Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja iki (duomenys neskelbtini)), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „T.“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val., ties pastatu Nr. 10, esančiu, (duomenys neskelbtini) g., policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Opel Astra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu pateikė ir taip panaudojo su savimi laikytą jo vardu išduotą R. F. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal specialisto išvadą Nr.11-2038 (24) yra netikras R. F. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, numeris, duomenys, veido atvaizdas išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu ant skaidriomis plėvelėmis padengtų tarpusavyje suklijuotų plastiko kortelių; dokumento reverse imituota veido atvaizdo rėmelio liuminecencija ultravioletiniuose spinduliuose, parašas pasirašytas rašikliu. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad iki atvykimo į Lietuvą jis gyveno (duomenys neskelbtini). O anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Jo tėvai ten gyvena ir turi pilietybę, o jis pilietybės negavo. S. P. gyveno prieš metus. Ten gyveno ilgai, nes ten yra jo vaikas. Taip pat gyveno ir (duomenys neskelbtini) apie 7 mėnesius. Vairavimo kursus lankė (duomenys neskelbtini). Praėjo komisiją ir gavo dokumentus. Po to dėl vairavimo egzamino važiavo į (duomenys neskelbtini), kur žmogus jam pažadėjo viską padaryti. Jis (kaltinamasis) tuo žmogumi patikėjo ir atidavė dokumentus. Vairuotojo pažymėjimą atsiėmė iš to žmogaus, su kuriuo susitarė. Vairuotojo pažymėjimą gavo praėjus savaitei po to, kai davė dokumentus. Dokumentus gavo oficialiai iš vairavimo mokyklos, bet į egzaminą nėjo. Tuo metu nelaikius vairuotojo egzamino vis tiek galima buvo viską išspręsti pinigų pagalba. Jis (kaltinamasis) vairavimo egzamino nelaikė nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Jokioje šalyje nelaikė vairuotojo egzamino. Niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Jam vairuotojo pažymėjimo nereikia, kad galėtų atlikti savo darbines funkcijas. Jo nuomone, nelaikius egzamino ir vairuotojo pažymėjimo neatsiėmus iš oficialios įstaigos, toks vairuotojo pažymėjimas yra netikras. Labai gailisi dėl padaryto.

Turi leidimą gyventi Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini) d. Metus dirba UAB „T.“ (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su darbdaviu yra geri. Jo santykiai su laiduotoju yra geri. Su laiduotoju susipažino iš karto, kai atvažiavo į Lietuvą. Lietuvoje ketina gyventi ilgai, iki kol turės tokią galimybę. Supranta, kad jeigu pažeidinės įstatymus, jam gali neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. M. (A. M.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val., kartu su kolega S. B., patruliuodami (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 10, sustabdė patikrai automobilį „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. B. padavė (duomenys neskelbtini) valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris jiems pasirodė suklastotu, nes ant jo paviršių visiškai nebuvo jokių vandens ženklų ir hologramų. Jautėsi, kad pažymėjimas yra pagamintas iš tarsi kartoninės medžiagos, buvo visas išsisluoksniavęs, jis buvo suklijuotas iš dviejų dalių, kurios buvo padengtos plėvele, kuri atsilupinėjo iš visų kampų. Pasižiūrėjus internete tokių vairuotojo pažymėjimų pavyzdžius, buvo nustatyta, kad skiriasi šriftas, šrifto dydis, pavadinimai neatitinka. Paklausus vairuotojo, ar tai tikras pažymėjimas, šis nurodė, kad tikras ir pasakė, kad vairuotojo kursus lankė (duomenys neskelbtini), bet egzaminus laikė už pinigus. Asmuo kalbėjo rusiškai, nesipriešino, kalbėjo ramiai, buvo ramus (b. l. 18-19).

Liudytoja L. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. B. yra jos draugas, su kuriuo sieja draugiški santykiai. Įvykio metu važiavo su V. B.. Sustabdžius policijos pareigūnams, kiek suprato, V. B. pateikė savo vardu išduotą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą ir, kad policijos pareigūnai įtarė, kad V. B. turi suklastotą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 29-31).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad buvo sustabdytas automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Skambučio laikas – 2024 m. rugpjūčio 7 d. 18.05 val., o įvykis užregistruotas 2024 m. rugpjūčio 7 d. 18.09 val. (b. l. 15).

Savanoriško daiktų, dokumentų 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikimo protokolo duomenimis, pateiktas apžiūrai R. F. išduotas, galimai suklastotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2038(24) nurodyta, kad:

1. R. F. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas V. B. vardu yra netikras;

2. netikro R. F. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, numeris, duomenys, veido atvaizdas, išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu (rašaliniu spausdintuvu/ daugiafunkciniu aparatu) ant skaidriomis plėvelėmis padengtų tarpusavyje suklijuotų plastiko kortelių; dokumento reverse imituota veido atvaizdo rėmelio liuminecencija ultravioletiniuose spinduliuose, parašas pasirašytas rašikliu (b. l. 25-27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Netikro dokumento panaudojimas – tai neteisėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą, siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Gabenimas – tai vietos keitimas tam tikrai atstumai. Visos alternatyvios veikos padaromos veikiant tiesiogine tyčia.

V. B. kaltinamas laikęs, gabenęs ir panaudojęs žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. nėra laikęs vairavimo egzamino. Yra išklausęs teoriją. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad V. B. sąmoningai sumokėjo pinigus, kad įsigyti vairuotojo pažymėjimą, žinodamas, kad teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Jis tik tikėjosi, kad vairuotojas išduotas sumokant pinigus oficialios institucijos, įgaliotos išduoti vairuotojų pažymėjimus. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo parodymai. Aplinkybes, kad vairuoto pažymėjimas suklastotas, kad jį kaltinamasis laikė ir panaudojo, patvirtina liudytojų parodymai ir specialisto išvada, kurioje nustatytas vairuotojo pažymėjimo suklastojimo faktas. Pažymėtina, kad žinomai netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento. Dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija. Taigi, nustatytos aplinkybės, kad vairuotojo pažymėjimas įgytas nelaikant vairavimo egzamino sumokant kažkam pinigus, atitinka netikro dokumento sąvoką. Kaltinamojo manymas, kad jis nusipirko įgaliotos institucijos pagamintą vairuotojo pažymėjimą, šios išvados nekeičia.

Taip pat pirmiau aptartais įrodymais įrodytos ir neginčijamos aplinkybės, kad vairuotojo pažymėjimą kaltinamasis laikė su savimi ir jį panaudojo, pateikdamas policijos pareigūnui, kaip dokumentą, įrodantį, jog jis yra įgijęs teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinime taip pat nurodyta, kad kaltinamasis gabeno suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo, nes tikslas buvo ne pakeisti vairuotojo pažymėjimo buvimo vietą, o jį turėti (laikyti) su savimi ir pateikti policijos pareigūnams, kaip įrodymą apie jam suteiktą teisę vairuoti kelių transporto priemones. Gabenimo aplinkybės pašalinimas nekeičia veikos kvalifikacijos, nes tiek laikymas, tiek panaudojimas kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Taigi teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai pasitvirtino kaltinamajam V. B. pareikštas kaltinimas, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdamas tyčia laikė ir panaudojo suklastotą dokumentą –– neva jo vardu išduotą R. F. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl konstatuojama, kad V. B. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas kaltinamojo bendradarbio M. Ž. prašymas perduoti V. B. jo atsakomybei taikant laidavimą be užstato.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023).??? ???

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė — kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. B. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žalos klausimas nesprendžiamas. Taigi matyti, kad byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Taip pat teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas pagrįstai išvadai, kad V. B., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, dėl savo elgesio jaučia gėdą bei gailisi. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 80), jis dirba. Iš darbovietės UAB „T.“ pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip atsakingas, gerai atliekantis darbą, nekonfliktiškas žmogus. 2024 m. rugpjūčio 8 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, V. B. per trejus metus administracinėn atsakomybėn trauktas du kartus, iš kurių vieną kartą už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę ir vieną kartą už tai, kad vairavo automobilį, neužsisegęs įrengto saugos diržo, duomenų apie baudų apmokėjimą nėra (b. l. 81-82). Nors kaltinamasis du kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau iš laiduotojo M. Ž., kuris yra ir kaltinamojo vadovas, teisme duotų paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis laikosi nustatytų taisyklių darbe, pareigingai vykdo savo darbą, į darbą atvyksta visada blaivus, juo pasitikima. Teismo manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. B. iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkęs nusikalsti, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

Teistumo registro duomenimis M. Ž. neteistas, o per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 5 kartus už KET (neleistinoje vietoje pastatė automobilį, viršijo leistiną greitį ir pan.), visas paskirtas baudas apmokėjo. Iš šio išrašo taip pat matyti, kad M. Ž. administraciniai nusižengimai nėra sistemingi (2019 m. – 3 nusižengimai; 2022 m. – 1 nusižengimas; 2024 m. – 1 nusižengimas). Tiek iš laiduotojo M. Ž., tiek iš kaltinamojo teisme duotų paaiškinimų, matyti, kad jų tarpusavio santykiai geri, paremti pagarba ir pasitikėjimu. M. Ž. kaltinamajam yra autoritetas, nes kaltinamasis dažnai kreipiasi į jį pagalbos, jam (kaltinamajam) yra svarbi jo (M. Ž.) nuomonė, o M. Ž. kaltinamajam padeda integruotis Lietuvoje. Jie kartu praleidžia nemažai laiko ne tik darbe, bet ir po darbo, bendrauja. M. Ž. paaiškino, kad laiduoja ne pirmą kartą, supranta laiduotojo teises ir pareigas, nelaiduotų, jei manytų kad asmuo nėra to vertas. Charakteristikoje iš UAB „T.“ pažymėta, kad M. Ž. atsakingas darbuotojas, gerai atliekantis savo darbą žmogus. Bendraudamas su darbuotojais jiems pataria ir globoja, stengiasi atrasti jų gerąsias savybes ir jas ugdyti. Įmonės vadovų ir darbuotojų yra vertinamas ir gerbiamas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad M. Ž. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra vertas teismo pasitikėjimo, jį ir bendradarbį sieja ryšys, kaltinamajam laiduotojo nuomonė svarbi, jis jam yra autoritetas, todėl yra tinkamas laiduotojas, galintis kaltinamajam daryti teigiamą įtaką.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal M. Ž. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą V. B. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 654.17 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – 1) dokumentų paėmimas (leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasas); 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Netikras V. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432, 273 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo M. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą V. B. nutraukti.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – 1) dokumentų paėmimą (leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą.); 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Netikrą V. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti kaip menkavertį.

Teismo nuosprendį susipažinti išsiųsti prokurorei, gynėjai, V. B. ir laiduotojui.

Teismo nuosprendį atiduoti versti į rusų kalbą. O jį išvertus su vertimu išsiųsti V. B. elektroniniu paštu ir paštu.

V. B. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. Ž. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.