Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-23 · Civilinė byla Nr. 2S-160-173/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-23
Bylos Nr.
2S-160-173/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Evaldas Burzdikas, Antanas Burdulis
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
D. G.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankui
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-160-173/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas M.Šimonis
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 110.5; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Antano Burdulio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo bei atsakovės D. G. priešieškinį ieškovui G. K., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, institucijai, duodančiai išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 1 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo priėmimo nustatė tokią ieškovo G. K. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi S. K. tvarką: 1) kiekvieną trečiadienį ieškovas pasiima nepilnametį sūnų S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos 17 valandą, ir grąžina jį toje pačioje vietoje iki tos pačios dienos 20 valandos; 2) kiekvieną šeštadienį ieškovas pasiima sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos 11 valandą, ir grąžina jį toje pačioje vietoje iki tos pačios dienos 20 valandą; 3) 2008 m. liepos 9 d. ir 2008 m. liepos 16 d. ieškovas pasiima S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos Pervalkoje 17 valandą, ir grąžina jį toje pačioje vietoje iki tos pačios dienos 20 valandą.; 4) 2008 m. liepos 12 d. ieškovas pasiima nepilnametį vaiką S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos Pervalkoje 11 valandą, ir grąžina jį atsakovei D. G. toje pačioje vietoje iki 20 valandos; bei 5) įpareigojo ieškovą gyventi su atsakove skyrium.

Motyvuodamas pasikeitusia atsakovės ir mažamečio sūnaus gyvenamąją vieta bei pasikeitusiais šalių darbo ir laisvalaikio režimais (atsakovės pradėjimu dirbti bei ieškovo išėjimu vaiko priežiūros atostogoms), ieškovas pateikė prašymą pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant tokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: 1) ieškovas lyginėmis metų savaitėmis pirmadienį 9 valandą pasiima S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir grąžina jį toje pačioje vietoje tos pačios savaitės trečiadienį 9 valandą; 2) ieškovas lyginėmis metų savaitėmis šeštadienį 9 valandą pasiima S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos, ir grąžina jį toje pačioje vietoje kitos savaites pirmadienį 9 valandą; 3) ieškovas nelyginėmis mėtų savaitėmis antradienį 9 valandą pasiima S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos, ir grąžina jį toje pačioje vietoje tos pačios savaitė ketvirtadienį 9 valandą, 4) ieškovas nelyginėmis metų savaitėmis penktadienį 9 valandą pasiima S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos, ir grąžina jį toje pačioje vietoje tos pačios savaitės šeštadienį 9 valandą. Ieškovas taip pat prašė įpareigoti šalis lankyti vaikų psichologo konsultacijas dėl bendrų nuostatų formavimo bei veiksmų derinimo mažamečio sūnaus auklėjime ir priežiūroje.

Prašymą tenkindamas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 22 d. nutartimi nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. K. tvarką iki teismo sprendimo priėmimo: 1) kiekvieną antradienį nuo 16 iki 19 val., ieškovas pasiima nepilnametį sūnų S. K. iš jo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), ir grąžina jį ten pat; 2) kiekvieną šeštadienį nuo 10.30 iki 20 val., ieškovas pasiima nepilnametį sūnų S. K. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį ten pat. Leido, kad sūnų ieškovui perduotų ir priimtų, atsakovės tėvai D. G. ir G. G., o kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Prašymą dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo, teismas patenkino iš dalies, visų pirma atsižvelgdamas nepilnamečio vaiko interesus, apimančius saugių (sveikų) vystimosi sąlygų, nuolatinės (pagrindinės) gyvenamosios vietos bei vieno iš tėvų, kaip nuolatinio vaiko globėjo, besirūpinančio esminiais dvasinio ir materialinio gyvenimo klausimais, turėjimą (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas taip pat pažymėjo, jog minimi interesai yra ypatingai svarbūs mažamečiam vaikui, nes jo vystimuisi yra ypač svarbus dienos režimo laikymasis, biologinių poreikių patenkinimas, įprastinės aplinkos žaidimams ar poilsiui užtikrinimas. Įvertinęs tai, kad ieškovas vaiko priežiūros atostogas nutraukė ir grįžo į darbą, o pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką, mažamečio vaiko gyvenamoji vieta per savaitę keistųsi keturis kartus, teismas prašomą nustatyti naują bendravimo tvarką laikė neatitinkančia ieškovo darbo grafiko bei vaiko interesų. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pasikeitusios atsakovės gyvenamosios vietos ir darbo režimo (ji persikėlė gyventi į Kauną ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini)), teismas įvertino, kaip maksimaliai įmanomai priderintą prie mažamečio sūnaus auginimo. Prašymą dėl įpareigojimo priverstinai lankytis pas vaikų psichologą, teismas atmetė, nes laikė jį neproporcingu bei ribojančiu atsakovės teises į laisvę (Konstitucijos 20 ir 21 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo nutartį pakeisti ir nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: 1) ieškovas lyginėmis metų savaitėmis pirmadienį 9 val. pasiima S. K. iš atsakoves gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir grąžina jį toje pačioje vietoje tos pačios savaitės trečiadienį 9 val.; 2) ieškovas lyginėmis metų savaitėmis šeštadienį 9 val. pasiima S. K. iš atsakoves gyvenamosios vietos, ir grąžina jį toje pačioje vietoje kitos savaites pirmadienį 9 val.; 3) ieškovas nelyginėmis metų savaitėmis antradienį 9 val. pasiima S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos, ir grąžina jį toje pačioje vietoje tos pačios savaitė ketvirtadienį 9 val., 4) ieškovas nelyginėmis metų savaitėmis penktadienį 9 val. pasiima S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos, ir grąžina jį toje pačioje vietoje tos pačios savaitės šeštadienį 9 valandą. Skunde nurodoma, kad:

1) neteisingai nustatyta, jog nepasikeitė ieškovo darbo grafikas. Nuo 2008 m. spalio 10 d. pagrindinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) apeliantas pradėjo dirbti metų nelyginėmis savaitėmis pirmadieniais ir ketvirtadieniais, o lyginėmis - trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Be to, 2008 m. lapkričio 4 d. apeliantas nutraukė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini). 2006 m. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Žmogaus teisių apžvalgoje Nr.2-2006 nurodyta, kad CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl to, nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Dėl to, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t.y., kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek dėl vaiko tėvo, giminaičių, tiek dėl kito tėvo bei pačių vaikų. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko branda ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka;

2) pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus dėl vaiko gyvenamosios vietos dažno pasikeitimo, tinkamai nemotyvuota ir nepagrįsta. Neįvertinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyriui, jam yra labai svarbu vienodai laiko praleisti su abiem tėvais. Vaikas turi turėti galimybe gyventi tiek pas mamą, tiek pas tėtį bei suvokti, jog jo namai yra pas abudu tėvus. Kuo anksčiau vaikas tai supras, tuo saugesnis jis jausis ir tuo mažesnę traumą jam turės tėvų skyrybos. Apribojus vaiko galimybę tėvo namus priimti kaip savus, taip pat neįvertinta, kad tarp ieškovo ir jo sūnaus yra užsimezgęs emocinis ryšys, kurį būtina skatinti. Be to, neatsižvelgta, kad apeliantas yra pasirengęs rūpintis vaiku ne tik emociškai, bet ir buitiškai (apelianto bute įrengtas specialus kambarys vaiko gyvenimui). Aplinkybę, kad kelių dienų nepertraukiamas vaiko buvimas pas tėvą nepažeistų sūnaus interesų, įrodo ir tai, kas pati ieškovė savo 2007 m. spalio 23 d. priešieškinyje pasiūlė pasiimti ieškovui vaiką nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. (kai jam sukaks pusantrų metų), taigi bendrauti nepertraukiamai dvi paras;

3) neįvertinta, kad trumpas, t.y., neviršijantis trijų parų bendravimo laikas su tėvu, kaip tik apsaugo vaiko interesus, kadangi šis nėra ilgam išskiriamas su motina. Šią išvadą apeliantui patvirtino ir pateikė VŠĮ Šeimos santykių institutas, kurio psichologai teigė, jog vaikui jo ankstyvojoje vaikystėje yra žalinga ilgesnį laiką išsiskirti su bet kuriuo iš tėvų. Apelianto prašomas nustatyti matymosi su vaiku grafikas yra pagrįstas vaikų psichologų išvadomis (tiek gautomis konsultacijos metu, tiek perskaitytomis mokslinėje literatūroje, tiek ir gautomis profesinių studijų metu), o pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo nutarties nekeisti. Atsakovės nuomone, siūloma bendravimo su sūnumi tvarka yra žalojanti besiformuojančią asmenybę ir užprogramuojanti iškreiptą požiūrį į vertybes bei pasaulėžiūrą. Šalia normaliam vaiko vystimuisi būtino bendravimo su abiem tėvais, jam taip pat yra būtinas ir namų, kaip pastovumo, saugumo, pasitikėjimo savimi, kitais ir aplinka suvokimas. Tris ar keturis kartus savaitėje bekeičianti mažamečio vaiko aplinka, sutinkami žmonėms bei auklėjimo ypatumai (pas ieškovą namuose sūnus rengiamas tik ten esančiais rūbeliais; žaidžia tik su tik ten esančiais žaislais; ten galioja vis kitos auklėjimo taisyklėms bei kitoks režimas), akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams, nes tuo būtų daroma akivaizdi žala mažamečio psichikai, suardant nusistovėjusius įpročius ir ritualus, elgesio elementus bei poilsio režimą (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 31 str.). Be to, mažamečiam vaikui toleruotinas ir saugus nesimatymo su motina laikotarpis vertintinas individualiai, atsižvelgiant į vaiko psichologiją ir adaptacines galimybes, tačiau trys paros, paprastai traktuojamos kaip ilgas nesimatymo su motina periodas.

Nurodydamas nuolat besikeičiantį savo darbo grafiką (duomenys neskelbtini), ieškovas nutyli, kad jo darbo dienos trunka paromis besitęsiančiais budėjimais. Dėl to, kyla abejonių, ar ieškovas įstengtų prižiūrėti mažametį vaiką, kuriam būtina ypač atidi priežiūra. Nutylima ir tai, jog ieškovas dalį savo laisvalaikio privalo skirti privataus verslo finansiniams, organizaciniams ir vadybiniams klausimams, nes jis sporto klubo savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Atsikirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – dalyvaujančių byloje asmenų prašymas ir pagrįstas manymas, kad tokių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis ir ginčo dalykas, kad būtų galima parinkti tinkamas priemones.

Byloje šalys yra pareiškusios priešpriešinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, išlaikymo vaikui priteisimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos bei bendravimo su juo tvarkos nustatyto. Tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu yra prašoma nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina (atsakove), tačiau nesutariama dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo (bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jo auklėjimo intensyvumo laipsnio). Šeimos įstatymus reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos 65 straipsnis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Siekiant minimus interesus apsaugoti, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 1 d. nutartimi, iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią ieškovo G. K. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi S. K. tvarką: 1) kiekvieną trečiadienį ieškovas pasiima nepilnametį sūnų S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos 17 valandą, ir grąžina jį toje pačioje vietoje iki tos pačios dienos 20 valandos; 2) kiekvieną šeštadienį ieškovas pasiima sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos 11 valandą, ir grąžina jį toje pačioje vietoje iki tos pačios dienos 20 valandą; 3) 2008 m. liepos 9 d. ir 2008 m. liepos 16 d. ieškovas pasiima S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos Pervalkoje 17 valandą, ir grąžina jį toje pačioje vietoje iki tos pačios dienos 20 valandą.; 4) 2008 m. liepos 12 d. ieškovas pasiima nepilnametį vaiką S. K. iš atsakovės gyvenamosios vietos Pervalkoje 11 valandą, ir grąžina jį atsakovei D. G. toje pačioje vietoje iki 20 valandos; bei 5) įpareigojo ieškovą gyventi su atsakove skyrium (t.1. b.l. 16-17). Motyvuodamas pasikeitusia atsakovės ir mažamečio sūnaus gyvenamąją vieta bei pasikeitusiais šalių darbo ir laisvalaikio režimais (atsakovės pradėjimu dirbti bei ieškovo išėjimu vaiko priežiūros atostogoms), ieškovas pateikė prašymą pakeisti nustatytą bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką, besiskiriančia nuo ankstesniosios, apelianto siekiu su mažamečiu sūnumi bendrauti ir jį auklėti nepertraukiamai po keletą parų per savaitę. Kolegijos nuomone, nesutikdamas su minėtu apelianto siekiu, apylinkės teismas minimą klausimą išsprendė teisingai.

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra plačios - tai vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, materialinių sąlygų vaikui augti, vystytis, mokytis sudarymas ir kt. Visi šie ir kiti vaiko auklėjimo klausimai turi būti sprendžiami pagal abiejų tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo vaikų atžvilgiu įgyvendinimą. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas, tačiau ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, o išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (CK 3.170 str. 1, 4 d.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, apelianto prašymą patenkinęs iš dalies, revizuojamą klausimą, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, išsprendė teisingai. Galutinė skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta ištyrus visas faktines bylos aplinkybes ir priėmus teismo sprendimą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAntanas Burdulis