Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

pagreitinto proceso tvarka viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis užsienyje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. M. 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 2.45 val., kelyje Kuršėnai-Mažeikiai 50.00 km, vairavo S. N. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0397, kaltinamajam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Apklaustas kaip kaltinamasis M. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą vakarą su draugu V. jam priklausančiame automobilyje klausėsi muzikos. Abu buvo vartoję alkoholį. Pamatęs, kad draugas užmigo, sugalvojo užvesti mašiną ir pasivažinėti. Minėtą automobilį, kuris priklauso V. tėvui, buvo sutaręs pirkti ir sumokėjęs 500 Eur avansą, tačiau sutarties dar nebuvo surašę. Važiuojant keliu, nepastebėjo ant važiuojamosios kelio dalies padėto avarinio sustojimo ženklo, pervažiavo partrenktam ant kelio arkliui kojas ir buvo sustabdytas ten buvusių policijos pareigūnų. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, padarė išvadas, daugiau teisės pažeidimų nebedarys.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) antro skirsnio pagreitinto proceso ir BK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

informacinė pažyma ROIK 0120000447928, kurioje nurodoma, kad neblaivus vairuotojas automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavo ant kelio gulintį arklį. Vairuotojas buvo neblaivus, jam nustatytas 1,84 promilių girtumas. Automobilis nuvežtas saugoti į UAB „Autobastionas“ (b. l. 10-11);

Apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas, nufotografuotas jis ir įvykio vieta, sudaryta Eismo įvykio schema (b. l. 12-22);

2020 m. rugpjūčio 19 d., 4.19 val., surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad M. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 26);

Neblaivumas fiksuotas alkotesteriu „Drager“, 2.47 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o 3.01 val. – 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 27);

2020 m. rugpjūčio 19 d., 4.19 val., Sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo kaltinamasis nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 28);

2020 m. rugpjūčio 19 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. 219/2020 nurodyta, kad dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenta saugojimui į UAB „Autobastionas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 29);

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. N. (b. l. 30);

VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad analogiškos transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini) Touring“, 2005 m., universalo, dyzelinio variklio, kurio drabinis tūris 2 497 m³, vidutinė kaina be PVM 3 595 Eur, su PVM – 4 350 Eur (b. l. 31).

2020 m. rugpjūčio 19 d. R. M. Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 2.453.27 val., patruliuojant su patruliu D. V., kelyje Kuršėnai-Mažeikiai, 50 km, įforminant eismo įvykį, pastebėjo link jų parvažiuojantį automobilį, kuris pervažiavo ant kelio padėtą avarinio sustojimo ženklą ir toliau judėjo link jų. Nors policijos automobiliui buvo įjungti mėlynos spalvos švyturėliai, tačiau pravažiuojantis automobilis pervažiavo gulintį sužeistą arklį ir sustojo už policijos automobilio. Pribėgę su kolega, nustatė minėto automobilio vairuotojo ir keleivio tapatybes. Nuo automobilio vairuotojo M. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, jam buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, nustatyta, kad vairuotojas nepilnametis, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir perduotas mamai (b. l. 33).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtų ir auksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. M. vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. N., būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0397, nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad tą vakarą girtuokliavo ir po to vairavo automobilį, taip pat byloje esantys ir kaltinamojo aukščiau minėtus parodymus atitinkantys įrodymai.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir auklėjamojo poveikio bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numatyti BK XI skyriuje ir šio kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje. Jų paskirtis įtvirtinta BK 80 straipsnyje, jais siekiama 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 81 straipsnis reglamentuoja, jog XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, o BK 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

BK 93 straipsnyje įtvirtinta galimybė nusikalstamą veiką padariusį nepilnametį asmenį, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015). Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos. ???

Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, diferencijuodamas nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų baudžiamosios atsakomybės, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatingą paskirtį, numatė riboti bausmių taikymą ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą.

Spręsdamas ar yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį M. M., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, tačiau padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesioginė tyčia, motyvus ir tikslus – atsainus ir nerūpestingas požiūris, (galimai dėl jauno amžiaus), į girto vairavimą, kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 38, 39). Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, baudžiamąją bylą nutraukti, o elgesio korekcijai paskirti aukėjamojo bei baudžiamojo poveikio priemones. Teismo įsitikinimu nagrinėjamu atveju pakankamą įtaką kaltinamojo elgesio korekcijai turės viena iš lengviausių auklėjamojo poveikio priemonių – įspėjimas (BK 82 straipsnio 1 punktas).

BK 72 straipsnio 1, 2 dalis numato turto konfiskavimą, t. y. priverstinį neatlygintiną turto paėmimą valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, taigi, turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. KZL701, kuri nuosavybės teise priklauso S. N.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilio savininkas nesielgė neatsakingai, neapdairiai ar nerūpestingai ir nedavė leidimo naudotis automobiliu kaltinamajam, tuo labiau, kaltinamajam esant neblaiviam.

Nustačius, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, privaloma skirti nusikalstamos veikos padarymo primonės – automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad automobilio savininkas leido girtam kaltinamajam vairuoti jam priklausančią transporto priemonę, todėl kaltinamasis privalėtų sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina tai, jog, įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus Teisių Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas, įvertinęs automobilio „BMW“, valst. Nr. KZL701, vertę – 4 350 Eur, taip pat tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, savarankiškas pajamas gaunantis tik vasaros sezono metu, daro išvadą, jog transporto priemonės vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje pakaktų ketvirtadalio minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos –1 088 Eur – konfiskavimo. Teismas, įvertindamas kaltinamojo jauną amžių, asmenybę, gaunamas pajamas ir jo padarytos veikos pavojingumą bei padarinius, o taip pat tinkamą kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu, jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos, pripažįsta, kad ši suma nėra neproporcingai per didelė ar per maža.

Pripažinus, kad M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertindamas kaltinamojo elgesį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, tai, kad, teismo įsitikinimu, jis suprato padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatytinas įstatyme įtvirtintas minimalios trukmės– 1 (vieneriems) metams – šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313, 432 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, ir uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneris) metus.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį vertės – 1 088 Eur.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.