Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2024-11-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2881-1133/2024. Parengta patikslinta 2024-11-14 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2024-11385, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos V. B. sudaro 704,17 Eur, kurias prašo priteisti iš V. B..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam išaiškinti, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą šio kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

BPK 106 straipsnis reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimi ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš minėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, jog advokatės D. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos V. B. išlaidos sudaro 704,17 Eur.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes minėta baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat ir dėl to, kad V. B. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjos dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Taip pat atsižvelgtina ir į V. B. turtinę padėtį. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo matyti, kad V. B. bylos nagrinėjimo metu ir dabar dirba ir gauna darbo užmokestį (apie 950 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. B. negali būti tenkintas, nes nepaisant to, kad V. B. dirba ir gauna pajamas, tačiau šiuo atveju teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš jo būtų nesuderinamas su procesine V. B. teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus teikimo ir nepriteisti valstybei iš V. B. 704,17 Eur (septynių šimtų keturių eurų ir 17 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.