- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2-19449-1099/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13770-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- užsienio bendrovės SIA, „B2Kapital“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė užsienio bendrovė SIA „B2Kapital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.) 334,22 Eur skolą, 318,21 Eur palūkanas, 58,72 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (16 Eur žyminis mokestis, 25 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).
2. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. gegužės 8 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Iš 2019 m. gegužės 8 d. teismo pažymos nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Jokie kiti atsakovo buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi; remiantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. 2019 m. gegužės 21 d. minėti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje.
3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2013 m. balandžio 16 d. AB „Swedbank“ ir atsakovas A. B. sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 10-026113-RK (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 289,62 Eur (1 000 Lt) kredito limitas. Pagal sutarties 2.1. punktą atsakovui suteiktas kredito limitas (kreditas, kurio rūšis yra vartojimo kreditas), kurį atsakovas turėjo grąžinti. Remiantis sutarties 10.1. punktu, atsakovas kredito limito lėšomis gali naudotis tik kredito limito terminu. Atsakovas paimtą kreditą grąžina per kredito grąžinimo terminą kas mėnesį mokėdamas sutartyje numatyto dydžio kredito grąžinimo įmoką (sutarties 12.1. punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 334,22 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų.
6. Nustatyta, kad tarp pirminės kreditorės AB „Swedbank“ ir ieškovės SIA „B2Kapital“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. ST-14-8042, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovą A. B. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą kredito kortelės sutartį.
7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuotas 2015 m. vasario 5 d. raštišku pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
9. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 334,22 Eur negrąžinto kredito ir kitų likusių mokėjimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 334,22 Eur negrąžinto kredito ir kitų likusių mokėjimų.
10. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
11. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi, būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nurodytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad prašomos priteisti palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
12. Ieškovė prašo priteisti palūkanas pagal sutarties 11.4. punktą, kuriuo šalys susitarė, kad palūkanos už paimtą kreditą ir padidintos palūkanos už kredito limitą viršijančią sumą skaičiuojamos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje kalendorinis dienų skaičius. Palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos, o tuo atveju, jei taikomas nemokamas periodas, kitą dieną po dienos, kai baigiasi nemokamas periodas, ir skaičiuojamos iki dienos, kai atsakovas padengia paimtą kreditą. Įvertinus išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 318,21 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2019 m. gegužės 6 d.
13. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties 12.3. punktą atsakovui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimu terminus, atsakovas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,05 proc. per dieną) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.
14. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 58,72 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito ir palūkanų, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 58,72 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (711,15 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 41 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 16 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 25 Eur išlaidos advokato pagalbai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
17. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės užsienio bendrovės SIA „B2Kapital“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei SIA „B2Kapital“, j. a. k. 40103645131, 334,22 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 22 ct) skolos (likusių mokėjimų), 318,21 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 21 ct) palūkanų, 58,72 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 72 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (711,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.