- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-806-109/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- E. M., A. M.
- Ieškovas
- J. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovo atstovui avokatui Ruslan Mazurov, atsakovams E. M., A. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-132-805/2010 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams A. M. ir E. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. M. 2009 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-4) prašydamas priteisti iš atsakovų A. M. ir E. M. 7 000 Lt skolą, 1 750 Lt palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas - 262 Lt žyminį mokestį, o taip pat turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad 2003-04-02 buvo sudarytas susitarimas tarp E. M., A. M. ir A. M., kuriuo atsakovai įsipareigojo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 20 250 Lt. Būsimo buto pirkimo-pardavimo sandoriui užtikrinti atsakovams A. M. sumokėjo 1 500 Lt rankpinigius, sutarus, kad atsakovams persigalvojus parduoti butą, rankpinigiai pirkėjui grąžinami dvigubi. 2003-04-12 buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie 2003-04-02 susitarimo, pagal kurį papildomai buvo sumokėta 2 000 Lt, iš viso atsakovai iš A. M. gavo 3 500 Lt. Turto pirkimo-pardavimo sutartis notarų biure turėjo būti pasirašyta iki 2003-06-10, tačiau nebuvo pasirašyta dėl atsakovų kaltės. Kadangi atsakovams buvo sumokėti 3 500 Lt rankpinigiai, todėl nepardavus turto grąžintini dvigubo dydžio rankpinigiai (7 000 Lt). Atsakovai negrąžino 7 000 Lt, dėl to susikaupė palūkanos, paskaičiavus už penkerius metus, jų dydis yra 1 750 Lt (7 000 Lt x 5 proc. x 1825/365). Atsakovams dėl nevykdomų įsipareigojimų buvo siųsta pretenzija, skambinta telefonu, tačiau atsakymas negautas.
Atsakovai A. M. ir E. M. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė kreditorinių reikalavimų palikimo priėmėjui pareiškimo padavimo terminą prailginti, priteisti iš ieškovo J. M. 634,35 Lt A. M. ir R. M. padarytai žalai atlyginti, ieškovo reikalavimą dėl rankpinigių dvigubos sumos, palūkanų priteisimo atmesti, priteisti iš ieškovo J. M. jų turėtas bylos vedimo išlaidas (b. l. 98-100). Nurodė, kad A. M. liko skolingas atsakovams 634,35 Lt, kadangi sudarius su A. M. sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo, ir pastarajam tuo pagrindu minėtame bute apsigyvenus, A. M. 2003-04-12 raštu įsipareigojo atsakovams padengti visas su buto eksploatacija susijusias išlaidas, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė. Už laikotarpį nuo 2003-04-01 iki 2003-11-01 A. M. liko skolingas atsakovams už komunalines paslaugas: šaltą vandenį - 82,68 Lt, nuotekų šalinimą - 215,18 Lt, eksploatacines išlaidas - 23,28 Lt, iš viso UAB „Prienų vandenys“ skola 321,14 Lt. Už karštą vandenį 59,96 Lt, šildymą 61,18 Lt, tinklų aptarnavimą 12,65 Lt, iš viso UAB „Prienų energija“ skola 133,79 Lt. Kadangi atsakovų buvo sumokėta permoka, todėl dėl A. M. kaltės susidariusios skolos UAB „Prienų energija“ jie sumokėjo 103,19 Lt. UAB Prienų butų ūkiui sumokėjo 129,42 Lt, už pažymų iš VĮ Registrų centro išėmimą buto pardavimui bei su tuo susijusios išlaidos sudaro 50 Lt. Įsiskolinimą už komunalines paslaugas atsakovai sumokėjo 2003 m. lapkričio mėnesio 11 ir 18 dienomis, t. y. A. M. atsisakius pirkti butą. A. M. mirus, jo turtą paveldėjo motina R. M., o šiai mirus, turtą paveldėjo ieškovas J. M. Apie tai, kad A. M. ir R. M. mirę, jie sužinojo tik J. M. pateikus teismui ieškinį, todėl naikinamasis trejų metų ieškinio senaties terminas nepraėjęs. Esant šioms priežastims, reikalavimo kreditoriniam įsiskolinimui pareikšti terminas pratęstinas. Ieškovas neturi teisės reikalauti iš jų priteisti palūkanas, nes netesybos sutartyje nebuvo numatytos. Be to, visi atsakovų atlikti veiksmai rodo, kad jie elgėsi sąžiningai, priešingai nei A. M., kuris apgavo atsakovus nenupirkdamas jų buto.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 29 d. sprendimu (b. l. 21-26) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų A. M. ir E. M. ieškovui J. M. 3 500 Lt skolos, iš ieškovo J. M. atsakovams A. M. ir E. M. 614,83 Lt skolos, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovų A. M. ir E. M. ieškovui J. M. 105 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 505 Lt, iš ieškovo J. M. atsakovams A. M. ir E. M. 64 Lt žyminio mokesčio, 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 694 Lt, iš atsakovų A. M. ir E. M. - 23 Lt, iš ieškovo J. M. -35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas paliko galioti 2009-11-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovai 2003-03-29 padavė skelbimus į spaudą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (b. l. 58), A. M. 2003-04-02 raštu susitarė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. M. už 20 250 Lt, kurį A. M. įsipareigojo nupirkti iki 2003-06-10, dėl ko atsakovams buvo sumokėta 1 500 Lt rankpinigiai (b. l. 6). E. M. ir A. M. 2003-04-12 raštu patvirtino, kad iš A. M. papildomai paėmė 2 000 Lt, iš viso yra gavę 3 500 Lt, persigalvojimo atveju arba neįvykdžius įsipareigojimų, rankpinigius įsipareigojo grąžinti dvigubus (b. l. 8). A. M. 2003-04-12 raštu įsipareigojo nuo 2003-04-01 mokėti visus mokesčius už komunalines paslaugas (b. l. 54,101). „Swedbank” AB, raštas patvirtina, kad A. M. sąskaitos uždarytos 2007-07-09, laikotarpiu nuo 2003-04-01 iki 2003-06-10 jokių operacijų nebuvo (b. l. 137). „Swedbank” ABč duomenys patvirtina, kad A. M. sąskaitų likučiai 2003-04-01 beveik nuliniai, nuo 2003-04-01 iki 2003-10-02 trijose sąskaitose operacijų nebuvo, išskyrus ketvirtojoje sąskaitoje esantį piniginių lėšų judėjimą žymiai mažesnėmis nei būsimas sandoris sumomis (b. l. 177-178). Neįvykus šalių sutartam sandoriui, atsakovai 2009-11-19 buto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui už 19 900 Lt (b. l. 50-53). A. M. paliktos skolos dydį pagrindžia atsakovams E. M. ir A. M. siųsti komunalinių paslaugų tiekėjų priminimai dėl nesumokėtų mokesčių, UAB „Prienų energija“, UAB Prienų butų ūkio sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai (b. l. 55-57, 102-107). A. M. mirė 2003-12-27 (b. l. 20). 2004-07-09 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu A. M., mirusio 2003-12-27, palikimą priėmė jo motina R. M. (b. l. 17). R. M. mirė 2007-08-24 (b. l. 19). Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu 2008-02-19 R. M., mirusios 2007-08-24, palikimą priėmė ieškovas J. M. (b. l. 21-24).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad A. M. 2003-04-01 apsigyveno sutartame pirkti bute, naudojosi jame paliktais daiktais, baldais, sumokėjo už du mėnesius po 150 Lt nuomos mokesčius, dėl to ginčo tarp šalių nėra, tačiau jis per sutartą terminą nenupirkęs buto nesumokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, dėl ko atsakovams susidarė skola. Ieškovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad A. M. 2003-10-02 įsigijo butą Jurbarko mieste, todėl, jo manymu, tai buvo ta priežastis, jog atsakovai buto nepardavė, o spalio mėnesį A. M. atsakovų bute nebegyveno, esant aukščiau surinktiems ir aptartiems įrodymams, nesudarė teismui pagrindo netikėti atsakovais, be to ieškovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes. Iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovo A. M. deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). (b. l. 179), kurioje atsakovų šeima gyveno, ir tai davė pagrindo išvadai, kad šeimai butas buvo nereikalingas, atsakovams reikėjo piniginių lėšų būsto, kuriame šeima gyveno, remontui, dėl ko butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėjo. Aplinkybę, kad atsakovai norėjo parduoti butą, patvirtina ir tai, kad atsakovas 2003-06-03 kreipėsi į VĮ Registrų centrą (b. l. 173) dėl pažymos sandoriui. Per šalių sutartą terminą nenupirkęs buto, atsakovams griežtai nurodžius, jog geruoju neatlaisvinus buto bus iškraustytas policijos pagalba, A. M. tik 2003 m. spalio mėn. atlaisvino atsakovams priklausančias patalpas. Nauji skelbimai spaudoje dėl buto pardavimo atsirado tik 2003 m. lapkričio mėn. 1-8 dienomis (b. l. 59-60). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovų buvo parduotas trečiajam asmeniui žymiai vėliau, skaičiuojant nuo 2003-06-10 datos, t. y. 2009-11-19, praėjus sutartam terminui sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.
Teismas sprendė, kad sąlyga, jog A. M. įsipareigoja parduoti, o A. M. pirkti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), atitinka preliminariosios sutarties esminį elementą - šalių įsipareigojimą (susitarimą) sudaryti ateityje pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, laikė, kad sutartyje ginčo šalys sulygo dėl avanso, kuris paprastai atlieka mokėjimo funkciją ir kuris įskaitomas į būsimas įmokas. Nors pagal šalių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojos E. J. paaiškinimus, kuri iš esmės patvirtino atsakovų nurodytas aplinkybes, susijusias su buto pirkimu – pardavimu, A. M. ketinimus pirkti atsakovų butą, gyvenimo bute faktą, aplinkybes, patvirtinančias, kada A. M. išsikraustė iš atsakovams priklausančio buto, be to, liudytoja apibūdino atsakovus kaip pareigingus, sąžiningus ir padorius žmones, matyti, kad sandoris per šalių sutartą terminą neįvyko ne dėl atsakovų kaltės nustatytais terminais nepardavus buto, o pačiam A. M. nenupirkus aukščiau paminėto gyvenamojo būsto, tačiau nepaisant to, kadangi avansu vadinama pinigų suma buvo perduota nekilnojamojo daikto savininkui be pagrindo, atsakovų gauti 3 500 Lt turi būti grąžinta. Vadovaujantis aptartais įrodymais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl dvigubo dydžio, t. y. 7 000 Lt, skolos ir 1 750 Lt palūkanų priteisimo už penkerius metus nuo 7 000 Lt yra nepagrįstas. Atsakovams nebuvo žinoma nei apie A. M., nei apie R. M., su kuriais, kaip nurodė atsakovai, buvo sutarę, kad dėl pastarųjų kaltės nenupirkus buto, duoti rankpinigiai lieka jiems ne tik kaip kompensacija už sulygto susitarimo neįvykdymą, bet ir kaip nuostoliai, kurie atlygintų turėtas išlaidas už A. M. nesumokėtus komunalinių paslaugų mokesčius, mirtį. Ši aplinkybė teismo laikyta svarbia sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties kreditoriniams reikalavimams pareikšti termino atstatymo. Vertinant ir tai, kad iki buvo gyvi, A. M. ir R. M. savo valios dėl to neišreiškė, į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo nesikreipė, jų teisių perėmėjas J. M. ieškinį teisme pareiškė tik 2009-09-09, todėl galimybė ginti savo pažeistas teises atsakovams atsirado pareiškiant priešieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje. Remiantis CK 5.63 str. 4 d. nuostatomis, kad trejų metų naikinamasis ieškinio senaties terminas nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praleistas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo, šalių interesų pusiausvyros principais (CK 1.5 str.), šis terminas teismo pratęstas. Todėl teismas priešieškinio reikalavimo dalį priteisti 584,35 Lt skolą už komunalines paslaugas tenkino visiškai. Iš atsakovų, jų atstovo paaiškinimų, kitų rašytinių bylos duomenų matyti, kad 2003-06-03 atsakovas A. M. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pažymos sandoriui, t. y. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), prašydamas užsakymą atlikti per 7 dienų laikotarpį, už kurį sumokėjo 30,48 Lt (b. l. 108-111, 171-173), jis turėjo 7 Lt išlaidų, susijusių su pažymos teismui pateikimu, todėl reikalavimas dėl 50 Lt išlaidų, susijusių su VĮ Registrų centre išimamomis pažymomis mažintinas, kadangi byloje nei 37,48 Lt sumą pagrindžiantys įrodymai nepateikti. Esant šioms aplinkybėms, priešieškinis tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo iš viso 614,83 Lt skolos, likusioje dalyje priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas. Nors atsakovai nurodė, kad A. M. nenupirkus buto, jie vėliau pardavė minėtąjį butą trečiajam asmeniui už mažesnę kainą nei buvo pradžioje sutarę, be to, turėjo apie 600-700 Lt buto atstatymo bei remonto išlaidų, teismas nesprendė nuostolių atsakovams atlyginimo klausimo, nes tokie reikalavimai byloje nebuvo pareikšti.
Proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovai E. M. ir A. M. apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl ieškovo J. M. ieškinio dėl 3 500 Lt bei teismo išlaidų išieškojimo iš atsakovų A. M. ir E. M. panaikinti, ir šią ieškovo reikalavimo dalį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (b. l. 27-28). Nurodė, kad rankpinigių sutartyje, sudarytoje A. M. ir jo motinos R. M. iniciatyva, buvo sutarta, kad rankpinigių davėjas A. M. pirks atsakovams priklausanti butą, kuriame jis apsigyveno 2003 m. balandžio 10 d., ir pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2003 m. birželio 10 d. A. M. buvo leista gyventi perkamame bute. Buvo sutarta, kad A. M. mokės visus komunalinius patarnavimus, tačiau to jis nedarė, todėl susidarė nemaža skola už komunalines paslaugas, elektrą, vandenį ir t. t. Kai 2003 m. spalio mėn. A. M. atlaisvino butą ir jam buvo pareikštos pretenzijos dėl sugadintos grindų dangos koridoriuje ir virtuvėje, apgadintų durų, virtuvės baldų, nes butas buvo užlietas vandeniu, A. M. su motina pasakė: „Gavai rankpinigius ir žinokis”. Taigi Meškauskai šiuos pinigus atidavė kaip kompensaciją už sugadintą butą. Už komunalinius patarnavimus kreditoriams atsakovai sumokėjo 2003 m. lapkričio 11 d. Ieškovo ieškinys privalėjo būti atmestas ir dėl to, kad nei R. M., nei J. M. nepaveldėjo teisės į tariamos skolos iš atsakovų išieškojimą. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, išduotame 2004 m. birželio 1 d. po A. M. mirties jo turto paveldėtojai R. M., nurodyta, kad paveldėtoja R. M. paveldi A. M. turtą - butą (duomenys neskelbtini)mieste, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau jokio paveldimo turto, taip pat ir teisės į skolos išieškojimą, paveldėjimo dokumente nėra nurodyta. Todėl R. M. neįgijo teisių į lėšų iš atsakovų reikalavimą. Po R. M. mirties 2007-08-24 pagal testamentą jos turtą paveldėjo ieškovas J. M. Tačiau testamente, paveldėjimo pagal testamentą liudijime, išduotame J. M. 2008-02-19, nurodyta, kad jis paveldi tik materialius daiktus, o apie teisių paveldėjimą niekur nėra nurodyta. 2003 m. gegužės mėnesio pabaigoje sutikus A. M. bei jo motiną, buvo pasakyta, kad buto nepirks, nes A. M. yra išleidęs visus buto pirkimui sutaupytus pinigus, o motina jam pinigų neduosianti, nors A. M. buvo įsipareigojęs butą nupirkti 2003 m. birželio 10 d. Taigi rankpinigių davėjas pažeidė savo įsipareigojimą iki 2003 m. birželio 10 d. nupirkti butą. Jie buvo užsakę VĮ Registrų centre pažymą, reikalingą buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui, o tai rodo, jog visus nuo jų priklausančius veiksmus atsakovai atliko. Be to, teismo iniciatyva išreikalautuose AB „Swedbank” dokumentuose aiškiai įrodyta, kad A. M. nei rankpinigių sutarties pasirašymo metu, nei vėliau pinigų sumos, reikalingos buto pirkimui, neturėjo.
Atsiliepimas
Ieškovas J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai nepateikė jokių įrodymų: nuotraukų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo apie buto būklę iki ieškovo apsigyvenimo jame ir jam pasišalinus. Pačių atsakovų veiksmai šioje byloje buvo nenuoseklūs. Buvo keli parengiamieji posėdžiai ir tik po jų buvo pateiktas priešieškinys neva dėl neapmokėtų komunalinių paslaugų, o vėliau, jau nagrinėjant bylą iš esmės, atsirado naujų aplinkybių dėl suniokoto buto. Ieškovui pateikus ieškinį teismas įpareigojo ieškovą pateikti visus su paveldėjimo teise susijusius dokumentus, ieškovas šiuos dokumentus pateikė. A. M. palikimą priėmė R. M., o po R. M. mirties jos teises ir turtą perėmė ieškovas J. M. Niekas, išskyrus J. M., dėl palikimo priėmimo nesikreipė. J. M. kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią į paveldimą turtą jį valdyti kaip savo. J. M. veiksmai šiuo atveju yra vertintini kaip paveldėto turto savininko. Tokią praktiką yra suforminęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas. Be to, atsakovai šių pretenzijų pirmos instancijos teisme nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis bei ieškovo J. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais.
Apeliantai iš esmės prašo panaikinti teismo sprendimo skundžiamą dalį dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 178 straipsnis) ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Byloje kilo ginčas, kaip kvalifikuoti rankpinigiais įvardytus mokėjimus, atliktus A. M. sudarant su atsakovais susitarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, todėl byloje būtina nustatyti, kokie materialiniai santykiai siejo šalis. Šioje byloje nustatyta, kad tarp šalių derybos dėl buto pirkimo nutrūko iki notarinio sutarties įforminimo ir nė viena šalių nereikalavo ją pripažinti sudaryta, todėl susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai, atitinkantys preliminariąją sutartį.
CK 6.98 straipsnio 1 dalyje pateikiama rankpinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, samprata – rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sutartį jai priklausančių mokėtinų sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos vykdymą.
Minėto straipsnio 2 dalis numato, rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.
Be užtikrinimo funkcijos, rankpinigiai atlieka dar dvi kitas svarbias funkcijas: apmokėjimo ir įrodomąją. Tik suma, atliekanti šias tris funkcijas, gali būti pripažinta rankpinigiais. Neatlikdama bent vienos iš šių funkcijų, sumokėta suma negali būti laikoma rankpinigiais. Tokiu atveju ją reikėtų pripažinti avansu. Šitaip rankpinigiai apibūdinami ir teismų praktikoje.
Taigi kmentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokių prievolių įvykdymo negalima užtikrinti rankpinigiais. Preliminariosios sutarties (CK 6.165 str.) įvykdymo rankpinigiais negalima užtikrinti todėl, kad ši sutartis yra organizacinė – tai sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje. Todėl pagal preliminariąją sutartį šalių mokėjimo pareiga neatsiranda. Nesant tokios pareigos, sumokėta suma negali atlikti ir rankpinigiams būdingos mokėjimo funkcijos.
Rankpinigiai atlieka ir įrodomąją funkciją – jų sumokėjimas parvirtina šalis sudarius tarpusavio sutartį, iš kurios kilusi prievolė ir yra užtikrinama. Sutarties, kuriai nustatyta privaloma notarinė forma, nėra, kol ji nėra sudaryta notarine forma. Todėl suma, sumokėta iki notarinės formos sutarties sudarymo, negali būti laikoma rankpinigiais, nes ji neatlieka įrodomosios funkcijos. Tokiu atveju sumokėta suma laikytina avansu būsimų mokėjimų sąskaita.
Tačiau preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai privaloma notarinė forma, gali būti užtikrinta kitais prievolių užtikrinimo būdais – tiek CK numatytais, pavyzdžiui, netesybomis, tiek nenumatytais (CK 6.70 str. 1 d.).
Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Minėta, kad preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio. Dėl to bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, savaime yra teisingas.
Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatyta, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokias teisines pasekmes tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aptartas įstatymų ir teismų praktikos nuostatas taikė tinkamai, o apeliantai neįrodė aplinkybės, jog 2003 m. spalio mėn. A. M., išsikraustydamas iš jų buto, su apeliantais susitarė, jog sumokėti 3500 Lt būsimo buto pirkimui užtikrinti liks jiems kaip kompensacija už patirtus nuostolius: buto ir baldų apgadinimą, nesumokėtus komunalinius mokesčius. Be to, atsakovai priešieškiniu nereiškia reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo už sugadintas grindis ir baldus bei neprašė atlyginti prarastos galimybės pinigine verte, pardavus butą už mažesnę kainą. Taigi apeliantai neįrodė, kad šalys preliminarioje sutartyje susitarė, jog pirkėjo perduota suma, įvardyta rankpinigiais, jam atsisakius sudaryti sutartį, liks pardavėjui kaip nuostolių kompensacija (CPK 178 straipsnis).
Taip pat atmestinas apeliantų argumentas, kad ieškovas yra netinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl skolos (avanso) priteisimo iš atsakovų, nes ieškovas priėmęs palikimą, priėmė palikėjo ne tik turtines prievoles, bet ir palikėjo turtines reikalavimo teises. Tai pripažįsta ir patys apeliantai, priešieškiniu prašydami priteisti iš ieškovo skolą už nesumokėtus komunalinius mokesčius A. M. gyvenant jų bute (CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5.50 straipsnio 1 dalis).
Dėl anksčiau nurodytų argumentų teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 185, 329, 330 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.