Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. V. L. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl paskirto Orderio pateikė skundą. Minėtas skundas buvo netenkintas ir, nusprendus palikti galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, šis skundas su visa turima informacija persiųstas Kauno apylinkės teismui.

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui V. L. atstovas advokatas Ramūnas Širvys prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus priimtą sprendimą V. L. skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pripažinti V. L., kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, teisę į 112 Eur išlaidų atlyginimą.

4.1. Skunde pareiškėjo atstovas advokatas nesutikdamas su apylinkės teismo pozicija, jog policijos pareigūnų įvykio vietoje neatliktas pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimas neužpildant klausimyno nelaikomas esminiu pažeidimu, kurio pagrindu Orderis turėtų būti panaikintas, pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1V-171 „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo“ (toliau ir - Įsakymas) akivaizdu, kad daugelis smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio subjektyvi nuomonė ir išgyvenimai, todėl vien formali pagal teisės aktus situacijos atitiktis nesudaro pagrindo pripažinti, kad Orderis išduodamas pagrįstai. Teismas, nagrinėjantis skundą dėl smurto aplinkoje orderio panaikinimo, turi pareigą situaciją įvertinti objektyviai, išsamiai ištirti visus medžiagoje esančius duomenis teisės aktų nustatyta tvarka bei sprendimą priimti ne formaliai, o tik nustačius, ar Orderis atitinka įstatymo reikalavimų bei smurto rizika yra pakankama (2023 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-224-1036/2023).

4.2. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju tik vienas pareigūnas nurodė matantis, jog neva yra trys teigiami klausimyno atsakymai, nors pats klausimynas įvykio vietoje net nebuvo pildomas. Tuo tarpu nurodyti kriterijai, pagrindžiantys Orderio būtinumą yra vien sutuoktinės subjektyvūs jausmai ir pageidavimai, t. y. ji nenori, kad V. L. būtų namuose ir bijo. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad buvo išsiaiškintos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau kokios, ką jos patvirtina ir paneigia, kokią reikšmę turi Orderio paskyrimui, taip ir lieka neaišku. Šiuo atveju, nėra jokių duomenų apie atliktus veiksmus, gautus duomenis, kurie būtų objektyvūs, siekiant įvertinti Orderio būtinumą ir kaip jau minėta jis įvykio vietoje nebuvo surašytas, kas tik rodo, kad klausimynas atliktas, nesilaikant tvarkos, kas yra ypatingai svarbu. Šiuo atveju nėra aišku, kurie punktai pagal Įsakymą buvo nustatyti ir teismas priimdamas nutartį apie tai nepasisakė bei nemotyvavo, todėl Orderio pagrįstumas neįrodytas ir paskirtas nepagrįstai.

4.3. Skunde nurodoma, kad tiek teismas priimdamas nutartį, tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas priimdamas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, neįvertino visų aplinkybių viseto. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas konfliktiškas, agresyvus, įvykio metu būtų apsvaigęs, atlikęs veiksmus, kurie keltų išgąstį ir baimę R. L., kas leistų daryti išvadą, jog sutuoktinei yra nesaugu ar jo bauginantis elgesys ar psichologinis smurtas yra sistemingas ir dėl to reikalinga skirti Orderį.

4.4. Skunde pažymima, kad sutuoktiniai V. L. ir R. L. pradėjo bendrauti nuo 2022 m. spalio-lapkričio mėn., kartu apsigyveno nuo 2023 m. kovo mėn. ir tik (duomenys neskelbtini) susituokė. Su skundu pateikti susirašinėjimai taip pat patvirtina, jog būtent V. L. visada siekė visus nesutarimus spręsti taikiai, atsižvelgdavo į sutuoktinės išsakytą nepasitenkinimą, ieškodavo kompromisų, nestokojo gražių žodžių, išreiškė rūpestį bei vertinimą. Tuo tarpu būtent R. L. buvo konfliktiškesnė, nepatenkinta, jai trūko sutuoktinio dėmesio, jos teigimu, neva dėl intymaus gyvenimo turi sukelti konfliktą, galiausiai ji norėjo nutraukti santuoką, tačiau V. L. neįvardino aiškių ir konkrečių jos nutraukimo priežasčių. Atkreipiant dėmesį, kad būtent 2023 m. liepos 28 d., prieš žodinį konfliktą, pati R. L. pareiškėjui rašė, jog ji dėsis daiktus ir sutuoktinio lauks su policija. Analogiška įvykiu seka ir įvyko 2023 m. liepos 28 d., o tai tik patvirtina, jog nebuvo būtinumo taikyti Orderio, tačiau būtent R. L. šia prevencine priemone piktnaudžiavo, nenorėjo konflikto spręsti taikiai, manipuliavo pareiškėju ir kviesti policijos pareigūnus planavo dar prieš įvykį.

4.5. Skunde akcentuojama, kad su skundu pateiktos sutuoktinių nuotraukos ir susirašinėjimai patvirtina, jog pareiškėjas santykiuose niekada nebuvo agresyvus, dėl ko būtų kilusi grėsmė ar atsirastų sutuoktinei baimė. Kai kuriuose susirašinėjimuose pati R. L. yra pripažinusi, jog ji sukėlė konfliktą, jaučiasi kalta, jog įvyko pyktis, nemoka būti atlaidesnė, nerimauja, kad nesugebės išsaugoti santykių. Teiginiai, kad ji buvo terorizuojama ir jos atžvilgiu naudotas psichologinis smurtas yra visiškai niekuo nepagrįsti, byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šį teiginį. Juolab, kad turėtų būti nustatytas sistemingumas, o šiuo atveju susirašinėjimai bei pateiktos nuotraukos iš socialinio tinklo „Facebook“ rodo, kad ne tik psichologinio smurto nebuvo, bet priešingai, sutuoktinių santykis buvo geras, kadangi 2023 m. birželio 24 d. V. L. ir R. L. kartu atostogavo (duomenys neskelbtini).

4.6. Skunde pareiškėjo atstovas advokatas taip pat kritiškai vertina 2023 m. liepos 30 d. Kauno apskrities moterų krizių centro Eksperimentinio vertinimo pažymoje nurodytas aplinkybes, kadangi R. L. apie jaučiamą baimę išsakė praėjus dvejoms dienoms po įvykio, kas reiškia, jog sutuoktinis V. L. su ja kartu jau nebegyveno ir negalėjo net prie jos artintis, nes jam buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Tuo tarpu apie minimą smurtą niekur nėra užfiksuota, net ir 2023 m. liepos 28 d., atvykus pareigūnams, jokie smurto požymiai nebuvo užfiksuoti, greitosios medicinos pagalba nebuvo reikalinga, sutuoktinė nenurodė jog jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas ir jaučia skausmą. Pabrėžiant ir tai, kad V. L. iš namų nepasišalino, pasiliko ir policijos pareigūnams išsakė bei pateikė savo poziciją dėl situacijos, kas rodo, kad V. L. elgesys buvo korektiškas ir jis stengėsi situaciją išspręsti.

4.7. Skunde teigiama, kad apsaugos nuo smurto orderio skyrimas yra susijęs su realiais žmogaus teisių - teisės į nuosavybę, teisės į judėjimo laisvę - apribojimais. Žmogaus teisių prasme, tokie apribojimai privalo būti teisėti, jie turi būti nustatyti įstatymu, kas, be kitų dalykų, apima ir pareigą aiškiai nustatyti, užfiksuoti objektyvius duomenis, kurie patvirtintų esančią grėsmę bei Orderio taikymo pagrindą. Šiuo atveju, neištyrus ir nenustačius visų įvykio aplinkybių, užpildžius klausimyną net nesilaikant reikalavimų, darytina išvada, jog apsaugos nuo smurto orderį galima taikyti bet kokioje situacijoje, esant bet kokiai rizikai ir jos laipsniui, nors tai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, ir taip sukuriama prielaida asmenims piktnaudžiauti orderio skyrimo galimybe.

4.8. Skunde nurodoma, kad pritaikius apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, V. L. privalėjo susirasti kitą gyvenamąją vietą, buvo įpareigotas išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ir jis laikinai apsigyveno pas sesę namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjui pritaikius Orderį, jis patyrė neplanuotas išlaidas, kurias sudaro: kuro sąnaudos, t. y. pareiškėjui vykti į darbą iš kitos gyvenamosios vietos užtruko didesnį laiko tarpą, buvo sudeginamas didesnis degalų kiekis, jis taip pat turėjo įsigyti higienos priemonių, kurių nespėjo pasiimti, t. y. dantų šepetėlį, šampūną, dušo želę, dezodorantą, skutimosi peiliuką, skutimosi putas. Be to jis įsigijo maisto ir sumokėjo dalį mokesčių už prabūtą laiką, taip pat turės apmokėti ir už jam nuosavybės teise priklausančio buto komunalinius mokesčius, kuomet juose gyveno jo sutuoktinė. Be viso šito, pareiškėjas vaistinėje pirko vaistus, kadangi jų neturėjo, nes jie buvo likę namuose, todėl prašo atlyginti patirtas išlaidas, kurios sudaro 112 Eur.

Šalies argumentai

13. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pripažinti V. L., kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, teisę į 112 Eur išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nuostolių atlyginimo dėl nepagrįstai skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnis. Aptariamo straipsnio 14 dalis numato, kad apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. Išimtiniais atvejais, kai šių išlaidų dydžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, gali pripažinti asmeniui, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, teisę į šių išlaidų atlyginimą, o klausimą dėl jų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju skundas atmetamas, todėl prašymas dėl teisės į patirtų išlaidų atlyginimo pripažinimą netenkinamas.