Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Be to, pareiškėjos nuomone, atsakovė skundžiamame administraciniame akte nepagrįstai vadovaujasi Kauno apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-215-918/2017 pagal Inspekcijos ieškinį atsakovei V. S. dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini) šalinimo, nes nurodytoje civilinėje byloje skiriasi ieškinio pagrindas ir dalykas. Analogiški pagrindo ir dalyko skirtumai ir Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017. Visi kiti skundžiamame atsakyme nurodomi įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys yra priimti dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, bet ne tuo pačiu pagrindu, todėl jie ir juose nustatyti faktai neturi res judicata galios nagrinėjamam ginčui (ABTĮ 57 str. 2 d.). Dėl šios priežasties neteisinga atsakovės išvada, kad tenkinti pareiškėjos prašymą - panaikinti Inspekcijos neteisėtus priimtus su statybos valstybine priežiūra susijusius administracinius sprendimus – Schemą, Situacijos planą ir 2018-01-08 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180108-00004, kai yra įsiteisėję ir privalomi Kauno apylinkės teismo priimti procesiniai sprendimai, t. y. 2019-09-24 sprendimas ir 2021-10-22 nutartis, nėra pagrindo.

Inspekcijos nuomone, pareiškėja, kvestionuodama dokumentų: „schema.pdf“, „priedas_prie sav. statybos aktų_situacijos planas.pdf“, teisėtumą ir/ ar pagrįstumą, iš tikro pakartotinai siekia nagrinėti privalomųjų nurodymų teisėtumo klausimą. Nors įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020-12-23 nutartimi klausimas dėl Inspekcijos surašytų privalomųjų nurodymų teisėtumo yra galutinai išnagrinėtas ir šias aplinkybes Inspekcija išsamiai nurodė skundžiamame atsakyme. Ta aplinkybė, jog pareiškėja iki šiol nesutinka su Inspekcijos nustatytu savavališku bendrabučio (duomenys neskelbtini) rekonstravimu ir skirtingais būdais siekia paneigti šį faktą, savaime nereiškia, kad skundžiamas administracinis aktas, kuris yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas ne tik faktinėmis aplinkybėmis ir teismų sprendimais/ nutartimis, bet ir teisės aktais, priimtas pagal Inspekcijai suteiktą kompetenciją, turėtų būti panaikintas. Maža to, pareiškėja, nustatytu terminu neįvykdžiusi privalomojo nurodymo, šiuo skundu tiesiog siekia išvengti didesnių neigiamų pasekmių ir subjektyviu situacijos vertinimu siekia paneigti skundžiamame sprendime išdėstytas faktines aplinkybes.

Be to, pareiškėjos skunde nurodyti dokumentai, t. y. „schema.pdf“, „priedas_prie sav. statybos aktų_situacijos planas.pdf“, pareiškėjai buvo žinomi dar nagrinėjant apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-182-615/2019, kurioje pareiškėja (kartu su V. S.) skundė Inspekcijos savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus. Tačiau pareiškėjai dėl šių dokumentų pagrįstumo, teisėtumo ir/ ar surašymo aplinkybių klausimų nekilo. Taigi, Inspekcijos nuomone, pareiškėja, kuri dar nuo 2018 metų žinojo apie dokumentus „schema.pdf“, „priedas_prie sav. statybos aktų_situacijos planas.pdf“, iš esmės pareiškė skundą tam, kad šioje byloje Teismo priimtu sprendimu pasinaudotų, siekdama dar kartą inicijuoti bylą dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo.

Pažymėjo, kad tiek Inspekcija, tiek ir skirtingų instancijų teismai, nagrinėdami bylas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir savavališkos statybos aktų bei privalomųjų nurodymų panaikinimo, proceso atnaujinimo, analizavo Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, pareiškėjos minimą buto Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-04-08 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 6709 (kaip ir kitas pirkimo-pardavimo sutartis), projektą, Inspekcijos 2014-08-07 patikrinimo aktą bei 2017-12-13 patikrinimo aktą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus, ir pagal šiuos visus įrodymus buvo vienareikšmiškai konstatuotas savavališkas bendrabučio (duomenys neskelbtini) rekonstravimas. Pareiškėja visiškai nepagrįstai remiasi tik vienu įrodymu – buto Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-04-08 pirkimo-pardavimo sutartimi ir ignoruoja visus kitus įrodymus, paneigiančius pareiškėjos teiginius.

Inspekcija mano, jog pareiškėjos teiginiai neva Inspekcija „<...> be jokio teisinio pagrindo Schemoje ir Situacijos plane pakeitė buto Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio būti pastato (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, vietą ir aukštą“, yra nepagrįsti bei prieštarauja kitiems surinktiems įrodymams. Butas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir butas (duomenys neskelbtini), net nepriklauso „pastatui (duomenys neskelbtini)“, t. y. bendrabučiui (duomenys neskelbtini). Taip pat Inspekcijai lieka neaišku, kokiu pagrindu pareiškėja kvestionuoja įrodymus dėl buto (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise jai net nepriklauso (butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. S.).

Inspekcija pabrėžė, jog ne buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta ir/ ar aukštas bendrabutyje (duomenys neskelbtini) lėmė savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų surašymą, nes savavališkas bendrabučio (duomenys neskelbtini)rekonstravimo faktas nustatytas dėl pasikeitusių paties bendrabučio (duomenys neskelbtini) išorės matmenų, prie jo pristačius priestatus. Atitinkamai nesuprantama, kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta galėtų paneigti tiek savavališkos statybos faktą, tiek Inspekcijos priimtus administracinius sprendimus (kurių teisėtumas jau išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teismų), tarp jų – ir skundžiamą atsakymą.

Inspekcijos teigimu, privalomieji nurodymai yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo panaikinti ir turi būti vykdomi. Bendrosios kompetencijos teismų sprendimai/ nutartys yra įsiteisėję, o kvestionuoti jais nustatytomis aplinkybėmis ir atliktu teisiniu vertinimu pagrindo nėra. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija mano, jog skundas yra pareikštas formaliais pagrindais, siekiant paneigti įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais/ nutartimis nustatytas aplinkybes ir jomis remtis siekiant inicijuoti naują bylą dėl Inspekcijos privalomųjų nurodymų ir/ ar Inspekcijos veikimo. Inspekcijos skundžiamas atsakymas yra priimtas remiantis Inspekcijos, antstolio ir apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktais ir teismų praktika, be to, Inspekcija turėjo teisę priimti skundžiamą atsakymą bei nurodė jo apskundimo tvarką. Todėl naikinti pagrįsto, teisėto skundžiamo atsakymo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis pareiškėja 2021-12-23 skundu „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus veiksmų ir privalomųjų nurodymų vykdymo sustabdymo“ kreipėsi į Inspekciją, prašydama sustabdyti 2018-01-08 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180108-00004 vykdymą ir panaikinti Inspekcijos neteisėtus priimtus su statybos valstybine priežiūra susijusius administracinius sprendimus – Schemą, Situacijos planą ir 2018-01-08 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180108-00004 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Inspekcija, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos skundą, 2022-01-25 atsakymu Nr. 2D-1506 „Atsakymas į skundą“ (toliau – ir skundžiamas atsakymas) atsakė, jog tenkinti prašymą ir panaikinti Schemą, Situacijos planą ir Privalomąjį nurodymą, kai yra įsiteisėję ir privalomi Kauno apylinkės teismo priimti procesiniai sprendimai, t. y. 2019-09-24 sprendimas ir 2021-10-22 nutartis, nėra pagrindo. Atitinkamai, netenkino prašymo sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymo.

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022-01-25 atsakymo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2021-12-23 skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja vertina, kad atsakovės priimtas administracinis aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, nustatytos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 ir 9 dalyse išsamumo ir objektyvumo principais, turėjusios užtikrinti objektyvų visų ginčo aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Be to, pareiškėjos nuomone, skundžiamame atsakyme nurodomi įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys yra priimti dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, bet ne tuo pačiu pagrindu, todėl jie ir juose nustatyti faktai neturi jokios galios nagrinėjamam ginčui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja į Inspekciją kreipėsi dėl Schemos, Situacijos plano ir 2018-01-08 privalomojo nurodymo panaikinimo, tačiau teisines pasekmes pareiškėjai sukelia būtent Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2018-07-05 išardyti savavališkai rekonstruoto gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms) pastato – bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini): vakarinėje pastato pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 5,90 m, plotis ~ 2,60 m, ant jo antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 5,90 m, plotis ~ 3,66 m; pietvakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m, ant jo antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m; rytinėje pusėje ant įėjimo stogelio antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m, ant jo trečiame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70, plotis ~ 4,20 m. Teisėjų kolegijos nuomone, Schema ir Situacijos planas nesukuria pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių, nes jie yra tarpiniai, procedūriniai dokumentai, o argumentai dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, šiuo atveju – Privalomojo nurodymo panaikinimo. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiškėja, ginčydama Schemos ir Situacijos plano teisėtumą, iš esmės to ir siekia, t. y. nori, jog būtų panaikintas Privalomasis nurodymas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (Civilinė byla Nr. e2-182-615/2019) ieškovės L. L. S. ieškinį, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2018-01-08 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180108-00004, atmetė, o Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. e2A-68-254/2020) Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pažymėtina, kad V. S. 2021-06-01 prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 teismo prašė: 1) atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019; 2) panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019, ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2021-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-15783-1087/2021 (toliau – 2021-10-22 nutartis) atsisakė tenkinti V. S. prašymą atnaujinti procesą, o Kauno apygardos teismas 2021-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2071-657/2021 paliko 2021-10-22 nutartį nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog Privalomasis nurodymas buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai, atsakovė visiškai pagrįstai skundžiamu atsakymu nurodė pareiškėjai, kad panaikinti Schemą, Situacijos planą ir 2018-01-08 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180108-00004, kai yra įsiteisėję ir privalomi Kauno apylinkės teismo priimti procesiniai sprendimai, t. y. 2019-09-24 sprendimas ir 2021-10-22 nutartis, nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti dokumentai, t. y. Schema, Situacijos planas, pareiškėjai buvo žinomi dar nagrinėjant Kauno apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-182-615/2019 (visi dokumentai, įskaitant ir Schemą bei Situacijos planą, buvo civilinės bylos vertinimo dalyku), kurioje pareiškėja (kartu su V. S.) skundė Inspekcijos savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus. Tačiau pareiškėjai dėl šių dokumentų pagrįstumo, teisėtumo klausimų nekilo. Teismo nuomone, pareiškėja, kvestionuodama dokumentų (Schemos, Situacijos plano) teisėtumą ir pagrįstumą, siekia, kad būtų iš naujo nagrinėjamas Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas, nors įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020-12-23 nutartimi klausimas dėl Inspekcijos surašytų privalomųjų nurodymų teisėtumo yra galutinai išnagrinėtas ir šias aplinkybes Inspekcija išsamiai nurodė skundžiamame atsakyme.

Akcentuotina, kad minėtais teismų sprendimais savavališkas bendrabučio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo faktas (t. y. paties pastato, o ne konkretaus buto ar patalpos rekonstravimas) nustatytas dėl pasikeitusių paties bendrabučio (duomenys neskelbtini) išorės matmenų, kada pareiškėja ir V. S. prie jo pristatė priestatus, o Schema ir Situacijos planas yra tiesiog dokumentai, kuriuose pažymėta priestatų buvimo vieta bendrabučio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, todėl visiškai nesuprantama, kaip butų Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta ir (ar) jų numeracija galėtų paneigti tiek savavališkos statybos faktą, tiek Inspekcijos priimtą Privalomąjį nurodymą (kurio teisėtumas jau išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teismų), tiek ir skundžiamą atsakymą.

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad Inspekcijos surašytas Privalomasis nurodymas yra galiojantis, teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintas (minėti teismų procesiniai sprendimai dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo yra įsiteisėję), vertina, jog skundas yra pareikštas formaliais pagrindais, siekiant subjektyviu situacijos vertinimu paneigti įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir tokiu būdu inicijuoti naują bylą dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo teisėtumo.

Pareiškėjos argumentai, jog skundžiamas atsakymas turi būti panaikintas dėl to, kad jame nurodomi įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys yra priimti dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, bet ne tuo pačiu pagrindu, todėl jie ir juose nustatyti faktai neturi jokios galios nagrinėjamam ginčui, nėra tas pagrindas dėl kurio skundžiamas atsakymas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas. Dar kartą pabrėžtina, kad Privalomojo nurodymo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl jie šalims (tame tarpe ir pareiškėjai bei atsakovei) turi res iudicata galią, kas reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Todėl, jei pareiškėja mano, kad minėtų teismų sprendimai dėl ginčo priimti tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, bet ne tuo pačiu pagrindu, ji turi teisę kreiptis į teismą inicijuojant naują bylą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo arba dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).

Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus, teismas pabrėžia, jog skundžiamas atsakymas buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, Inspekcija visas faktines aplinkybes išsamiai išdėstė, paaiškino, kad jos yra ištirtos bendrosios kompetencijos teismų ir dėl jų įrodomosios vertės įsiteisėjusiuose sprendimuose (nutartyse) yra pasisakyta, taip pat skundžiamame atsakyme yra nurodyti taikytini teisės aktai bei teismų praktika ir tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas atsakymas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Inspekcijos nustatytu savavališku bendrabučio (duomenys neskelbtini) rekonstravimu ir skirtingais būdais siekia paneigti šį faktą, savaime nereiškia, jog skundžiamas atsakymas, kuris yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas ne tik faktinėmis aplinkybėmis ir teismų sprendimais, bet ir teisės aktais, priimtas pagal Inspekcijai suteiktą kompetenciją, turėtų būti panaikintas, kaip neatitinkantis numatytų VAĮ reikalavimų administracinio akto turiniui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022-01-25 atsakymą į skundą Nr. 2D-1506 bei įpareigoti atsakovę pareiškėjos 2021-12-23 skundo dalį dėl Schemos, Situacijos plano ir 2018-01-08 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, išnagrinėti iš naujo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.