Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-01-03 · Civilinė byla Nr. 2-1091-676/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
2-1091-676/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11906-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1091-676/2013(Proceso Nr. 2-06-3-11906-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija: 34.5; 116.5.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei V. J., tretiesiems asmenims antstoliui A. S., Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei B. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovė po savo motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą – 71/100 buto su bendro naudojimosi patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); suteikti ieškovui teisę atsakovės vardu ir lėšomis įforminti po atsakovės motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.). Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė už skolą iš varžytynių parduoti įkaito davėjos J. K. priklausantį turtą – 71/100 buto su bendro naudojimosi patalpomis, bendras plotas 53,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovo naudai (b.l. 6-7). Šiuo pagrindu ieškovui išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pateiktas vykdyti antstolio A. S. kontorai bei užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-11). Antstoliui vykdant išieškojimą, daikto savininkė J. K. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 12). Testamentų registre įregistruotų įkaito davėjos J. K. palikimo priėmimo faktų nėra. VMI prie LR FM duomenimis nustatyta, kad už mirusiajai J. K. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas po J. K. mirties moka jos duktė – atsakovė V. J., kuri šiame bute ir gyvena, t.y. atsakovė priėmė palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl palikimą priimti valstybės vardu nėra pagrindo (b.l. 13-15, 32-41). Atsakovė, kaip įkaito davėjos įpėdinė, faktiškai priėmė palikimą, tačiau neatliko jokių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimo tinkamu įforminimu ir paveldėjimo teisių įregistravimu nekilnojamojo turto ir hipotekos registruose ir šis atsakovės neveikimas pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus interesus. Ieškovas negali vykdyti priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto iki bus įregistruoti nekilnojamojo turto ir hipotekos registruose paveldimo turto įpėdinio duomenys. VĮ Registrų centro, Hipotekos registro išrašo išsamios informacijos duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 71/100 dalių savininkė nurodyta mirusioji J. K. (b.l. 16-21). Duomenų, jog atsakovė, faktiškai priėmusi valdyti palikimą, tinkamai įformino po atsakovės motinos J. K. mirties atsiradusį palikimą, teismui nepateikta.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius ir pan.). Palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti yra įpėdinio valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis jo interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jo įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir iš veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti ir šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., LAT CBS teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.), daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo, kaip kreditoriaus teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, atsakovės, faktiškai priėmusios palikimą, atsiradusį po atsakovės motinos J. K. mirties, neveikimas bei veiksmų, susijusių su susijusių su palikimo priėmimo tinkamu įforminimu ir paveldėjimo teisių įregistravimu nekilnojamojo turto ir hipotekos registruose, neatlikimas, priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto daro negalimu (CPK 745 str. 2 d.). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis arba faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti, arba kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Byloje duomenų, jog įpėdinė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ar į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo nėra. Tačiau, sprendžiant pagal aptartus bylos duomenis, po J. K. mirties palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė mirusiosios duktė atsakovė V. J.. VĮ Registrų centro, Hipotekos registro išrašo išsamios informacijos duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 71/100 dalių savininkė nurodyta mirusioji J. K. (b.l. 16-21). Atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų atsakovė nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovei tinkamai neįforminus palikimo, ieškovas netenka galimybės išieškoti skolą iš įkeisto jo naudai nekilnojamojo turto, taip pažeidžiant ieškovo, kaip kreditoriaus interesus. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog atsakovė faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos J. K. mirties bei atsakovės vardu ir lėšomis įforminti atsakovės faktiškai priimtą palikimą pagrįstas, todėl tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 143,00 Lt žyminio mokesčio CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285 - 287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovė V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė palikimą – 71/100 buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Suteikti ieškovui G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę atsakovės V. J. vardu ir lėšomis įforminti po atsakovės V. J. motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą.

Priteisti ieškovui G. V. iš atsakovės V. J. 143,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Teisėjas Raimondas Dilys