Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-379-494/2017

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-24
Bylos Nr.: e2-379-494/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03715-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: M. B.
Atsakovas: T. V.
Išvadą teikia: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-379-494/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03715-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.2.6.5.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant G.Jasilionienei,

dalyvaujant ieškovui M. B., jo atstovam advokatui L.Songailai, adv. padėjėjai L.Stirbaitei,

atsakovei T. V., jos atstovui adv. padėjėjui V.Kononov,

institucijos teikiančios išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J.Čuchonskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei T. V., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės T. V. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. B. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti sekančią bendravimo su nepilnamete dukra M. B., gim. 2013 m. lapkričio 28 d., tvarką:

1. M. B. su nepilnamete dukra praleidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę nuo trečiadienio 17:00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 21:00 val.;

Šalies argumentai

2. M. B. su nepilnamete dukra praleidžia kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą 17.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 21.00 val;

3. M. B. kiekvienais metais turi teisę su nepilnamete dukra praleisti 28 (dvidešimt aštuonias) kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų metu, iš kurių vieną kartą nepertraukiamai truktų 14 (keturiolika) kalendorinių dienų laikotarpį. Apie savo atostogas M. B. informuoja T. V. el. paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Atostogos gali būti planuojamos ir tomis dienomis, kurias su dukra turi teisę praleisti T. V.;

4. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ryšio priemonėmis, o atsakovė turi pareigą užtikrinti ryšių priemones dukters susisiekimui ir bendravimui su ieškovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, SKYPE, VIBER ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa).

5. Papildomai be jau nurodytų dienų, M. B. turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis:

5.1. M. B. su nepilnamete dukra praleidžia Šv. Kalėdų švenčių dienas neporiniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos gruodžio 23 d. iki 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 21.00 val.;

5.2. M. B. su nepilnamete dukra praleidžia Šv. Velykų švenčių dienas poriniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį Šv. Velykų išvakarėse iki 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą pirmadienį (antrą Šv. Velykų dieną) iki 21.00 val.;

5.3. M. B. su nepilnamete dukra kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį iki 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21.00 val.;

5.4. M. B. kiekvienais metais su nepilnamete dukra praleidžia savo gimimo dieną, t.y. balandžio 28 d., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos iki 17.00 val., o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos iki 10.00 val., ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 21.00 val.;

5.5. Visais atvejais T. V. gimimo dieną (liepos 10 d.) ir Motinos dieną nepilnametė dukra praleidžia su mama;

5.6. Nepilnametės dukters gimimo dieną, t.y. lapkričio 28 d. M. B. įsipareigoja bendru sutarimu su atsakove suderinti laiką, kuriuo abu kartu, o jeigu nesutaria, M. B. atskirai ne mažiau kaip dvi valandas bendraus su nepilnamete dukra jos gimimo dieną, t.y. lapkričio 28 d.

6. Uždrausti atsakovei T. V. be rašytinio ieškovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, išvežti nepilnametę dukrą M. B., gim. 2013 m. lapkričio 28 d., iš jos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nuolat gyventi į užsienio valstybę.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovui ir atsakovei 2013 m. lapkričio 28 d. gimė dukra M. B.. Ieškovas su atsakove nebuvo sudarę santuokos, kaip šeima bendro ūkio nevedė, tačiau dukters gyvenime ieškovas dalyvavo nuo pat dukters gimimo tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir atsakovė: rūpinosi, migdydavo, žaisdavo, ruošdavo mišinukus, maitino, prausė, perrengdavo dukrą ir pan. Ieškovo ir dukters nuolatiniam bendravimui neturėjo įtakos tai, jog šalys gyveno atskirai, o dukra būdavo tai su ieškovu tai su atsakove. Atsakovė nuo pat dukters gimimo sudarydavo ieškovui visas sąlygas rūpintis dukra ir visapusiškai dalyvauti dukters gyvenime. Per praėjusį pusantrų metų laikotarpį ieškovas nepilnamete dukra rūpinosi ir prižiūrėjo ją itin dažnai t.y. gal tik kiek mažiau nei pusę laiko ji būdavo pas ieškovą, jo gyvenamosios vietos adresu. Tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika, jog dukra ieškovo gyvenamojoje vietoje periodiškai praleisdavo po dvi savaites, būta atvejų, kad ir tris savaites per mėnesį. Maža to, ieškovui ne kartą yra tekę prižiūrėti sergančią dukrą, net kartu su ja praleisti gydymo įstaigoje Santariškėse, vaikų skyriuje. Nors ieškovas ir atsakovė nevedė bendro ūkio, negyveno kartu, dėl nepilnametės dukters interesų šalys visada stengėsi sutarti draugiškai.

Ieškovas nori atkreipti dėmesį, jog jį ir nepilnametę dukrą sieja itin artimi santykiai, dukra yra labai prisirišusi prie ieškovo. Aplinkiniai pamatę ieškovo ir nepilnametės dukters santykius bei ryšį neabejodami nurodydavo, jog mergaitė yra „tėvelio dukrytė“. Kadangi nuo pat dukters gimimo ieškovas ir dukra buvo itin prisirišę vienas prie kito, ieškovas buvo įpratęs su dukra praleisti daug laiko, rūpintis dukra bei leisti su ja laisvalaikį, prie tokio nevaržomo bendravimo su tėvu buvo įpratusi ir nepilnametė dukra.

Situacija iš esmės pasikeitė nuo šių metų gegužės mėnesio. Tik dėl vienai atsakovei žinomų priežasčių, yra visiškai apribotas ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimas. Tokia situacija yra visiškai nesuvokiama, iš esmės pažeidžianti ieškovo ir nepilnametės dukters teises bei teisėtus interesus. Maža to, dabartinė situacija neatitinka iki tol buvusios normalios praktikos dėl dukters priežiūros. Itin svarbu tai, jog nuo š.m. gegužės pradžios atsakovė, tik dėl jai vienai žinomų priežasčių, pradėjo iš esmės ignoruoti bet kokius ieškovo prašymus leisti pasiimti pas save dukrą ar, bent jau, su ja pasimatyti. Per paskutinius porą mėnesių su dukra ieškovui pavyko pasimatyti vos porą kartų, jau nekalbant apie tai, jog atsakovė draudžia dukrai nakvoti ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Ieškovui tik susitikus su dukra atsakovės iniciatyva yra kuriamos dirbtinės konfliktinės situacijos, stengiamasi bet kokiu būdu sutrukdyti ieškovo ir dukters bendravimui, dukters nakvojimui ieškovo gyvenamosios vietos adresu, kai tuo tarpu dar iki gegužės mėnesio nesutarimų tarp šalių dėl dukters bendravimo su tėvu ar dukters nakvojimo pas jį, jo gyvenamosios vietos adresu,- nebuvo. Šiuo metu atsakovės nuolatos randa dirbtinių priežasčių trukdančių ieškovo su nepilnametės dukters bendravimui, ieškovui nuolatos yra nurodoma, jog: „dukra žaidžia, valgo, migdosi, yra išvykusi“ ir kt., dėl ko negali su pasimatyti ar bendrauti su juo (priedai Nr. 3-7). Ilgą laiką, t.y. nuo gegužės 9 d. ieškovui yra itin ribojamos sąlygos net pasikalbėti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, tai patvirtina kartu su šiuo ieškiniu pridedamos telefoninių skambučių išklotinės, kuriose matomi įeinami ir išeinami skambučiai bei pokalbių trukmės (priedas Nr. 3).

Itin svarbu tai, jog kol nepilnametė dukra lankė darželį „Šilagėlė“, bent jau ten nuvažiavęs ieškovas galėdavo pamatyti ir pabendrauti su nepilnamete dukra ar ją pasiimti. Tačiau atsakovės iniciatyva ir sprendimu (nepasitarus su ieškovu) dukra nuo birželio mėn. 1 d. nustojo lankiusi nurodytą ugdymo įstaigą. Šiuo metu ieškovas neturi net pagrindinės informacijos su kuo ir kur yra paliekama nepilnametė dukra atsakovės darbo valandomis. Nors ir nuolatos raginama ieškovo, atsakovė toliau nesuteikia jam jokios informacijos kur ir su kokiais asmenimis yra paliekama nepilnametė dukra (priedai Nr. 4).

Šiuo atveju atsakovė yra neigiamai nusiteikusi prieš bet kokį tėvo ir dukters bendravimą. Tai parodė ir paskutinieji įvykiai, kurių metu atsakovė visais įmanomais būdais, vėl gi, siekė sukelti dirbtinę konfliktinę situaciją. Visais įmanomais būdais buvo siekiama, kad ieškovas kuo mažiau laiko praleistų su nepilnamete dukra, atsakovės planui įgyvendinti net buvo iškviesti policijos pareigūnai. Viskas prasidėjo nuo to, jog nuo šių metų rugpjūčio 9 d. ieškovas (dar vieną kartą iš daugelio atvejų nuo šių metų gegužės mėnesio) kiekvieną dieną skambino bei siuntė SMS žinutes atsakovei, prašydamas kad ji leistų pasimatyti su nepilnamete dukra (priedas Nr. 3- 4). Tuo tarpu, atsakovė nereagavo į bet kokius ieškovo prašymus, neatsiliepė į ieškovo skambučius, nesudarė sąlygų ieškovui su nepilnamete dukra pasikalbėti, bent jau, telefonu ar kitomis el. ryšio priemonėmis. Negaudamas jokios informacijos apie nepilnametę dukrą visą savaitę, rugpjūčio 12 d. (penktadienį), ieškovas nuvyko į atsakovės darbo vietą, esančią Kęstučio g. 51, Žvėryne, tikėdamasis su atsakove pasikalbėti tiesiogiai. Nurodytoje atsakovės darbo vietoje ieškovas susitiko ne tik su atsakove, tačiau ir atsakovės darbo vietoje buvusia nepilnamete dukra. Dukra itin apsidžiaugė po ilgo laiko tarpo pamačiusi ieškovą, net kelis kartus sušuko „čia mano tėvelis“ ir atbėgo į tarpdurį apsikabinti su ieškovu. Nepilnametė dukra tik pamačiusi tėvą pasakė: „tėti, einam parodysiu kokį piešinį nupiešiau“ ir paėmusi už rankos ieškovą nuvedė jį prie vaikams skirto spalvoto mažo stalelio su kėdėmis, parodė pieštą piešinį, kuriame buvo nupiešusi tėtį ir mamą. Po kurio laiko dukra paprašė: „važiuojam, tėti“, toks dukters elgesys ir noras buvo įprastas, kadangi iki gegužės mėnesio niekas neribojo ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo. Tik pajudėjęs nuo atsakovės darbo vietos, ieškovas prašė SMS žinutę atsakovei nurodydamas, jog: „Martutė paprašė važiuoti. Mes pabūsime kartu. Labai pasiilgus ir Martute. Viskas gerai“. Atsakovė į ieškovo SMS žinutę sureagavo itin priešiškai, todėl ieškovas stengdamasis nuraminti atsakovę parašė dar kelias SMS žinutes, kad nepilnametė dukra saugi bei labai pasiilgusi tėčio, ieškovas prašė atsakovės atsižvelgti į nepilnametės dukters norą pabūti su tėčiu, taip pat informavo atsakovę, jog ji nuolatos bus informuota kaip dukrai sekasi. Nežiūrint į tai, apie 17 val. atsakovė atvyko ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas išėjo pakalbėti su atsakove, informavo ją, jog nepilnametė dukra miega pietų miego, nurodė, jog ieškovas ir nepilnametė dukra nori savaitgalį praleisti kartu. Nepaisydama nepilnametės dukters noro pabūti su tėčiu, atsakovė iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai įvertino, jog nepilnametei dukrai viskas gerai, ji saugiai žaidžia ieškovo namuose ir niekur vykti nenorinti. Pareigūnų akivaizdoje buvo sutarta, kad ieškovas nepilnametę dukrą atsakovei perduos pirmadienį (2016 08 15) iki 20:00 val. jos gyvenamosios vietos adresu. Sutartą dieną bei valandą ieškovas grąžino nepilnametę dukrą atsakovei, nors ši dar bandė „gudrauti“ nurodydama, jog dukrą galės pasiimti tik 21:00 val. (priedas Nr. 4).

Būtina atkreipti dėmesį, jog ieškovas yra susirūpinęs ne tik dėl iš esmės ribojamo jo ir nepilnametės dukters bendravimo, tačiau ir dėl atsakovės galimų ketinimų išsivežti nepilnametę dukra nuolatiniam gyvenimui į Jungtines A. V.. Iš atsakovės kalbų, ieškovui siunčiamų sms žinučių bei el. laiškų ieškovas susidaro nuomonę, jog atsakovė be ieškovo sutikimo galimai planuoja su nepilnamete dukra išvykti į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui. Ieškovo nerimą dėl galimo dukters išvežino į užsienio valstybę ypatingai paskatino atsakovės 2016 08 12 el. laiškas ieškovui ir jo mamai G. B.: „<...> Turėkite kantrybės viskas išsispręs ir laimingai gyvensite toliau be mūsų“ (priedas Nr. 5). Iš nurodyto laiško teksto, ieškovas susidaro pagrįstą nuomonę apie atsakovės ketinimus su nepilnamete dukra išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina, jog atsakovė turi visas galimybes išvykti nuolatiniam gyvenimui į Jungtinės A. V., kadangi atsakovės pilnametis sūnus T. V., gim. 1993 m. sausio 4 d., nuo 2014 m. vasaros pradžios gyvena nurodytoje užsienio valstybėje.

Be viso to, kas išdėstytą, ieškovas nori pažymėti, jog nežino, kas paskatino atsakovę iš esmės apriboti ieškovo ir dukters bendravimą, tai gali atsakyti tik pati atsakovė. Kaip aukščiau buvo nurodyta, ieškovas išbandė visas priemones su atsakove susitarti bendru sutarimu dėl bendravimo su dukra tvarkos. Ieškovas į atsakovę kreipėsi tiek tiesiogiai, tiek per Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, tačiau nežiūrint visų ieškovo pastangų, atsakovė ir toliau yra iš esmės apribojusi nepilnametės dukters bendravimą su juo.

LR CK 3.170 str. 1 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, jog jeigu tėvui ir motinai nepavyksta gražiuoju susitarti dėl dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo su jais tvarkos, bendravimo tvarką nustato teismas. Pastaruoju metu ieškovui yra neleidžiama bendrauti su nepilnamete dukra bei dalyvauti jos auklėjime. Net ir po šalių susitikimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje, ieškovui su atsakove taikiai susitarti dėl bendravimo su nepilnamete dukra nepavyko, - atsakovė ir toliau yra iš esmės apribojusi nepilnametės dukters bendravimą su ieškovu.

Atsiliepimas

Atsakovės pilnametis sūnus T. V., gim. 1993 m. sausio 4 d., nuo 2014 m. vasaros pradžios gyvena nurodytoje Jungtinėse A. V.. Atsakovė ne vieną kartą buvo nuvykusi aplankyti sūnaus. Tuo metu kai atsakovė buvo išvykusi, ieškovas rūpinosi dukra, atsakovė ankščiau sudarydavo ieškovui visas sąlygas rūpintis dukra ir visapusiškai dalyvauti dukters gyvenime. 2016 m. gegužę pasikeitė atsakovės požiūris į ieškovo bendravimą su dukra, atsakovė pradėjo drausti mergaitę pasiimti ir ieškovui praleisti laiką su dukrą kelias dienas iš eilės, taip pat buvo apribotas matymasis su vaiku po darželio ir panašiai. Ieškovui manymu, atsakovė matydama ir žinodama koks stiprus ryšys sieja tėvą ir dukrą, siekia maksimaliai apriboti jų bendravimą, turint tikslą ateityje išsivežti nepilnametę dukrą gyventi į užsienį. Matyt, atsakovė savo veiksmai galimai mėgina atitolinti dukrą nuo tėvo, kad vaiką būtų lengviau atskirti nuo ieškovo. Tokią ieškovo poziciją dar labiau sustiprino atsakovės 2016 08 12 el. laiškas ieškovui ir jo mamai G. B.: „<...> Turėkite kantrybės viskas išsispręs ir laimingai gyvensite toliau be mūsų“ (priedas Nr. 5). Iš nurodyto laiško teksto, ieškovas susidaro pagrįstą nuomonę apie atsakovės realius ketinimus su nepilnamete dukra išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi nurodytą el. laišką išsiuntė ne tik ieškovui, tačiau ir garbaus amžiaus ieškovo mamai. Ieškovo nuomone, atsakovės su Lietuvą nesieja glaudus ryšys, kadangi T. pilnametis sūnus šiuo metu gyvena JAV, atsakovės tėvai jau yra mirę, atsakovė ne vieną kartą buvo išvykusi į JAV, o tuo atveju jeigu atsakovė prarastų Lietuvoje, ieškovo įsitikinimu, neatmetama galimybė, jog atsakovė galėtų išvykti gyventi į užsienį. Kadangi atsakovė siekia kiek įmanoma apriboti ieškovo ir dukters bendravimą, ieškovui kyla pagrįstos abejonės, jog atsakovė vieną dieną gali pasiimti dukrytę ir išvykti gyventi į užsienį. T. I. prašo teismo sprendime nustatant bendravimo tvarką su nepilnamete dukra papildomai įtraukti punktą, jog uždrausti atsakovei be rašytinio ieškovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, išvežti nepilnametę dukrą M. B. (gim. 2013 m. lapkričio 28 d.) iš jos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nuolat gyventi į užsienio valstybę.

Ieškovas, kaip nepilnametės dukters tėvas nori visapusiškai dalyvauti dukters gyvenime, nevaržomai matytis su dukra, turėti sąlygas dukrą pasiimti pas save, žinoti kur ir su kuo ji yra paliekama, dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su dukters interesais, turėti teisę kartu su atsakove spręsti dėl dukters lankomos ugdymo įstaigos, jos pakeitimo ir kitų dukrai svarbių klausimų. Deja, šiuo metu ieškovo teisės bendrauti su nepilnamete dukra bei dalyvauti dukters auklėjime yra iš esmės apribotos. Tokia susidariusi situacija yra mažų mažiausiai nesuvokiama ir visiškai nepateisinama. Ieškovas mano, jog pastarojo atžvilgiu atsakovei neturėtų būti leidžiama taikyti apribojimus dalyvauti vaiko auginime, priežiūroje bei bendraujant su nepilnamete dukra. Ieškovas yra atsakingas tėvas, todėl nori realizuoti savo turimą teisę auginti ir prižiūrėti savo dukrą maksimaliai. Todėl, ieškovas mano, jog jo prašoma nustatyti bendravimo ir dalyvavimo vaiko auginime tvarka neprieštarauja vaiko interesams ir tuo pačiu užtikrina ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. LAT yra nurodęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas ( Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui ( motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku ( vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-1176/2003, Civilinė byla Nr. 2S-160-173/2009). Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti tai, jog nėra jokių aplinkybių, kurios draustų ieškovui maksimaliai dalyvauti vaiko auginime bei auklėjime, todėl bendravimo su vaiku ir vaiko auginimo tvarka, kurios prašo teismo nustatyti ieškovas, atitinka tėvų lygiateisiškumo principą bei padės tinkamai užtikrinti nepilnametės dukters interesus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovas, palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti. Papildomai parodė, kad iki 2016 metų gegužės mėn. su atsakove bendravo normaliai ir vaikas gyveno su juo ir savaitgaliais, jis su dukra į būrelius, baseiną važiuodavo. Po to, kai atsakovė pateikė ieškovui elektroniniu paštu taikos sutartį pasirašyti, kurioje buvo iš jo paprašyta kompensacijos išlaikymui, kad ieškovo tėvai negali tuo pačiu metu bendrauti su vaiku ir jis tos sutarties nepasirašė, ieškovė pradėjo nebeduoti vaiko. Jis gyvena savo name, Viksvų g. 8, Vilniuje, namas pilnai įrengtas, sutvarkyta aplinka, yra 5 kambariai, vaikui yra sudarytos visos sąlygos, įrengtas kambarys, nupirkti žaislai, yra daug vaikui nupirkta rūbų. Dabar jis nedirba, ieško darbo, bet neranda, gyvena iš savo santaupų. Darbo birža jam mokėjo po 400 Eur, dabar nemoka. Šiuo metu galėtų vaikui skirti 190-200 Eur išlaikymą, nes turi ir kitų išlaidų, kurui, bendravimui su vaiku. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nepagrįsta, kadangi sumažina jo bendravimą su vaiku, jis negali vaiko nusivežti pas savo tėvus, nuvažiuoti su vaiku į zoologijos sodą, ieškovas ne mažiau nei atsakovė gali savo vieninteliam vaikui perduoti daug žinių, jis turi lygias teises vaiko atžvilgiu. Jis prisideda prie vaiko išlaikymo, jis anksčiau mokėjo po 250 Eur vaikui, dabar moka po 200 Eur kas mėnesį, nes dabartiniu metu mokėti daugiau negali, moka už pramogas, yra vežęs vaiką į įvairias šventes, vaiką jis maitina tik kokybišku maistu. Jis žino dukters dienos režimą. Jeigu vaikas būtų su juo, tai vaikas keltųsi 8 val., į darželį vyktų 8.30 val., apie 13 val. pietūs, po to vaiko dienos miegas, po to vakarienė, vaikas eitų miegoti apie 21 val. , tai priklauso nuo vaiko. Dukra vasarą būrelių nelankė, o darželyje lanko šokių, dailės, anglų kalbos būrelius. Vasarą, kai darželis 1 mėnesį nedirbo, jis pasiimdavo vaiką nuo 10 val. ir būdavo su juo iki vakaro, kai ieškovė dirbo. Jis savo šeimos neturi, bet turi artimą draugę Ž. Ž., kuri turi savo dvi dukras 8 metų ir 12 metų, su drauge jie kartu gyvena savaitgaliais, draugė gyvena Kaune. Dukra su jo drauge ir jos vaikais bendrauja gerai, vaikai kartu gerai sutaria. Draugė yra vaikų ir suaugusiųjų gydytoja, jos dukros mokosi KTU gimnazijoje, mokosi gerai. Prašo uždrausti vaiką išvežti į užsienį, nes užsienyje gyvena ieškovės sūnus, ieškovės namas įgytas už paskolą, tai ieškovė gali praradusi darbą ir išvažiuoti su vaiku gyventi į užsienį.

Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

A. T. V. priešieškiniu prašė nustatyti ieškovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką sekančiai: 1. M. B. su nepilnamete dukra praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės sekmadienį nuo 10.00 vai., pasiimdamas dukrą išjos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20:00 vai.; 2. M. B. su nepilnamete dukra praleidžia kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės šeštadienį nuo 10.00 vai., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės šeštadienį iki 20:00 vai.; 3. M. B. įsipareigoja bendravimo su dukterimi skirtu laiku išimtinai rūpintis dukros interesais, nepalikti jos kitų asmenų priežiūroje (draugių, auklių ir pan.). Tėvas turi užtikrinti, kad pastarieji asmenys nepažeis vaiko interesų, teigiamai veiks jos moralę; 4. M. B. su nepilnamete dukra praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės trečiadienį ir penktadienį, pasiimdamas dukrą 17.00 vai. išjos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 vai; 5. M. B. su nepilnamete dukra praleidžia kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą 17.00 vai. išjos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 vai; 6. M. B. nuo aštuonerių metų kiekvienais metais turi teisę su dukra praleisti 28 (dvidešimt aštuonias) kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų metu, iš kurių vieną kartą nepertraukiamai atostogos truktų 14 (keturiolika) kalendorinių dienų laikotarpį. Apie savo atostogas M. B. informuoja T. V. ei. paštu: (duomenys neskelbtini) ar SMS žinute +(duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Atostogos gali būti planuojamos ir tomis dienomis, kurias su dukra turi teisę praleisti T. V.;7. Papildomai be jau nurodytų dienų, M. B. turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis. Visas šventinių dienų pirmas dienas (kurios turi ne po vieną dieną) dukra poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais su tėvu. Šventines dienas kurios susideda iš vienos dienos, dukra praleidžia eilės tvarka su vienu iš tėvu, pradedant, kad pirmą šventinę dieną dukra praleidžia su mama. Asmeninių švenčių dienomis, vaikas praleidžia su tuo tėvu/mama kurio asmeninė šventė yra švenčiama; 8. M. B. su nepilnamete dukra kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį iki 10.00 vai. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 vai.; 9. M. B. kiekvienais metais su nepilnamete dukra praleidžia savo gimimo dieną, t.y. balandžio 28 d., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 16.00 vai., o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 vai., ir grąžindamas dukrą įjos gyvenamąją vietą iki 20.00 vai.; 10. Visais atvejais T. V. gimimo dieną (liepos 10 d.) ir Motinos dieną nepilnametė dukra praleidžia su mama; 11. Nepilnametės dukters gimimo dieną, t.y. lapkričio 28 d. šalys nepilnametės dukters gimtadienio šventę įsipareigoja švęsti bendrai kartu, nenustatant konkretaus kiekvienai šaliai skirto bendravimo laiko. Šalys įsipareigoja bendru sutarimu suderinti laiką, kuriuo metu abu kartu, bendraus su nepilnamete dukra jos gimimo dieną, t. y. lapkričio 28 d. Jeigu šalys nesutaria, M. B., turės teisę bendrauti su dukra atskirai dvi valandas; 12. M. B. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi daugiau ar kitokiu laiku nei numatyta teismo sprendime, jeigu abi Šalys dėl to sutarė ir tai nepažeis vaiko interesų; 13. J. M. B. negalės šios tvarkos 8 punkte nurodytu laiku arba kitu laiku, dėl kurio Šalys susitarė, pasiimti dukters, M. B. įsipareigoja pranešti apie tai T. V. trumpąją žinute ar elektroniniu paštu prieš dvi dienas, išskyrus nenumatytas aplinkybės; 14. M. B. su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti tiesiogiai savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, bendravimo su dukterimi skirtu laiku išimtinai rūpintis dukros interesais, nepalikti jos kitų asmenų priežiūroje (draugių, auklių ir pan.). Tėvas turi užtikrinti, kad pastarieji asmenys nepažeis vaiko interesų, teigiamai veiks jos moralę; 15. Tuo atveju, jeigu M. B. būdama pas vieną iš tėvų susirgtų ir (ar) pablogėtų jos sveikatos būklė, tai atitinkamai tėvas su kuriuo tokiu metu bus M. B. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas kitam tėvui lankyti M. B. ir apie informuoja kitą tėvą/mamą nedelsiant telefonu skambučiu ar trumpąją žinute, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo vaiko ligos pradžios;16. D. M. B. švietimo įstaigose esančiuose būreliuose organizuojamuose susirinkimuose ar šventėse ieškovas turi dalyvauti. M. B. prisiima atsakomybę už vaiko lavinimą. Tėvas, kai jo bendravimo su dukra laiku sutampa pastarosios užklasinė veikla, turi nuvežti (atvežti) dukrą į jos lavinimui skirtus užsiėmimus; 17. Atsižvelgiant i tai, jog dukra yra mažamete ir negali pati savarankiškai persirengti, nusiprausti baseine moterims skirtuose persirengimo kambariuose, o vedimas i vyrišką dalį pažeidžia jos teises, sukelia grėsmę jos saugumui, tėvas įsipareigoja užtikrinti dukros persirengimą ir prausimąsi tik moterų rūbinėje. Tėvas taip pat įsipareigoja užtikrinti nepertraukiamą dukros priežiūrą baseine asmeniškai; priteisti iš ieškovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 430 Eur (keturi šimtai trisdešimt eurus) nuo priešieškinio priėmimo dienos iki M. B. pilnametystės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), dukters išlaikymui skirtas lėšas mokėjimo pavedimu kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos sumoka į T. V. sąskaitą esančią SWED banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad T. V. nepilnametės dukters išlaikymui skirtas lėšas tvarkys uzuffukto teise. Taip pat priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodė, kad kad su M. B. (toliau - ieškovas) pradėjo bendrauti 2008 m. pradžioje. 2009 m. kartu apsigyveno jos namuose Vilnios g. 11/1, Viktariškių k., Mickūnų sen, Vilniaus r., Pradėjo vesti bendrą ūkį ir gyventi kaip šeima. Ji pasiaukojo dėl ieškovo, kad gyvenime atsirastų stebuklas - vaikelis. Kelis kartus ryžosi EKO procedūrai - vieną kartą Lietuvoje, antrąjį -/Baltarusijoje - tai gydymas itin stipriais hormonais ir absoliutus organizmo perkodavimas. Galiausiai ji pagimdė sveiką dukrelę Martutę. 2014 m. rugpjūtį, ji su dukrele savaitgalį leido Druskininkuose ir jai grįžus sekmadienį, įėjusi į namus ieškovė pagalvojo, kad apvogė: svetainėje iš sienos buvo išrauta šildymo krosnelė, išvežti baldai. M. nieko neperspėjęs, išsikraustė palikdamas tuščią namą. Pirmuosius vaiko gyvenimo metus M. dukrytės nereikėjo. Jis leisdavo savaitgalius su draugais, aš su dukra. Iki šiol esu labai dėkinga seneliams (Mariaus tėvams, manųjų jau nebėra), nes tuo metu man daug padėjo, atvažiuodavo, palaikydavo. M. tuo tarpu tvarkė savo namus po nuomininkų, o netrukus surado naują draugę. Dabar turi dar kitą naują draugę. 2016 m. gruodžio 4 dieną, ieškovas atvažiavo dukrytės sergantis. Ji prašė, kad neimtu, bet nepaklausęs išsivežė su savimi „nes jo laikas būti su dukra“. Aiškino vaikui, kad mama neleidžia, neduoda būti su tėvu. 2016 m. gruodžio 5 dieną M. pakilo temperatūra ir vaikas visa savaitę praleido namuose su mama ir aukle. M. net nepasidomėjo apie vaiko sveikatą. Paskambino antradienį (2016-12-06 d.) ir pranešė, kad pats serga ir su vaiku šią savaitę būti negalės. 2016 m. gruodžio 10 dieną ji pakvietė ieškovą aplankyti dukrytes, atvažiavo ir išsivežė pas save, nes jam taip patogiau. 2016 m. gruodžio 13 dieną, ji gavo žinutę iš ieškovo, kad yra išvykęs atostogauti ir vaiko savaitę nebeims. Trumpąją žinutę gavo vakare. Turėjo keisti savo planus. 2016 m. gruodžio 17 d buvo Yamahos mokyklos kalėdinė šventė. Apie tai buvo informuotas iš anksto ir ieškovas - neatvyko ir nedalyvavo, nors dukrelė laukė. 2016 m. gruodžio 30 dieną, ji gavo iš ieškovo trumpąją žinutę, kad išvykęs. Nuo 2016-12-30 d. iki šios dienos negavo informacijos kada ieškovas grįžta ir kada galės praleisti laiką su vaiku. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Tėvas, atskirai gyvenantis, nuolat ir maksimaliai turi rūpintis dukros lavinimu ir turi maksimaliai padėti materialiai. Ieškovas turi puikias finansines galimybes. Dažnai atostogauja, pramogauja. Lanko naktinius klubus. Turi vandens motociklą. Laisvalaikius leidžia poilsio namuose. B. P., visada ilsisi Žilvino poilsio namuose. Tris-keturis kartus per metus važiuoja atostogauti į užsienį su draugais ir draugėmis. Slidinėja ir t.t. Ieškovas laiko, kad vaikui nereikia būrelių. Visas išlaidas susijusias su būreliais, teatrais, šventėmis, darželiu patiria ir sumoka ieškovė. Tai kainuoja nemažai. Ieškovas, M. B. prieš susilaukiant dukrelės, žadėjo teikti pilną materialinį išlaikymą man ir mano dukrai. Kadangi ieškovas dirba gerai apmokamą darbą, turi santaupų, nes pardavė namą, mano, kad ieškovas gali ir turi teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai M. B. kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 430 (keturi šimtai trisdešimt) eurus nuo priešieškinio priėmimo dienos iki M. B. pilnametystės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad vaiko išlaidos sudaro: per mėnesį maistui – 174 Eur (per metus 20188 Eur); būstui – 100 Eur (per metus 1200 Eur); internetui ir kabelinei televizijai – 17 Eur (per metus 204 Eur); per metus avalynei –220 Eur; per metus aprangai –387 Eur; per metus higienos reikmenims –170 Eur; per metus kurui – 1560 Eur; kirpimui –per metus 108 Eur; per metus ugdymo priemonėms – 165 Eur; darželiui – per mėnesį 42 Eur, per metus – 504 Eur; būreliams per mėnesį – 182 Eur, per metus – 1203 Eur; dienos stovyklai ir pavasario stovyklai per metus – 450 Eur; sveikatos profilaktikai per mėnesį – 115 Eur, per metus 280 Eur; vizitams pas gydytojus, skiepams, odontologui per metus – 200 Eur; laisvalaikiui per mėnesį – 15 Eur; per metus 180 Eur; telefono sąskaitai papildyti per mėnesį 2 Eur; per metus- 24 Eur;, žaislams, sporto ir laisvalaikio inventoriui per metus – 400 Eur; atostogoms – per metus 800 Eur; kalėdinėms, velykų, gimtadienio dovanoms – per metus 450 Eur; viso metinės vaiko išlaidos sudaro 10593 Eur, o per mėnesį viso 882, 75 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Parodė, kad ieškovas dukrai kas mėnesį perveda po 200 Eur išlaikymui, vaikas neserga lėtinėmis ligomis ir neturi specialiųjų poreikių. Ji žino, kad ieškovas visada turėjo papildomą verslą, jis važinėja su Mersedesu, turi draugę, su kuria kartu važinėja į Palangą, Turkiją. Ieškovas pasiėmęs vaiką jį perrengia firminiais drabužiais, o kai vaiką grąžina, tai vaiką perrengia į ieškovės drabužius vaikui, tai kodėl jos vaikui turi būti mažiau pinigų. Šiuo metu dukra nuo rugsėjo 1 dienos lanko darželyje menų mokyklėlę, anglų ir šokių būrelius, už kuriuos moka ieškovė, tame tarpe ir iš ieškovo duodamų pinigų. Sutinka, kad pas ieškovą namuose geros sąlygos vaikui sudarytos, bet ieškovas negerai rūpinasi vaiku, nes pas jį būnant vaikas dieną nemiega, vaikas imamas kartu su ieškovo drauge ir jos vaikais į išvykas su baidarėm. Ji su ieškovu kartu negyvena nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio, ieškovas išėjo todėl, kad ji sužinojo, kad ieškovas buvo jai neištikimas. Dėl vaiko nakvojimo pas ieškovą, tai ji mano, kad vaikas galėtų pas ieškovą nakvoti, jeigu ieškovas būtų vienas su vaiku, o ne su kitais žmonėmis, su savo drauge ir jos vaikais, jeigu ieškovas su jo drauge būtų kaip šeima, tai dėl nakvynių ji būtų ne prieš, o dabar ieškovas ir jos draugė yra meilužiai. Vaikas jos klausinėja, kodėl draugės vaikai lieka pas ieškovą, o ji turi išvažiuoti juk ten lieka jos žaislai. Dukra niekada nepasakojo, kad ją kas ten įžeidė ar pastūmė. Todėl vaikas pas ieškovą galėtų nakvoti kai vaikui bus 8 metai. Ji neprieštarauja, kad dukra bendrautų su ieškovo tėvais ir pas juos nakvotų. Pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, tai ieškovas jai atsiunčia žinutes anksti ryte ar vėlai vakare, kad negali vaiko pasiimti, o vaikas jo laukia. Ji prieštaravo, kad dukra su ieškovu lankytų baseiną, nes ieškovas vaiką perrengti vesdavo į vyrų rūbinę. Ji su dukra gyvena Vilnios g., Viktariškių k., Vilniaus r., savo 5 kambarių kotedže, kotedžas pirktas už paskolą. Ji dirba „Meridian trade bank‘ Lietuvos filialo vadove, į rankas gauna 1300 Eur darbo užmokestį. Kas mėnesį ji vaiko išlaikymui skiria po 500 Eur, moka paskolą 800 Eur, atsakovas vaikui moka po 200 Eur, ji turi santaupų, jai padeda ir jos sūnus. Jos nurodytas vaiko išlaidas patvirtinančių įrodymų neturi. Kas mėnesį vaikui reikia po 882, 75 Eur išlaidoms. Ji sutinka sumažinti prašomą priteisti išlaikymą vaikui nuo 430 Eur iki 250-300 Eur. Dabar vaikas lanko dailės, anglų kalbos būrelius darželyje, žirgyno būrelį, kitų būrelių dabar nelanko. Dėl išlaidų nurodytų televizoriaus, spintų, tai jų reiks į ateitį. Dukters dantis ir akis tikrino privačiai. Su dukra ji buvo pernai išvažiavusi prie Juodosios jūros, už kelionę ji sumokėjo 1500 Eur. Praeitais metais už dukters šventę ji sumokėjo dalį – 30 Eur avansą, likusią dalį – 60 Eur sumokėjo ieškovas. Dukra keliasi 7.30 val., nusiprausia, apsirengia, pusryčiauja darželyje apie 8.30 val., dieną miega darželyje, ji dukrą iš darželio paima apie 17-18 val., tada pavalgo vakarienę ir išeina pasivaikščioti, dukra eina miegoti 21 val. Namuose dukra savaitgaliais irgi miega dienos miego nuo 13 iki 15 val., kartais ir ilgiau. Ji neketina vaiko išvežti į užsienį. Jos sūnus yra Tarptautinio verslo mokyklos 3 kurso studentas, mokosi gerai, o dabar jis gyvena Amerikoje, ten dirba ir mokosi, sūnus jai materialiai padeda, su dukra jos sūnus bendrauja per vaiberį.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovė, palaikydama išvadose dėl ieškinio ir priešieškinio nurodytas aplinkybes parodė, kad abi šalys tarpusavyje konfliktuoja, joms reiktų išmokti tarpusavyje bendrauti, nes šalys turi bendrą vaiką. Mano, kad šalių vaikas galėtų nakvoti pas ieškovą kas antrą savaitgalį, jokių įrodymų, kad ieškovas kenkia vaikui nėra. Atsakovės prašomas priteisti 430 Eur išlaikymas nėra pagrįstas, mano, kad 250 Eur suma yra pakankamo dydžio vaikui išlaikyti. Ieškovas yra sveikas, darbingas, turi aukštąjį išsilavinimą ir galėtų tokio dydžio išlaikymą vaikui skirti. Ieškovas gali atostogauti su vaiku ir 14 dienų ir nepertraukiamai. Atsakovė šiuo metu neketina vaiko išvežti į užsienį.

Liudytoja G. B. parodė, kad ieškovas yra jos sūnus, o atsakovė yra jos anūkės motina. Jos sūnus labai gražiai bendrauja su M., žaidžia, valgo, piešia, karoliukus veria. Ieškovas viską perka vaikui ko jam reikia. Kai vaikas buvo mažas, ieškovas viską darė ir valgyt darė ir pampersus keitė. Kai vaikui buvo 9 mėnesiai atsakovė paliko jai vaiką prižiūrėti, tai ieškovas visas 8 dienas vaiku rūpinosi. Dabar atsakovė rečiau duoda vaiką. Po ieškovo ir atsakovės išsiskyrimo, ji nematė kitų moterų, o dabar ieškovas bendrauja su moterimi Ž., ji yra daktarė, turi savo dvi mergaites, jie gražiai bendrauja, Ž. ir su M. gražiai bendrauja, ieškovo ir Živilės santykiai geri. Ji anūkę mato savaitgaliais, kai atvažioja pas ieškovą. Anksčiau jų šeima su M. švęsdavo šeimos šventes kartu, o paskutiniu metu ieškovas su vaiku buvo atvažiavęs per Kūčias. Kai ieškovas gyveno kartu su atsakove, jokių konfliktų nebuvo, ieškovas viskuo finansiškai rūpindavosi, bet atsakovei būdavo per mažai. Sūnus buvo padėjęs pas atsakovę seife 50000 Lt, atsakovė iš jų jam grąžino tik 12000 Lt. Šiemet atsakovė vaiką atvedė ieškovui aprengtą kaip pelenė, tai ieškovas nupirko vaikui naujus drabužėlius, vaiką aprengė. Jis skambino atsakovei klausė kodėl taip aprengtą vaiką išleido į ieškovo gimtadienį, atsakovė atsakė, kad vis tiek jis vaiką perrengs. Mano, kad abu vaiko tėvai turi lygiai bendrauti su vaiku. Atsakovė jai siunčia vaiko nuotraukas, žinutes, bet ji norėtų tiesiogiai su vaiku bendrauti. Jai teko kartu būti su M. ir ieškovo drauge Ž., tai M.gerai sutaria su Živile ir jos vaikais. Ž. M. pristatyta kaip ieškovo draugė.

Liudytoja I. Š. parodė, kad gal prieš 6 metus ji dirbo pas ieškovą ir atsakovę namuose, Viktoriškių k., Vilniaus r., ji tvarkė namus pižiūrėjo jų dukrą M. nuo tada kai vaikui buvo 4 mėnesiai iki vaikui buvo virš metukų. Tuomet ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, abu rūpinosi vaiku. Šalys atskirai pradėjo gyventi kai vaikui buvo 8 mėnesiai. Ieškovas paėmęs dukrą jai skambindavo ir prašydavo, kad ji padėtų prižiūrėti dukrą, tai nebuvo dažnai. Tėvo ir vaiko bendravimas būdavo gražus. Ji buvo kartu su ieškovu ir vaiku prie ežero, kur buvo ieškovo draugai, bet ieškovas visada domėjosi vaiku, vis prieidavo. Ta išvyka būdavo pusei dienos, grįždavo, nes vaikui reikdavo pavalgyti, eiti miegoti, išvykoje būdavo alkoholio, bet ieškovas jo nevartojo. Buitinių trukdžių vaiką prižiūrėti nebūdavo. Buvo dar viena išvyka į tą pačią vietą. Nebūdavo taip, kad ieškovas palikdavo jai vaiką, o pats išvažiuodavo. Vaiko ryšys tiek su atsakove, tiek su ieškovu būdavo stiprus. Jau du metai, kai šalys dėl vaiko priežiūros į ją nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Kaip nustatyta byloje ieškovas M. B. ir atsakovė T. V. yra vaiko M. B., gim. 2013-11-28 tėvai, santuoka tarp šalių nebuvo įregistruota. M. B. gyvena kartu su savo motina atsakove, atsakovei priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), Viktariškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r. Ieškovas nuo 2013-06-19 iki 2016-12-13 dirbo LR Ūkio ministerijoje, nuo 2017-01-19 buvo įregistruotas Lietuvos darbo biržoje, dabartiniu metu niekur nedirba. Ieškovo nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju, kuriame ieškovas ir gyvena, Viksvų g.8, Vilniuje, turtui įregistruota hipoteka; ieškovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių; ieškovas yra įsigijęs UAB „N. I.“ 2200 vnt. akcijų 63712 Eur vertės. Atsakovė T. V. dirba nuo 2010-12-15 AS „M. T. Bank „ Lietuvos filiale, jos darbo užmokestis sudaro apie 1740 – 1750 Eur neatskaičius mokesčių; atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, Vilnijos g.11, Viktariškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., turtui įregistruota hipoteka; atsakovės vardu transporto priemonių nėra įregistruota. Į bylą abiejų šalių pateiktos Mickūnų vaikų lopšelio darželio 2017-06-06 ir 2017-09-11 pažymos, kad abi ginčo šalys visakeriopai rūpinasi savo vaiku M. B. ir tinkamai atlieka savo kaip tėvų pareigas vaiko atžvilgiu. Ginčo tarp šalių, kad kiekvienos iš šalių gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geros sąlygos mergaitei būti ir gyventi tarp šalių nekilo. 2017-01-19 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos atsakovės ir šalių dukters M. B. gyvenimo buities tyrimo akte nurodyta, kad vaiko motina gerai atlieka savo pareiga, vaiko gyvenime ir auklėjime dalyvauja vaiko tėvas, mergaitė tinkamai auklėjama, jai sukurta įdomi ir įvairi aplinka, atitinkanti vaiko poreikius, gyvenimo sąlygos geros. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS (toliau – skyrius) išvadose dėl ieškinio ir priešieškinio nurodyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu nepaaiškės, kad vaiko tėvas nekenkia dukters interesams, skyrius neturės pagrindo prieštarauti tėvo ir dukters bendravimui; skyrius sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina; jeigu byloje nebus įrodymų, kad ieškovas slepia savo tikrąsias pajamas ir kad jo turtinė padėtis yra geresnė, negu jis tvirtins, tada atsiras teisinis pagrindas skirti mažesnį išlaikymo dydį negu prašo ieškovė, tuo atveju jeigu paaiškės, kad atsakovas slepia savo pajamas, tyčia blogina savo turtinę padėtį, tada atsiras teisinis pagrindas tenkinti ieškinį dalyje dėl išlaikymo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1-2 d .d.).Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nekilo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina – atsakove T. V., todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo klausimu ginčo tarp šalių nėra, jog, kaip nustatyta byloje, vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su savo motina jos gyvenamojoje vietoje, kur vaikui yra sudarytos visos įmanomos ir geros gyvenimo ir buities sąlygos vaikui oriai gyventi it vystytis, šalių dukters M. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina – atsakove T. V..

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti.

Kaip nustatyta byloje, atsakovė prašė vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 430 Eur, šią sumą atsakovė grindė jos priešieškinyje nurodytais išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį ir per metus, paskaičiavimais, vienok, jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas išlaidas, nepateikė. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui sutiktų kas mėnesį mokėti po 200 Eur, atsižvelgiant į jo dabartinę turtinę padėtį. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko sumažinti jos prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui kas mėnesį iki 250-300 Eur. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nes būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, asmeniniam, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). 2016-04-08 Lietuvos A. T. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę juo vadovautis.

Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes apie abiejų šalių turtinę padėtį, jog šiai dienai atsakovas nedirba, jog abi šalys yra darbingos, neturi sveikatos problemų, į vaiko amžių, jog vaikas sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių neturi, į dabartinę ekonomikos situaciją ir pragyvenimo lygį Lietuvoje, nuolat kylančias maisto ir kitų prekių bei paslaugų kainas, bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad yra tikslinga priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį po 230 Eur dydžio išlaikymą, nuo ieškinio padavimo dienos iki ginčo šalių dukters M. B., gim. 2013-11-28, pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis, nustatant, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės M. B. atstovė – atsakovė T. V. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.196, 3.208, 3.190, 3.203 str. str.). Taip pat šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. nustato, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Pagal CK 3.175 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka kiek įmanoma maksimalus bendravimas su abiem tėvais. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d., 3.165 str. 3 d.). Nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taip pat tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 str.).

J. T. vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai traumuoja vaiką psichologiškai, kai tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.)

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo kaip vaiko tėvo bendravimas, laiko leidimas kartu su dukra yra netinkamas arba kenktų vaikui ar darytų jam žalą, priešingai, tai patvirtino ir aukščiau nurodyti liudytojų parodymai, bylos medžiaga ir pačių ginčo šalių parodymai, kad ieškovas kaip vaiko tėvas imasi visų įmanomų priemonių ir deda dideles pastangas visokeriopai bendrauti su vaiku, būti su juo, jį auklėja tinkamai. Ginčo tarp šalių nekilo, kad ieškovas žino vaiko dienos rėžimą, jo poreikius bei deda visas pastangas jiems įgyvendinti. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, todėl tik minimalus bendravimas su vaiku kelias valandas, nesuteikiant tėvui galimybės su vaiku praleisti savaitgalius, išvykti poilsiauti ar į pažintines keliones, bendrauti natūralioje aplinkoje-gamtoje, nuvykti pas vaiko senelius, bendrauti su kitais artimais giminaičiais, vykti į kultūrinius renginius, praleisti atostogas su vaiku, yra negalimas, nes abu tėvai turi sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, vaiko tėvų konfliktai negali įtakoti ir riboto tėvų bendravimo su vaiku. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas nustatyti ieškovo prašomą nustatyti bendravimo su dukra tvarką, vienok, su viena išlyga, t.y. pakoreguojant vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laiką, nustatant, kad vaikas yra grąžinamas ne 21 val., o 20.30 val. Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad vaikas eina miegoti apie 21 val., todėl reikia atsižvelgti, kad vaikui 2013-11-28 sukaks tik 4 metai, tokio amžiaus vaikui yra būtina laikytis dienos rėžimo, todėl sugrąžinus vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.30 val., vaikui bus dar laiko tinkamai pasiruošti miegui. Taip pat esant aukščiau nurodytom ir byloje nustatytom aplinkybėm, teismo nuomone, neleisti vaikui nakvoti pas ieškovą ar jiems kartu praleisti atostogas, nėra jokio pagrindo (kaip nurodė atsakovė, kad praleisti atostogas su vaiku ieškovas gali kai vaikui bus 8 metai). Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo draugė, su kuria bendrauja ieškovas, ar jos vaikai daro blogą įtaką šalių vaikui ar kitaip pažeidžia vaiko interesus, priešingai, pati atsakovė patvirtino, kad vaikas grįžęs iš ieškovo, niekada nesakė, kad jį kas nors skriaustų ar kitaip su juo negražiai elgtųsi. Atsakovės nurodytas argumentas, kad ji neprieštarautų vaiko nakvynėms pas ieškovą, jeigu ieškovas su drauge atitinkamai įformintų savo santykius ir būtų kaip šeima, nėra pagrįstas, nes visuotinai žinoma, kad daugelis porų gyvena kartu kaip šeima, nors oficialiai tarp jų santuoka nėra įregistruota.

Ieškovas prašė uždrausti atsakovei T. V. be rašytinio ieškovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, išvežti nepilnametę dukrą M. B., gim. 2013 m. lapkričio 28 d., iš jos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nuolat gyventi į užsienio valstybę. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.174 str. 3 d. nustato, kad „teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas“. Teismo nuomone toks ieškovo reikalavimas yra niekuo nepagrįstas, todėl netenkintinas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė realiai ketina išvežti šalių dukrą nuolatiniam gyvenimui į užsienį, Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės (kurių teismas nekartoja), kuriomis grindžiamas šis reikalavimas yra grindžiamos tik paties ieškovo nuomone ir spėjimais. O ir pati atsakovė posėdžio metu parodė, jog jokių ketinimų išvykti nuolat gyventi su vaiku į užsienį, neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui bendraujant su vaiku, galimi atvejai, kai bendravimo aplinkoje dalyvauja vaikui svetimi ir visiškai nepažįstami žmonės, kad vaikas gali susirgti, kad vaikas lanko įvairius būrelius, kad ieškovas su vaiku lanko baseiną, atitinkamai yra pagrindas tenkinti priešieškinį dalyje, dėl atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o būtent reikalavimų Nr. 3, 12, 14-17 dalyje, atitinkamai juos pakoreguojant ir nustatant, kad: ieškovas įsipareigoja bendravimo su dukterimi skirtu laiku išimtinai rūpintis dukters interesais, nepalikti jos kitų vaikui svetimų, nepažįstamų asmenų priežiūroje, ieškovas turi užtikrinti, kad pastarieji asmenys nepažeis vaiko interesų; tuo atveju, jeigu M. B. būdama pas vieną iš tėvų susirgtų ir (ar) pablogėtų jos sveikatos būklė, tai atitinkamai tėvas su kuriuo tokiu metu bus M. B. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas kitam tėvui lankyti M. B. ir apie tai informuoja kitą tėvą/mamą nedelsiant telefonu skambučiu ar trumpąją žinute, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo vaiko ligos pradžios; dukters M. B. švietimo įstaigose esančiuose būreliuose organizuojamuose susirinkimuose ar šventėse ieškovas turi teisę dalyvauti, ieškovas, kai jo bendravimo su dukra laikas sutampa su pastarosios užklasine veikla, turi nuvežti (atvežti) dukrą į jos lavinimui skirtus užsiėmimus; atsižvelgiant i tai, jog dukra yra mažametė ir negali pati savarankiškai persirengti, nusiprausti baseine moterims skirtuose persirengimo kambariuose, o vedimas i vyrišką dalį pažeidžia jos teises, sukelia grėsmę jos saugumui, ieškovas įsipareigoja užtikrinti dukros persirengimą ir prausimąsi tik moterų rūbinėje, taip pat ieškovas įsipareigoja asmeniškai užtikrinti nepertraukiamą dukros priežiūrą baseine. Kitoje dalyje priešieškinys netenkintinas.

Teismas daro išvadą, kad pakoreguota bendravimo su vaiku tvarka yra objektyvi ir kompromisinė, nesuteikia vienai kuriai šaliai privilegijų, neiškreipia tėvų lygių teisių ir pareigų, atitinka vaiko prioritetus ir interesus, todėl gali būti patvirtinta. Tuo pačiu pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, dėl to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

2016-09-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo M. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. B. tvarka, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str.).

LR CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Už ieškinio pateikimą ieškovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, į bylą ieškovas pateikę duomenis, kad advokato pagalbai apmokėti turėjo 440 Eur išlaidų, 28 Eur už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą padavimą. Ieškovo prašomos priteisti 28 Eur išlaidos Eur už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą padavimą iš atsakovės nepriteistinos, kadangi 2016-09-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos ir 2017-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paliktos galioti. Ieškovui iš atsakovės priteistina 475 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio, įrodymų, pagrindžiančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovė nepateikė, todėl priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistina 20 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovo priteistina 82,80 Eur žyminio mokesčio valstybei už atsakovės pareikštą ir iš dalies patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Teismas patyrė 5,80 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263-270 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti ii dalies.

Nustatyti sekančią ieškovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra M. B., gim. 2013-11-28, a.k(duomenys neskelbtini) tvarką:

5. Papildomai be jau nurodytų dienų, M. B. turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis:

5.5. Visais atvejais T. V. gimimo dieną (liepos 10 d.) ir Motinos dieną nepilnametė dukra praleidžia su mama;

6. Ieškovas įsipareigoja bendravimo su dukterimi skirtu laiku išimtinai rūpintis dukters interesais, nepalikti jos kitų vaikui svetimų, nepažįstamų asmenų priežiūroje, ieškovas turi užtikrinti, kad pastarieji asmenys nepažeis vaiko interesų;

7. Tuo atveju, jeigu M. B. būdama pas vieną iš tėvų susirgtų ir (ar) pablogėtų jos sveikatos būklė, tai atitinkamai tėvas su kuriuo tokiu metu bus M. B. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas kitam tėvui lankyti M. B. ir apie informuoja kitą tėvą/mamą nedelsiant telefonu skambučiu ar trumpąją žinute, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo vaiko ligos pradžios;.

8. D. M. B. švietimo įstaigose esančiuose būreliuose organizuojamuose susirinkimuose ar šventėse ieškovas turi teisę dalyvauti, ieškovas, kai jo bendravimo su dukra laikas sutampa su pastarosios užklasine veikla, turi nuvežti (atvežti) dukrą į jos lavinimui skirtus užsiėmimus;

9. Atsižvelgiant i tai, jog dukra yra mažametė ir negali pati savarankiškai persirengti, nusiprausti baseine moterims skirtuose persirengimo kambariuose, o vedimas i vyrišką dalį pažeidžia jos teises, sukelia grėsmę jos saugumui, ieškovas įsipareigoja užtikrinti dukros persirengimą ir prausimąsi tik moterų rūbinėje, taip pat ieškovas įsipareigoja asmeniškai užtikrinti nepertraukiamą dukros priežiūrą baseine.

Nustatyti nepilnametės M. B., gim. 2013-11-28, a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina T. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės M. B., gim. 2013-11-28, a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio gavimo teisme dienos (2017-01-04) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną - T. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 82,80 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 80 eurocentų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 5,80 (penkis eurus 80 eurocentų) pašto išlaidų.

Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2016-09-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė