- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- 1-1467-522/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28413-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- D. E.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Gintui Vaičiūnui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2025-06-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausme bauda 16 MGL (800 Eur). Turintis teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. E. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį.
D. E. 2025-08-10 apie 14.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sugyventinei I. P. į kairį šoną ir tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajai I. P. dėl kairiojo VII šonkaulio lūžimo, kas komplikavosi oro susitelkimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
2. Kaltinamasis D. E. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos prisipažino visiškai ir gailėjosi. Parodė, kas su sugyventine tąkart buvo susipykę. Ryte bandė pasikalbėti, o ji griebė jam už kaklo, trenkė kelis kartus per veidą ir taip išprovokavo jo veiksmus. Jis buvo išgėręs skardinę alaus. Nebuvo girtas. Jis labai gailisi, kad taip padarė. Dabar jie negyvena kartu. Daug kartų jos atsiprašė, ji atleido. Civilinį ieškinį 143,94 Eur pripažįsta, sutinka atlyginti. Buvo teistas už narkotinių medžiagų vartojimą. Dabar nevartoja, sveikai gyvena, daug sportuoja.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
4. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų, pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos (I t., b. l. 17-26).
5. Nukentėjusioji I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu D. E. ir savo dviem nepilnamečiais vaikais. Su D. E. kartu gyvena 7 metus. 2025-08-10 apie 14.10 val. namuose tarp jų kilo konfliktas, nes ji paprašė jo išsikraustyti. Nori skirtis. Jie buvo blaivūs. Jie pradėjo stumdytis. Besistumdant D. E. savo kaire ranka jai suėmė už kaklo, palenkė į priekį ir dešinės rankos kumščiu jai vieną kartą sudavė į kairį šoną. Nuo suduoto smūgio į šoną ji parkrito ant žemės, apsiverkė, jai labai skaudėjo, dūrė šoną, pradėjo šaukti vaikus, kad jie kviestų policiją. Iš kambario išėjus dukrai, D. E. pabėgo. Dukra paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC). D. E. prieš ją smurtauja jau nebe pirmą kartą, buvo kreiptasi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tyrimas nutrauktas jiems susitaikius. Į Vilnių pas med. ekspertą nevažiuos. VšĮ Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyriuje jai diagnozavo šonkaulio lūžį (I t., b. l. 2, 39-42).
6. Specialistas susipažinęs su I. P. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad I. P. padarytas kairiojo VII šonkaulio lūžimas, kas komplikavosi oro susitelkimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., b. l. 52-53).
7. 2025-08-10 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad gavus pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budinčios dalies, įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad nukentėjusioji I. P. sukonfliktavo su savo sugyventiniu D. E., kai žodinio konflikto metu D. E. virtuvės kambaryje pradėjo stumdyti I. P., ant jos šaukti, elgtis agresyviai ir, siekdamas sukelti fizinį skausmą, tyčia vieną kartą sugniaužęs dešinės rankos kumštį, moteriai trenkė į kairės pusės šonkaulius ir iš buto pasišalino. Moters teigimu, D. E. tokiais savo veiksmais tyčia sukėlė I. P. fizinį skausmą. Konfliktas kilo dėl to, jog I. P. prašė D. E. palikti ją ramybėje, kadangi tarp jų vyksta skyrybų procesas, tačiau vyras neišėjo ir agresyviai nusiteikęs tyčia pradėjo mušti I. P.. Apžiūrėjus butą, girtavimo, grumtynių požymių nenustatyta, nukentėjusioji blaivi, gyvenamoji namų aplinka tvarkinga. Atliekant pirminius D. E. paieškos veiksmus, asmuo nerastas. Ikiteisminio tyrimo metu I. P. atsisakė reikšti civilinį ieškinį (I t., b. l. 27-28)
8. Pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji I. P. įsileidžia pareigūnus į butą, paaiškina, kad jos sugyventinis labai stipriai jai trenkė į šoną, nukentėjusioji verkia. Pareigūnams nukentėjusioji nurodo, kad jie su sugyventiniu susistumdė ir sugyventinis jai kumščiu vieną kartą trenkė į šoną, nes ji paprašė jo, kad jis išeitų. Kartu gyvena apie 7 metus. Įvykio metu abu buvo blaivūs (I t., b. l. 32-34).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
9. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nesunkiai sužalojo savo šeimos narį. D. E. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę I. P.. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą įrodyta kaltinamojo teismo posėdyje duotais parodymais, nukentėjusiosios I. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu, pareigūnų kūno kameros įrašu.
10. Kaltinamasis D. E. teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Dėl bausmės skyrimo.
11. Skirdamas kaltinamajam D. E. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
12. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki penkerių metų.
13. D. E. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius). Kaltinamasis teistas (I t., b. l. 116-119), administracine tvarka 3 metų laikotarpyje baustas 1 kartą, bauda sumokėta (I t., b. l. 165-166), nedirba (I t., b. l. 161, LITEKO duomenys), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą bausmę laisvės atėmimą, jos terminą nustatant 1 metams.
14. Remiantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė D. E. sumažintina vienu trečdaliu.
15. Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina su 2025-06-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda 16 MGL (800 Eur), jas visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
16. Pagal BK 75 straipsnio 2d alį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-109/2010, Nr.2K-149/2011, Nr.2K-488/2013, Nr.2K-56/2014, Nr.2K-132-942/2016, Nr.2K-396-746/2016, Nr.2K-179-693/2017, Nr.2K-194-942/2017).
17. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo: kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, su nukentėjusiąja susitaikė, kartu nebegyvena, deda tam tikras pastangas, siekdamas teigiamos savo elgesio korekcijos (sveikai gyvena, sportuoja, registruojasi Užimtumo tarnyboje). Teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės laisvės atėmimo vykdymą 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6 punktai).
Dėl civilinio ieškinio.
18. Byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 143,94 Eur dydžio žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo gydymo. Civilinio ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiosios sveikatai padaryta nusikalstamais D. E. veiksmais, dėl ko Valstybinė ligonių kasa patyrė išlaidas, atlygindama žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo (1 t., b. l. 62-65). Ieškinys yra pagrįstas pateiktais dokumentais, kaltinamasis jo neginčijo ir pripažino, todėl jis tenkinamas visiškai, civilinio ieškovo naudai priteisiant ieškinyje nurodytą sumą iš kaltinamojo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Kiti klausimai.
19. 2025-09-02 Ukmergės rajono PK vyresniosios tyrėjos nutarimu D. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 99-102), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
D. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. E. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, D. E. paskirtą bausmę subendrinti su 2025-06-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – bauda 16 MGL (800 Eur), jas visiškai sudedant, ir paskirti D. E. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir baudą 16 MGL (800 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 6 dalies 5, 6 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti D. E. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įvykdant ją per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti Valstybinei ligonių kasai iš D. E. 143,94 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.