Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), el. paštas – (duomenys neskelbtini) , turinčiam aukštąjį išsilavinimą, vedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2020 m. gruodžio 11 d., apie 10 val. 41 min., policijos registruojamų įvykių registre gautas pranešimas ROIK 0120000689465, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, darbininkai, renovuojantys namą, nuolat vaikšto be privalomų apsauginių veido kaukių, stovi laiptinėje, lauke. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad statybvietėje, lauke ir bendro naudojimo laiptinėje visi darbuotojai buvo be privalomų apsauginių veidą dengiančių kaukių bei daugelis darbuotojų buvo vienas šalia kito. Tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai nesilaikė saugaus atstumo ir leido plisti COVID-19 virusui aplinkoje bei kolektyve. Vienintelis su kauke buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas R. B., kuris paaiškino, kad darbuotojai nenoriai dėvi kaukes, nes jiems jos nepatogios. Tokiu būdu, R. B., būdamas atsakingu asmeniu ir turintis užtikrinti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų privalomų apsauginių veido kaukių dėvėjimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. ir 2.1.5.2. papunkčiuose nustatytų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole R. B. pateikė paaiškinimą, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo už įmonės veiklą ir joje dirbančius asmenis. Jis sutiko, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai 2020 m. gruodžio 11 d. nedėvėjo privalomų apsauginių veido kaukių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. teismo posėdžio metu administracinį nusižengimą pripažino iš dalies. Nesutiko su administracinio nusižengimo protokole nurodoma faktine aplinkybe, kad įmonės darbuotojai būriavosi ir nesilaikė saugaus atstumo. Pripažino, kad įmonės darbuotojai nedėvėjo apsauginių veidą dengiančių kaukių. Paaiškino, kad jis yra atsakingas asmuo, t.y. jis yra UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas ir atsako už įmonės darbuotojus. Administracinio nusižengimo dieną, įmonės darbuotojai nedėvėjo apsauginių kaukių, tačiau jie vienas prie kito ilgai nebūna. Nurodė, kad darbuotojams nepatogu dirbti su kaukėmis. Jie nenoriai dėvi apsaugines kaukes. Jis yra atsakingas žmogus ir kiekvieną dieną darbuotojams parūpina apsaugines kaukes, nuolat primena jiems, kad jie darbo metu turi būti su kaukėmis. Jis pripažįsta, kad tokia situacija įvyko, ir gailisi dėl šio įvykio. Įmonės darbuotojai prie jo dėvi kaukę, tačiau kai jo nėra, jis jų sukontroliuoti negali. Informacija jiems apie COVID-19 yra suteikiama, jis pats visada laikosi įstatymų bei teisės aktų reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. atstovas advokatas R.K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nurodyta, kad fiziniai asmenys privalo dėvėti veidą dengiančias apsaugines kaukes. Nutarimo punktuose nėra nurodyta, kad už įmonės darbuotojus atsako juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Pagal Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1. ir 2.1.5.2. punktus atsako asmenys, o ne įmonės vadovai. Šie punktai nenustato atsakomybės įmonės vadovui. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokole, kuriame išdėstomas asmeniui kaltinimas, nurodoma - administracinio nusižengimo vieta, laikas, padarymo būdas, teisės aktai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole prie teisės aktų nurodomas Vyriausybės nutarimas, tačiau R. B. nėra pažeidęs nutarime nurodytų 2.1.5.1. ir 2.1.5.2. punktų, nes juose nurodomi asmenys, o ne juridinio asmens vadovas ar kiti atsakingi asmenys. Pats R. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu dėvėjo veido apsauginę kaukę, jis nesibūriavo su kitais asmenimis, kaip to reikalauja teisės aktai. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jis nesilaikė 2 metrų atstumo. Jis negali būti baudžiamas. R. B. laikėsi numatytų kontrolės priemonių. Jo atžvilgiu administracinė teisena turėtų būti nutraukiama. Taip pat pažymėjo, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta – nėra vieša vieta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad karantino metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu. Tokia priemonė buvo numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Šio nutarimo 2.1.5.1. papunktis numato, kad viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėse; 2.1.5.2. papunktis numato, jog vyresni nei 6 metų, privalo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas netaikomas: asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams; paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį; už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus).

Iš R. B. teismui pateiktų rašytinių bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su administracinio nusižengimo protokole nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. R. B. nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nėra vieša vieta. Teigia, kad vieta, kur statybininkai renovuoja namą, t.y. statybvietė yra aptverta laikina segmentine tvora, o pažeidimo epizodas yra fiksuotas statybvietėje su įrengtais aptvėrimais, kur pašalinių asmenų patekimas yra draudžiamas. Statybvietė neatitinka viešos vietos sampratos, nes į aptvertą UAB (duomenys neskelbtini) kontroliuojamą teritoriją negali laisvai patekti pašaliniai asmenys. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais neturi pagrindo sutikti.

Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad viešosios vietos apibrėžimas ANK nėra pateikiamas, tad šiuo atveju atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Teismų praktikoje viešosios vietos aiškinamos kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje, bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. 2020 m. gruodžio 11 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, toje vietoje esančioje statybvietėje ir lauke, prie bendro naudojimo laiptinės įmonės darbuotojai buvo be privalomų veidą dengiančių apsauginių kaukių. Pati statybvietė aptverta segmetine tvora, kuri nėra patvari ir nors aptveria teritoriją, tačiau prie jos gali prieiti ir (ar) praeiti pašaliniai žmonės, priešingai nei nurodo pareiškėjas. Pažymėtina, kad įmonės darbuotojai veidą dengiančių kaukių nedėvėjo ne tik statybvietėje, bet ir lauke, prie bendro naudojimo laiptinės, kur bet kuriuo momentu galėjo atsirasti pašalinių asmenų (namo gyventojų). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, kad renovacijos darbus atliekantys darbuotojai vaikšto ir darbus atlieka be veidą dengiančių apsauginių kaukių ne tik statybvietėje, bet ir už jos ribų. Pažymėtina, kad veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar administracinio nusižengimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje, bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Akivaizdu, jog tiek lauke, tiek prie bendro naudojimo laiptinės, bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų - tiek pačio namo gyventojų, tiek kitų pašalinių asmenų, todėl administracinio nusižengimo protokole buvo tinkamai padaryta išvada ir konstatuota, jog vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra vieša vieta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką, R. B. ir jo atstovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu R. B. pripažino, kad įmonės darbuotojai nusižengimo padarymo metu nedėvėjo privalomų apsauginių veido kaukių. Šią aplinkybę patvirtino ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, bet ir byloje esantis tarnybinis pranešimas bei vaizdo įrašas, kurio turiniu teismas neturi pagrindo abejoti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad įmonės darbuotojai ne tik nedėvėjo privalomų apsauginių veido kaukių, kaip to reikalauja teisės aktai, bet ir buvo didesnėje nei 2 asmenų grupėje, būriavosi, buvo vienas šalia kito, tokiais savo veiksmais nesilaikė saugaus atstumo ir leido plisti COVID-19 virusui aplinkoje bei pačiame kolektyve. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2.1.5.1. papunktyje nustatytą reikalavimą. Šio reikalavimo laikymąsi turi užtikrinti atsakingas asmuo, šiuo atveju įmonės UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas R. B.. Pažymėtina, kad statybos įmonės darbuotojų kontaktas buvo tiesioginis ne tik tarp jų pačių, bet jiems būnant lauke, statybvietėje, prie bendro naudojimo laiptinės kilo realus (o ne tik tariamas) pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19. Tai, kad darbuotojai nesilaiko įstatyme nustatytų reikalavimų, nešalina R. B., kaip atsakingo asmens už įmonės darbuotojus, atsakomybės.

Teismo posėdžio metu R. B. atstovas teigė, kad R. B. nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. ir 2.1.5.2. punktų, nes juose nurodomi fiziniai asmenys, o ne juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Pažymėjo, kad pats R. B. administracinio nusižengimo metu dėvėjo privalomą apsauginę veido kaukę, laikėsi saugaus atstumo, todėl jo atžvilgiu administracinė teisena turėtų būti nutraukiama.

Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo: 1) pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones; 2) nustatyta tvarka apmokėti privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo išlaidas; 3) sudaryti sąlygas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitų įstaigų tarnautojams (pareigūnams) įgyvendinti šio Įstatymo jiems nustatytas teises.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45, 46, 96 506, 526, 589 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šio įstatymo projekto tikslas – numatyti adekvačią ir proporcingą atsakomybę už visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, už savivaldybių tarybų sprendimų ar savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymą ar vykdymą ne laiku, už pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jei ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, taip pat padidinti baudų už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus minimaliuosius dydžius. Šio projekto vienas iš pagrindinių tikslų - efektyvesnis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencijos įgyvendinimas įmonėse.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijose darbdaviams kaip apsaugoti riziką susirgti COVID-19 liga patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu nurodyta, kad Rekomendacijos parengtos įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių plano 1.2.3 ir 4.4.1 punktuose nurodytas priemones. Rekomendacijose nurodomi būdai, kaip darbdaviui valdyti darbuotojų srautus įmonėje: 1) numatyti, kokie darbai organizuojami (bus organizuojami) nuotoliniu (jeigu įmanoma) būdu; 2) nustatyti, kaip bus mažinamas darbuotojų skaičius pamainose, kad darbo, pietų pertraukų, specialiųjų ir kitų pertraukų metu darbo, valgymo/poilsio, persirengimo patalpose, koridoriuose esančių darbuotojų skaičius būtų sumažintas iki minimalaus skaičiaus (darbuotojų užduočių rotacija, vidinės kontrolės valdymas ir kt.). Taikomos organizacinės darbuotojų srautų valdymo priemonės turi užtikrinti, kad būtų išlaikytas atitinkamas (ne mažiau kaip 1 metro) atstumas tarp dirbančių darbuotojų arba įmonės patalpose būtų įrengiamos pertvaros tarp darbo vietų (nesant tokių galimybių, darbuotojai aprūpinami atitinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis). Organizuojant darbą biuruose rekomenduojama sudaryti galimybę darbuotojams dirbti po vieną kabinete, taip mažinant fizinio kontakto su kitais darbuotojais riziką; 3) parengti tvarką, kaip bus reguliuojamas darbuotojų, esančių rūkymo patalpose, tualetuose, skaičius (pvz., sutartinių ženklų pagalba); 4) paskirti darbdavio įgaliotus asmenis, kurie kontroliuotų naujo darbo organizavimo reikalavimų vykdymą.

Kaip matyti iš išdėstyto teisinio reglamentavimo, t.y. tiek iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, tiek iš poįstatyminių teisės aktų, administracinė atsakomybė kyla ne tik fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams, bet ir kitiems atsakingiems asmenims. R. B., būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, turėjo pareigą užtikrinti, kad įmonės darbuotojai, renovuojantys namą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikytųsi visų privalomų saugumo reikalavimų. R. B., būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, neužtikrino įmonės darbuotojų, dirbančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir renovuojančių minėtą pastatą, karantino sąlygų laikymosi, t. y. įmonės darbuotojai, renovuodami namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), bet ir buvo didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, nesilaikė saugaus atstumo. Pažymėtina, kad darbdavys turi valdyti darbuotojų srautus, aprūpinti įmonės darbuotojus nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), užtikrinti paviršių dezinfekciją, informuoti darbuotojus, kaip reikia saugotis ir kokių priemonių reikia imtis, siekiat užtikrinti visus saugumo reikalavimus. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei organizuoti prevencinių priemonių įgyvendinimą įmonėje, užtikrinti, kad darbuotojai tokių reikalavimų laikytųsi. Pats R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbuotojai nedėvi kaukių, nes jiems nepatogu. R. B. būdamas atsakingu asmeniu ir žinodamas šias aplinkybes, kad darbuotojai nenoriai dėvi kaukes, žinodamas apie COVID-19 ligos pavojų sveikatai, galėjo kitokiomis priemonėmis užtikrinti, kad nustatytų reikalavimų būtų laikomasi, pavyzdžiui paskirti įgaliotą asmenį, kuris kontroliuotų reikalavimų vykdymą darbuotojų darbo metu, pasirašytinai informuoti darbuotojus ir numatyti nuobaudas už tokių reikalavimų nesilaikymą ir kt. Siekiant tinkamai suvaldyti COVID-19 ligos plitimą ir užtikrinti COVID-19 ligos prevenciją, privaloma atnaujinti profesinės rizikos vertinimą, atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę, taip pat peržiūrėti ir atnaujinti darbo tvarkos taisykles, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas.

Pažymėtina, kad tiek karantino režimo, tiek paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu Lietuvos gyventojai buvo nuolat informuojami įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis apie COVID-19 ligos pavojų sveikatai bei dėl COVID-19 ligos priimamus visuomenės sveikatos srities teisės aktus ir jų pakeitimus. Atkreipiamasis dėmesys ir į tai, jog administracinio nusižengimo padarymo metu, t.y. 2020 m. gruodžio 11 d., t.y. gruodžio mėnesį sergančiųjų COVID-19 liga skaičius ir kontaktą su jais turėjusių asmenų skaičius buvo ypatingai didelis. Pabrėžtina, kad verslininkams taikomi aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl R. B., būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, t.y. už įmonės veiklą ir joje dirbančius darbuotojus, atsakingu asmeniu, turėjo pareigą užtikrinti, kad įmonės darbuotojai laikytųsi visų privalomų saugumo reikalavimų. Šiuo atveju įmonėje nebuvo užtikrinta pakankama reikalavimų laikymosi kontrolė. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas neatsitiktinai parinko ir nustatė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos dydį, pabrėžiant svarbą laikytis nustatytos tvarkos, nepalankios epidemiologinės situacijos šalinimo būdą.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tiriamas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, kadangi jį padaręs asmuo R. B. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. B. neatsargiai padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – karantino metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Jam skirtina administracinė nuobauda.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

R. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su sveikatos apsauga. Administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. R. B. iš dalies pripažino padaręs administracinį nusižengimą, neneigė, kad namą renovuojantys įmonės darbininkai nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Anksčiau R. B. įmonės veikloje visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimų nenustatyta, duomenų, kad asmuo anksčiau baustas už kitus teisės pažeidimus, byloje taip pat nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nusižengimo padarymo metu pats R. B. dėvėjo apsauginę veido kaukę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. B. ėmėsi aktyvių priemonių, kad statybos objekte būtų užkirstas kelias visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimams karantino metu, t.y. įmonė parūpino dezinfekcines priemones, respiratorius, užtikrino, kad būtų viešinama viruso plitimo prevencijos informacija (b.l. 29-32), tačiau jo padarytas teisės akto pažeidimas buvo padarytas tuo, kad įmonėje nebuvo užtikrinta pakankama reikalavimų laikymosi kontrolė. Be to, R. B. teigiamai charakterizuojamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovybės (b.l. 33).

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl jam skirtina mažesnė nei ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje kitiems juridinių asmenų atsakingiems asmenims numatyta minimali bauda, tai yra 350 eurų bauda. Dar švelnesnės nuobaudos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skyrimas ar nuobaudos neskyrimas neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, jam paskirti administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20126812351, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.