Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovėms D. S., O. Ž. ir J. A. bei jų atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovei O. R. ir tretiesiems asmenims D. K. ir J. R. bei jų atstovei advokatei Nijolei Reimerienei,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims notarei Vidai Bietkienei, M. N., I. N., K. S., M. S. ir R. R., kuris yra ir nepilnamečių trečiųjų asmenų K. N. ir M. N. atstovas pagal įstatymą, nepilnamečiams K. N. ir M. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. S., O. Ž. ir J. A. patikslintą ieškinį atsakovei O. R. bei tretiesiems asmenims notarei Vidai Bietkienei, D. K., J. R., R. R., K. N., M. N., M. N., I. N., K. S. ir M. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimų ir nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei juridinio fakto nustatymo.

Ieškinys iš dalies tenkintinas.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (Lietuvos Respublikos CPK 12-13 str., 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t.y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu.

1. Pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės 2012 m. lapkričio 6 d. O. R., pergyvenusiai sutuoktinį B. R., išduotą nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2-4887, į jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, t.y. į bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 81-84, 135-138, Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro byla Nr. 125/2012, b.l. 23-26);

2. Pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės 2012 m. lapkričio 6 d. O. R. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2-4889, į mirusio sutuoktinio B. R. turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 85-90, 139-144, Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro byla Nr. 125/2012, b.l. 27-32);

4. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad po B. R. mirties 2012 m. balandžio 18 d. jo palikimą priėmė ir jį valdo ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A..

Ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. prašo teismo pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės 2012 m. lapkričio 6 d. O. R., pergyvenusiai sutuoktinį B. R., išduotą nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2-4887, į jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, t.y. į bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 135-138, Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro byla Nr. 125/2012, b.l. 23-26).

Pagal Notariato įstatymo 52 str. nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Sprendžiant ginčo statinių teisinio statuso klausimą, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ginčo statiniai vis tik buvo pastatyti 1953 m., B. R. esant santuokoje su D. R., o registruoti Nekilnojamojo turto registre tik 2011 m., B. R. esant santuokoje su O. R.. Lietuvos teismų praktikoje yra apibrėžtas nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykis ? nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Šios teisės aiškinimo taisyklės aktualios ir sprendžiant dėl nuosavybės teisės į statinius atsiradimo momento. Ta aplinkybė, kad ginčo statiniai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia statinių buvimo fakto ir nuosavybės teisių į juos.

Pažymėtina, kad B. R. sutuoktinė D. R. mirė 1968-04-18. Ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. teigia, kad ginčo statinių ½ dalis priklauso ne atsakovei O. R., o priklausė jų motinai D. R., po kurios mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė.

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galioję teisės aktai. B. R. sutuoktinės D. R. mirties metu 1968-04-18 galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos CK (nuo 1965-01-01). Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog ginčijami statiniai buvo kolūkiečių kiemo nuosavybė, B. R. kartu su sutuoktine D. R. buvo kolūkiečių kiemo nariai. Kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą bei šio kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 132-141 str. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 601 str., mirus kolūkiečio kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsiranda, išskyrus tą atvejį, kai mirus kolūkiečių kiemo nariui, kitų kiemo narių nelieka. Darytina išvada, jog 1968 m. mirus B. R. sutuoktinei D. R. paveldėjimo santykiai neatsirado. Priėmus 1990-11-27 Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta (4 str.). Vien tai, kad 1969-1990 metų laikotarpiu B. R. ir O. R. buvo sutuoktiniai ir vieno kolūkinio kiemo nariai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ūkyje nuo 1953 m. buvę statiniai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 1990-11-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 4 str. buvo nustatyta, kad, panaikinus nurodytą nuosavybės teisės formą, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Tačiau kolūkiečių kiemo nariams, kol nepasibaigęs bendrasis ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (pagal įstatymo 6 str. įstatymas įsigaliojo jo priėmimo dieną, t. y. 1990-11-27), įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 132-141 str., galiojusiais iki šio įstatymo priėmimo. Pagal nurodyto 1990 m. priimto įstatymo normas kolūkiečių kiemo nuosavybė nebuvo nei kieno nors paimta, nei nusavinta, jai tik buvo nustatytas kitas (naujas) teisinis režimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė O. R. iki 1993-11-23 šia teise nepasinaudojo, todėl Kaišiadorių r. sav. administracijos Kruonio seniūnija 2011-07-14 išdavė visiškai pagrįstą ir teisėtą pažymą Nr. IP-223, jog ginčo statiniai asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso B. R. kaip paskutiniam kolūkinio kiemo nariui. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atsakovei O. R. negalėjo būti išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas, todėl Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės 2012-11-06 atsakovei O. R., pergyvenusiai sutuoktinį B. R., išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 2-4887, į jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, t.y. į bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu.

Ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. prašo teismo pripažinti negaliojančiais Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės 2012 m. lapkričio 6 d. O. R. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus į mirusio sutuoktinio B. R. turtą: 1) notarinio registro Nr. 2-4889, į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); 2) notarinio registro Nr. 2-4891, į pinigines lėšas, esančias AB DNB banke B. R. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 139-144, Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro byla Nr. 125/2012, b.l. 21, 27-33).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.8 str. ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą, tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog B. R. mirė 2012-04-18. Ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. yra mirusiojo B. R. dukterys ir turi teisę paveldėti tėvo turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. dėl Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės 2012 m. lapkričio 6 d. atsakovei O. R. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų, notarinio registro Nr. 2-4889 ir Nr. 2-4891, pripažinimo negaliojančiais kreipėsi į Kaišiadorių r. apylinkės teismą su 2013-04-17 ieškiniu, kuris paštu buvo išsiųstas 2013-04-18 ir teisme gautas 2013-04-24 (t. 1, b.l. 3, 30). Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2013-05-03 nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (t. 1, b.l. 31-33). Ieškovės per teismo nustatytą terminą pašalino teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – pateikė 2013-05-13 patikslintą ieškinį (teisme gautas 2013-05-22), kuris teisėjo 2013-05-24 rezoliucija buvo priimtas ir išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams pateikti (t. 1, b.l. 36). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 115 str. 3 d., jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Nagrinėjamu atveju – 2013-04-24, tačiau ieškinys teismui buvo išsiųstas paštu 2013-04-18, t.y. paskutinę tokio reikalavimo pareiškimo dieną (Lietuvos Respublikos CPK 74 str. 1 ir 7 d.).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. nepraleido įstatyme įtvirtinto vienerių metų senaties termino ginčyti atsakovei O. R. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų.

Iš Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro bylos Nr. 125/2012 matyti, kad atsakovė O. R. ir trečiasis asmuo D. K. 2012-04-18 kreipėsi į notarą pareikšdamos, jog priima mirusio sutuoktinio ir tėvo B. R. palikimą bei prašo išduoti nuosavybės teisės liudijimą mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui ir paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiojo turtą (b.l. 1). Trečiasis asmuo D. K. 2012-07-09 padovanojo atsakovei O. R. visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo B. R. mirties (b.l. 2). 2012-11-06 atsakovei O. R. buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 2-4887, ir paveldėjimo teisės liudijimai, notarinio registro Nr. 2-4889 ir Nr. 2-4891. Kiti B. R. įpėdiniai į notarą dėl mirusiojo palikimo priėmimo nesikreipė.

Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą. Tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str.). Turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.60 str.). Įpėdinis yra laisvas spręsti, priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau kartu jo laisvė disponuoti paveldėjimo teise įstatymo yra ribojama. Kadangi paveldėjimas yra universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams, tai įpėdinis turi priimti visą palikimą arba viso palikimo atsisakyti. Negalima priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga arba išlygomis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d.).

Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 ir 3 d.). Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas įpėdinių prašymu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties momento (Lietuvos Respublikos CK 5.66-5.67 str., 5.3 str.).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, ieškovių D. S., O. Ž. ir J. A. ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai atsakovei O. R. buvo išduoti visiškai pagrįstai, laikantis teisės aktų nuostatų, kai kiti įpėdiniai nepareiškė notarui apie palikimo priėmimą, o palikimą priėmęs trečiasis asmuo D. K. perleido paveldėjimo teisę atsakovei O. R.. Atsižvelgus į tai, ieškovių D. S., O. Ž. ir J. A. reikalavimai pripažinti negaliojančiais Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės 2012-11-06 atsakovei O. R. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus į mirusio sutuoktinio B. R. turtą, notarinio registro Nr. 2-4889 ir Nr. 2-4891, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad po tėvo B. R. mirties jos priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.

Ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. teigia, kad jos visos priėmė mirusio tėvo B. R. palikimą faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą, kilnojamuosius daiktus, kuriuos jis buvo atsivežęs pas ieškoves ir kurie po jo mirties joms liko, t.y. namų apyvokos reikmenis, auksinį žiedą, laikrodį, striukę, kepurę, apie 2000,00 Lt dydžio sukauptą pensiją.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą, yra vienas iš Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pagal Lietuvos teismų praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad, mirus B. R., ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. pasiliko mirusio tėvo striukę, kepurę, laikrodį ir apie 2000,00 Lt dydžio sukauptą pensiją, tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors mirusiojo daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t.y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo.

Pagal Lietuvos teismų praktiką kiekvienu atveju, sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t.y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovės O. R. ir ieškovių D. S., O. Ž. ir J. A. bei trečiųjų asmenų D. K. ir J. R. bendru sutarimu, t.y. sutuoktinės ir visų vaikų sutarimu, B. R. keturis paskutinius gyvenimo mėnesius buvo ieškovių D. S., O. Ž. ir J. A. slaugomas ir gyveno pas vieną iš ieškovių – O. Ž., kur jis ir gaudavo socialinio draudimo pensiją, reikalingą jo pragyvenimui. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. po tėvo B. R. mirties pasiliko mirusiojo striukę, kepurę, laikrodį ir apie 2000,00 Lt dydžio sukauptą pensiją. Iš esmės ieškovių pasiliktas mirusio tėvo turtas nėra reikšmingas, nes bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad po B. R. mirties liko apie 8000,00 Lt dydžio piniginis indėlis ir nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (iš viso apie 20000,00 Lt vertės, t. 1, b.l. 43-45), kuriuo ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. visiškai nesidomėjo ir nesirūpino, netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, kartu su kitais įpėdiniais šio turto nevaldė ir nenaudojo bei nedisponavo. Nors ieškovės D. S., O. Ž. ir J. A. teigia, kad mirusį tėvą laidojo iš savo pinigų, o likusius tėvo pinigus bendru sutarimu atidavė ieškovei O. Ž., vadovaujantis protingumo, apdairumo ir rūpestingumo principais, labiau tikėtina, B. R. laidotuvėms buvo panaudotos būtent mirusiojo santaupos. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovių D. S., O. Ž. ir J. A. mirusiojo tėvo B. R. striukės, kepurės, laikrodžio ir apie 2000,00 Lt dydžio sukauptos pensijos pasilikimas nelaikytinas mirusiojo palikimo priėmimu, todėl nenustatytinas šis ieškovių prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į atsakovės O. R. ir trečių asmenų D. K. ir J. R. atstovės atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų atsakovės ir nurodytų trečių asmenų išlaidų, susijusių su advokatės pagalba, dydis neviršija rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų dydžių, todėl yra pagrįsti ir nemažintini.

Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 25 proc.) iš atsakovės O. R. priteistinos ieškovių D. S., O. Ž. ir J. A. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai (25 proc.) – 183,00 Lt žyminio mokesčio, t.y. po 61,00 Lt kiekvienai iš ieškovių (t. 1, b.l. 7-8, 41-42), o iš ieškovių D. S., O. Ž. ir J. A. priteistinos atsakovės O. R. ir trečių asmenų D. K. ir J. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai (75 proc.) – 2250,00 Lt išlaidų advokato pagalbai, t.y iš kiekvienos ieškovės kiekvienam po 250,00 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str., 85 str., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93 str. 2 d., 98 str., 47 str., t. 1, b.l. 145, 162, 107, t. 2, b.l. 166-167, 168-169, 170-171).

Nagrinėjamu atveju iš šalių taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (25 proc. ir 75 proc.): iš atsakovės O. R. valstybei priteistina 74,00 Lt, o iš ieškovių D. S., O. Ž. ir J. A. – 224,00 Lt, t.y. po 74,70 Lt iš kiekvienos (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., t. 1, b.l. 2, t. 2, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S., O. Ž. ir J. A. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu Kaišiadorių r. 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės 2012 m. lapkričio 6 d. O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pergyvenusiai sutuoktinį B. R., a.k(duomenys neskelbtini) išduotą nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2-4887, į jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini)

Kitus D. S., O. Ž. ir J. A. patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš O. R. D. S., O. Ž. ir J. A. 183,00 Lt žyminio mokesčio, t.y. po 61,00 Lt kiekvienai iš jų.

Priteisti iš D. S., O. Ž. ir J. A. O. R., D. K. ir J. R. 2250,00 Lt išlaidų advokato pagalbai, t.y iš kiekvienos kiekvienam po 250,00 Lt.

Priteisti iš O. R. 74,00 Lt pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš D. S., O. Ž. ir J. A. 224,00 Lt pašto išlaidų valstybei, t.y. iš kiekvienos po 74,70 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė