- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-291-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00986-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-02-08 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-407-1147/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB, ieškovė) „Neo Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. R. 2 497,66 Eur negrąžintos kredito dalies, 172,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 17,63 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 497,66 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-10-06), 971,35 Eur tarpininkavimo mokesčio, 12,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-08-07, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-12-15), 17,63 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 497,66 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-10-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 82,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021-02-08 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ iš atsakovės D. R. 2 497,66 Eur negrąžinto kredito dalį, 172,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2020-12-15), 243,42 Eur tarpininkavimo mokestį, 12,36 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-08-07) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-12-15), 5,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo 2020-12-16 iki 2020-12-30, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 926,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-12-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2019-12-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K252758595 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovei 3 000,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo iki 2022-10-06 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 832,82 Eur palūkanų ir 302,79 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė raštišku pranešimu su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020-12-15 nutraukė.
4. Nesant įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovei iš atsakovo priteisė 2 497,66 Eur negrąžintos kredito dalį, 172,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 12,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-08-07 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-12-15) įskaitytinai.
5. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimą priteisti 17,63 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 497,66 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-12-15) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-10-06), vertino kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 1 priede nustatytos formos standartinė informacija apie vartojimo kreditą yra su ieškiniu pateiktame faile „P. K. skelbimas“. Šiame priede yra skyrius „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“, o jame yra skiltis „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“, kuriame nurodyta, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį, arba periodinį mokėjimą/ jo dalį, sutarties specialiojoje dalyje numatytos mokėjimo palūkanos yra skaičiuojamos toliau ... iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.“ Ieškovės pateiktos A. V. kredito įstatymo 1 priede nustatytos formos standartinės informacijos apie vartojimo kreditą sąlygos draudžia skaičiuoti sutarties specialiojoje dalyje numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Sutartis buvo nutraukta 2020-12-15, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ji patiria nuostolių, kurių dydis viršija įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas, todėl reikalavimą priteisti 17,63 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 497,66 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-10-06), taip pat 17,63 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 497,66 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-10-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tenkino iš dalies.
6. Ieškovė neapskaičiavo negautų pajamų (nuostolių) palūkanomis dydį už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki bylos iškėlimo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
7. Ieškovės negautos pajamos (nuostoliai), kurias sudaro penkių procentų dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 497,66 Eur) nuo sekančios dienos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-12-16) iki dienos, buvusios prieš bylos iškėlimo dieną (2020-12-30) įskaitytinai, už 15 dienų, sudaro 5,13 Eur (2497,66*0,05/365*15=5,13).
8. Ieškovės reikalavimą priteisti 971,35 Eur tarpininkavimo mokestį tenkino iš dalies. Nustatė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma mokesčio suma su nuolaida – 302,79 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutartyje šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, vėluojant apmokėti mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudarė pagrindą teismui konstatuoti, jog prašoma priteisti 302,79 Eur suma viršijanti tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaidą savo esme yra netesybos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančiu, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 243,42 Eur (302,79 Eur – 59,37 Eur atsakovo sumokėto tarpininkavimo mokesčio pagal grafiką) tarpininkavimo mokestį.
9. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), reikalavimas grįstas įstatymu, todėl jį tenkino.
10. Ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 50,78 proc., bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal patenkintų ar atmestų reikalavimų dalį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
III.Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliaciniu skundu AB „Neo Finance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-02-08 sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) ir priteisti apeliantei iš atsakovės 17,63 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 497,66 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-10-06); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
11.1. pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtu precedentu civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, tačiau neatsižvelgė į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo;
11.2. teismas, spręsdamas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma;
11.3. apeliantė tikėjosi gauti 17,63 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 497,66 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-10-06. Teismas sprendime nepagrįstai šių pajamų nepriteisė, nurodydamas, kad jis nepagrįstas ir, kad taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti;
11.4. teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl, nustačius, jog apeliantės reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmesti reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2019-12-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K252758595 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovei 3 000,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo iki 2022-10-06 grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 832,82 Eur palūkanų ir 302,79 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės raginimo laiškus, todėl ši raštišku pranešimu su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020-12-15 nutraukė.
16. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti 17,63 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 497,66 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-10-06). Apeliacinio teismo vertinimu, toks reikalavimas yra reikalavimas vykdyti prievolę natūra ir po sutarties nutraukimo negali būti taikomas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis Nr. 3K-3-138/2011).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė negautų pajamų dydį grindė Sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas, pilnai netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas, nurodė, jog vadovavosi byloje esančiame kredito pasiūlyme nustatytu draudimu skaičiuoti palūkanas po sutarties nutraukimo, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai šį argumentą paneigia, nes tokios nuostatos kredito pasiūlyme nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nėra galimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties po sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė prašo priteisti ne pelno palūkanas, o negautas pajamas. Nutraukus sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 34 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 17,63 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t.y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 832,82 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad tokio dydžio pajamas ji tikėjosi ir būtų gavusi, atsakovei tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022-10-06). Byloje nustatyta, kad atsakovei tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020-12-15 sutartį nutraukė bei iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 172,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Iš pateikto mokėjimo grafiko galima nustatyti, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo sumokėjo 114,12 Eur (mokėjimo grafiko 1-7 punktai dėl mokėtinų palūkanų dydžio) . Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 172,61 Eur mokėjimo pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo, atsakovė sumokėjo 114,12 Eur, todėl iš atsakovės turėtų būti priteista 546,09 Eur likusios negautos pajamų dalies (832,82-172,61-114,12).Kadangi pirmosios instancijos teismas jau priteisė 5,13 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020-12-16 iki 2020-12-30, šiuo dydžiu mažinama priteistina suma. Taigi, negautų pajamų papildomai priteisiama 540,78 Eur (546,09-5,31). Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo po sutarties nutraukimo, todėl ši sprendimo dalis keičiama.
21. Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 3 467,01 Eur.
22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio (pagal pareigas) įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, tačiau šių sąlygų nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 17,63 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
24. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 330 Eur (130,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Bendra ieškinio suma sudaro 5 772,34 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 3 467,01 Eur. Patenkinus 60 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinos 198 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
25. Patenkinus iš dalies ieškovės apeliacinį skundą (68 proc.), ieškovei iš atsakovės priteisiamos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos (75 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur advokato pagalbos išlaidosx68 proc.), patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-02-08 sprendimo už akių dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 497,66 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 66 ct) negrąžintos kredito dalies, 172,61 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus ir 61 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2020-12-15), 243,42 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 42 ct) tarpininkavimo mokesčio, 12,36 Eur (dvylika eurų ir 36 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-08-07), iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-12-15), 546,09 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 09 ct) negautų pajamų (nuostolių), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 467,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2020-12-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 198 Eur (šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtas penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.