Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-8517-776/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
e2-8517-776/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07101-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8517-776/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07101-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 580,26 Eur žalos regreso tvarka atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – įteikti 2016-09-08 viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu atsako­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nustatytą ter­mi­ną nepateikė atsiliepi­mo į ieški­nį (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2014-11-05 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AVAS019299361 (toliau – Sutartis), pagal kurią buvo apdrausta automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2015-01-18 (duomenys neskelbtini) transporto priemonė FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kliudė keliu ėjusius tris pėsčiuosius, kuriems atitinkamai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Ieškovė atlygino Valstybinei ligonių kasai 1 160,58 Eur už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Sudarydama Sutartį, ieškovė įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovo pateiktą informaciją, kai atsakovas patvirtino, kad transporto priemonę FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bus vairuojama ne jaunesnio kaip 25 metų vairuotojų, šios nuostatos netaikant vairuotojams, turintiems didesnį nei 3 metų vairavimo stažą. Ieškovė laiko rizikos padidėjimu aplinkybę, kad atsakovas leido transporto priemonę FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoti asmeniui, nesulaukusiam 25 metų amžius. Atsakovas apie rizikos padidėjimą privalėjo pranešti ieškovei, tačiau to nepadarė.

Pagal Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 pavirtinų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 38 punktą, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Teisės aktai nenumato, kokiais kriterijais vadovaujantis gali būti nustatomas draudimo įmokos dydis ar kokios informacijos pasikeitimas laikomas rizikos padidėjimu. Rizikos padidėjimo kriterijus nustato kiekvienas draudikas individualiai bei nurodo draudimo sutartyje.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau –Taisyklės), 62.2 punkte nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos išmokos sumos dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką, tačiau tai nereiškia, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. G. eismo įvykio metu buvo 23 metų 11 mėnesių ir 16 dienų amžiaus, o apie jos turėtą vairavimo stažą ieškovė duomenų nepateikė. Tuo tarpu Sutartis tarp šalių buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 25 metų amžiaus, o ši nuostata nebus taikoma vairuotojams, turintiems didesnį nei 3 metų vairavimo stažą. Tai reiškia, kad draudimo rizika dėl atsakovo nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo – R. G. – amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą ieškovei reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį ieškovė nebuvo informuota, nebuvo žymus, o be to, nepateikti duomenys apie R. G. vairavimo stažą eismo įvykio metu. Todėl nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti maksimalios teisės aktuose nustatytos sumos, o ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiant 25 procentus ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, t. y. iki 290,15 Eur.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Ieškinys teisme priimtas 2016 m. rugpjūčio 22 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 290,15 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei ADB „Gjensidige“, kodas 110057869, 290,15 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų 15 ct) žalos regreso tvarka atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 290,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Erminijus Baziulis