objektyvaus pagrindo.

10. Iš skundžiamos nutarties aprašomosios ir rezoliucinių dalių matyti, kad nuteistajam L. B. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo bendrinamos ne BK 64 straipsnio 2 dalyje, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu. BK 64 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Iš Kauno apygardos teismui pateikto Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo 2025 m. gegužės 16 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad skundžiamos nutarties paskelbimo dieną nuteistasis L. B. nebuvo atlikęs jokios dalies Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmė, todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai, remiantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostata, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos griežtesnės 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo vėlesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. iš paskirtos 1 metų 6 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 8 mėnesius, bei paskyrė subendrintą 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 50 MGL, t. y. 2500 eurų, dydžio baudą. Aptartų aplinkybių visuma iš esmės paneigia nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentą, kad apylinkės teismas bausmes bendrino visiško sudėjimo būdu, todėl šie skundo argumentai laikytini nepagrįsti.

11. Skunde taip pat nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmės pradžią būtų teisingiau skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, tačiau pažymėtina, kad tai prieštarautų formuojamai teismų praktikai. BK nėra įtvirtintų normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Pagal BPK 335 straipsnį pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis, o pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomas vėliausias priimtas nuosprendis, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarka yra išsprendžiama vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis subendrinus bausmes ir paskyrus galutinę bausmę, kurią nuteistasis ir turi atlikti. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, 2K-207-788/2021).

12. Nagrinėjamu atveju, prie griežtesnės Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 5 metų laisvės atėmimo bausmės ir 50 MGL dydžio baudos, buvo pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 mėnesiai, ir L. B. pagrįstai paskirta subendrinta 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL, t. y. 2500 eurų, dydžio bauda ir laisvės atėmimo bausmės pradžią apylinkės teismas pagrįstai nutarė skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai nurodė subendrintos bausmės pradžios skaičiavimo momentą, nes bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo procesinio dokumento priėmimo dienos. Toks bausmių bendrinimas yra grindžiamas nuostata, jog asmuo, padaręs naują nusikalstamą veiką tuo metu, kai yra neatlikęs jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra pavojingesnis, todėl poveikio priemonės yra griežtesnės, o pasekmės sunkesnės.

13. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo L. B. ir gynėjo advokato Ryšardo Burdos skundas atmestinas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. B. ir jo gynėjo advokato Ryšardo Burdos skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.