Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas; pagal BK 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, neatlikta dalimi, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 1 mėnesio 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį – 5 mėnesius skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai 13 (trylika) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, apie tai informuojant AB „Regitra“;

– konfiskuota automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma –2 260 eurų.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi ištaisyta nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje padaryta aritmetinė klaida, nurodant, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta sumažinta bausmė subendrintina iš dalies sudedant su bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, neatlikta dalimi, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 1 mėnesio 14 dienų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį – 5 mėnesius šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai 14 (keturiolika) dienų laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. B. gynėjo advokato A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijama nuteistojo L. B. kaltė, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, taip pat bausmės individualizavimas, tačiau nesutinkama su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trukme ir konfiskuotos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, termino

6. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo L. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad nuteistasis anksčiau padarė analogišką nusikalstamą veiką ir nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudė nuteistajam naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metams.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų, baigtą nusikaltimą. Anksčiau jis teistas keturis kartus, tarp kurių ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Tuokart jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. (1 t., b. l. 94-97). Tačiau nuteistasis nesilaikė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir vėl vairavo automobilį. Transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio viršijo tris promiles.

9. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus patvirtina, kad nuteistasis ir anksčiau nebuvo pavyzdingas vairuotojas, jis baustas už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros, nustatyto greičio viršijimą (1 t., b. l. 117-123). Visa tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, kad L. B. elgiasi neatsakingai, ignoruoja savo kaip vairuotojo pareigas, kurių tinkamas vykdymas užtikrina tiek paties vairuotojo, tiek aplinkinių saugumą. Kadangi iki šioje byloje analizuojamo nusikaltimo padarymo jis jau buvo teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė jo nuo analogiško nusikaltimo nesulaikė, kuomet buvo nustatytas didesnis nei trijų promilių neblaivumas, daroma išvada, kad L. B. neteisėti veiksmai, vairuojant automobilį kelia didelę grėsmę aplinkiniams.

10. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones nuteistajam yra reikalinga, jog atlikęs laisvės atėmimo bausmę galėtų lengviau susirasti darbą ir gauti pajamų pragyvenimui bei teikti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams, bei sergančios motinos vežiojimui į gydymo įstaigas, nesuteikia pagrindo trumpinti draudimo naudotis specialia teise termino. Asmuo, žinodamas apie šeiminius įsipareigojimus bei būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemonę, turėjo pats būti suinteresuotas nenusikalsti. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bus priimtas dirbti bandomajam laikotarpiui UAB „(duomenys neskelbtini)“, automechaniko padėjėju (2 t., b. l. 40), taigi jo darbas nebus tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu.

11. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama maksimaliam 5 metų terminui, tačiau iš šios nutarties 6 punkte aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminas galimas skirti analizuojamu atveju yra 7 metai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistajam paskirtas maksimalus baudžiamosios poveikio priemonės terminas yra nepagrįstas.

12. Teisėjų kolegija įvertina pateiktus duomenis iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kad L. B. elgesys šiuo metu vertinamas teigiamai, drausminėmis nuobaudomis jis nebaustas, taip pat seniūnės charakteristiką, kad nusiskundimų nuteistojo elgesiu nėra gavusi. Įvertina ir nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas recidyvistu. Vis dėlto, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė nepaneigia ir nenusveria nustatytų aplinkybių, kad nuteistasis savo veiksmais kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgdama į valstybės siekiamus tikslus padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti Kelių eismo taisykles, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, įvertinusi L. B. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise penkerių metų terminui atitiks šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimus.

Dėl turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimo

13. Apeliaciniame skunde prašoma pirmosios instancijos teismo nustatytą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 260 Eur, sumažinti ir išieškoti iš jo tik dalį šios sumos – 1 000 Eur.

14. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

15. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad L. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 72 straipsnio nuostatos yra taikomos imperatyviai.

16. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Ž. B. (1 t., b. l. 38). Vidutinė automobilio vertė Lietuvoje pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, yra 2 260 Eur (1 t., b. l. 41). Kadangi automobilis, kurį vairavo nuteistasis L. B. jam nuosavybės teise nepriklauso, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad iš nuteistojo turi būti išieškota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

17. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Teisėjų kolegija, įvertinusi automobilio vertę pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas transporto priemonę jau ne pirmą kartą vairavo neblaivus, ankstesniu teismu procesiniu sprendimu iš jo jau buvo nuspręsta konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausiusį automobilį, mano, kad baudžiamojoje byloje nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nėra itin didelė ar neproporcinga. Nuteistasis L. B. yra jauno amžiaus, darbingas, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jis bus priimtas dirbti bandomajam laikotarpiui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 40), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga finansinė našta. Todėl ir skunde nurodomos aplinkybės, jog nedirba ir negauna jokių pajamų, savaime nelaikytinos išskirtinėmis ar išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį. L. B., žinodamas savo finansinę padėtį, suvokė dėl savo neteisėtų veiksmų galinčias kilti neigiamas pasekmes, juo labiau, kai konfiskavimo institutas jam jau anksčiau buvo pritaikytas už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau jis lengvabūdiškai šių aplinkybių nepaisė. Atžvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nustatė tinkamą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį.

18. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokatui A. M. teikiant teisinę pagalbą nuteistajam L. B., kurias sudaro 291,03 Eur. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam L. B. gynėjas buvo paskirtas teismo nutartimi (2 t., b. l. 33), siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nors byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo gynėjo skundą, skundas atmetamas, tačiau nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo finansinė padėtis šiuo metu nėra lengva, jis turi tris mažamečius vaikus (2 t., b. l. 41), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. B. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo L. B. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.