Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-147-124/2013

Teisėja V. Žostautienė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00009-2009-0 Procesinio sprendimo kategorija 128.19;129.19.2.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-291/2012 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams L. M., R. S., L. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei A. S., Valstybės įmonei Registrų centras Šiaulių filialas, trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankas dėl namų valdos žemės sklypo, namų valdos žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais pirkimo-pardavimo sutarčių ir notarinio registro veiksmų pripažinimo negaliojančiais, turto perdavimo-priėmimo aktų ir notarinių registrų bei teisinės registracijos veiksmų pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

- 2009 m. balandžio 3 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir L. M., Radviliškio r. 2-ojo notaro biuro notarės A. S. notarinio registro N r. 2715, bei Valstybinės įmonės registro centro 2009-04-03 d. teisinės registracijos veiksmus,

- 2009 m. balandžio 6 d. atsakovų L. M. ir L. S. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą dėl žemės sklypo su priklausiniais: gyvenamuoju namu, daržine, tvartu, viraline, sandėliu, malkine, sandėliu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia Radviliškio r. 2-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 2773, bei Valstybės įmonės registro centro 2009-04-06 d. teisinės registracijos veiksmus; 2009-04-06 priėmimo-perdavimo aktą ir 2009-04-06 Radviliškio r. 2-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 2774,

- pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 21 d. atsakovų L. S. ir R. S. pirkimo - pardavimo sutartį dėl žemės sklypo su priklausiniais, gyvenamuoju namu, daržine, tvartu, viraline, sandėliu, malkine, sandėliu ir kt. statiniai, esančiais (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia Radviliškio r. 2 - ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 3171, bei Valstybės įmonės registrų centro 2009-04-21 d. teisinės registracijos veiksmus negaliojančiais, 2009-04-21 turto priėmimo-perdavimo aktą ir 2009-04-21 Radviliškio r. 2-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 3172.

Pripažinti, kad ieškovas dėl svarbių priežasčių praleido terminą teisinei registracijai atlikti ir šį terminą atnaujinti(CK , galiojusio iki 201-07-01 255 str.1 d).

Teisinės turto registracijos per 3 mėnesių terminą ieškovas neatliko, nes neturėjo tam pakankamai lėšų, o buvusi draugė suplėšė ir sudegino turto pardavimo iš varžytynių aktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad apeliantas A. S. 1997-05-08 iš viešųjų varžytynių pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą nusipirko sodybą: gyvenamąjį namą (un.Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklausė atsakovei L. M.. Ieškovas šio pastatų pirkimo-pardavimo sandorio neįregistravo Registrų centre. 2009 m. balandžio 3 d. notarine sutartimi L. M. iš valstybės už 1769 Lt įgijo 0,3585 ha valstybinį žemės sklypą, kuriame buvo jos vardu Valstybinės įmonės registrų centre įregistruoti pastatai-gyvenamasis namas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais. 2009-04-06 atsakovė L. M. notarine sutartimi už 20 000 Lt pardavė L. S. šį iš valstybės įgytą žemės sklypą bei jame esančius pastatus, sandoris tą pačią dieną įregistruotas Registrų centre.2009-04-21 sudarytas sandoris tarp atsakovų L. S. ir R. S., kuriuo pagal notarinę sutartį žemės sklypas su pastatais jame parduotas už 20 000 Lt (pagal atsakovų paaiškinimą už 22 000 Lt) R. S.. Nekilnojamas turtas–žemės sklypas bei jame esantys pastatai-gyvenamasis namas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais nuo 2009-04-21 dienos įregistruotas atsakovo R. S. vardu.

Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-padavimo sandorius, remiantis CK 1.86 straipsniu, teigdamas, kad šie nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo tariami, nes pardavėja- atsakovė L. M. suvaidino tariamą visos eilės sandorių sudarymą, t.y. sudarė su buvusia Šiaulių apskrities viršininko administracija ieškovo iš varžytinių nusipirkto gyvenamojo namo su priklausiniais namų valdos 0,3585 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį , notarė jį patvirtino. Po to šis turtas buvo perleistas L. S. ir R. S.. Nurodo, kad tiek atsakovė L. M. , tiek atsakovai L. S. bei R. S. žinojo, kad ieškovas A. S. yra gyvenamojo namo savininkas, todėl negalėjo sudaryti nei žemės sklypo, nei statinių pirkimo-pardavimo sandorių. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, turi būti nustatyta, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai santykiai; antra, turi būti išsiaiškinta, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Vadovaujantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamuoju sandoriu šalys nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tai gerai žino, paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių, dėl ko esminis tokio sandorio požymis yra tas, kad jis nėra realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-47/2006). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (LAT 2006 sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2006 ).

Ginčydamas sandorius, ieškovas teisme neįrodinėjo jų ydingumo, tai nurodė tik ieškinyje, ieškovas nepagrindė sandorių tariamumo. Ginčijami sandoriai buvo realiai įvykdyti, o faktiniai pirkimo pardavimo santykiai realiai atsirado, ką patvirtina tai, jog sandoriai buvo atlygintini, tai fiksuojama notarinėse sutartyse. Šalys patvirtino, kad įgydami žemės sklypą su jame esančiais statiniais L. S. sumokėjo 20 000 Lt, o R. S. –L. S. 22 000 Lt (4t.,149,167-169,183-187 b. l.).Atsakovė L. M. atliko visus sklypo suformavimo veiksmus, tuo klausimu 2008-04-10 d. Šiaulių apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-1823 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų kadastrino rodiklių nustatymo“, kurio ieškovas neginčijo. Nekilnojamo turto registre L. M. buvo nurodyta statinių , esančių šiame sklype savininkė, žemės sklypas priklausė valstybei. Atsakovė L. M. sumokėjo valstybei 1769 Lt už įgyjamą sklypą, sklypui nebuvo taikomi jokie apribojimai, todėl 2009-04-03 sutartimi Lietuvos valstybė , atstovaujama Šiaulių apskrities viršininko administracijos, teisėtai pardavė atsakovei šį sklypą (1 t., 9-11,4 t., 180-181 b. l.). Ieškovas pirmajame pareiškime teismui dėl pastatų ir žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo tvirtino manęs, kad kartu su statiniais įgijęs ir žemės sklypą, todėl juo naudojosi, nors jokių mokesčių nemokėjo (1 t., 2-3 b. l.).Tuo tarpu R. Š., ilgą laiką gyvenusi kartu su ieškovu, apklausta ikiteisminiame tyrime, tvirtino, kad R. S. iš pradžių naudojosi 15 arų sklypu prie pastatų, o po vienerių metų, šis sklypas buvo permatuotas kitiems asmenims (4 t., 36 b.l.).Taigi atsakovė iš valstybės teisėtai įgijo žemės sklypą, kurį su jos vardu registre registruotais pastatais pardavė pirkėjui L. S.. Ieškovas įgyto turto neįregistravo. Antstolis V. V. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad atsakovei L. M. nesiuntė jokio pranešimo apie varžytinių paskelbimą bei jose parduotą turtą(4 t., 38 b. l.). Atsakovai sandorius įregistravo Nekilnojamo turto registre, taigi šalys įgyvendino visas daiktines teises, sutartys buvo realiai įvykdytos , todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino šių sandorių tariamais. Nustačius, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2009-04-03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės L. M. ir Lietuvos valstybės , nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškovo reikalavimo – pripažinti neteisėtais notarų, Valstybinės įmonės registrų centro veiksmus, pripažinti negaliojančiomis ir kitas atsakovų sudarytas sutartis. Pagal nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingi, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl notarės, tvirtindamos pirkimo-pardavimo sutartis dėl nekilnojamo turto pardavimo, kurie pagal oficialius bei įstatymų reikalavimus atitinkančius duomenis nuosavybės teise priklausė: žemės sklypas-valstybei, pastatai įregistruoti L. M., vėliau žemės sklypas įgytas L. M., nekilnojamas turtas parduotas ir įregistruotas L. S. , vėliau parduotas R. S., turtas nebuvo areštuotas, sandorių sudarymo metu nevyko ginčų teisme, todėl atsakovai nepažeidė įstatymų reikalavimų (1 t., 9-11,3 t.,35-41b.l.,4t.,134-135,136,180,182,188-189,199 b. l.).

Taip pat teismas nenustatė ir kito pagrindo panaikinti sutartis, t.y. piktavališko šalių susitarimo. Šios aplinkybės buvo tiriamos ir ikiteisminio tyrimo tvarka byloje Nr. 81-2-55-09 (4 t., 34-42 b.l.).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi senuoju Civiliniu kodeksu, nes sandoriai sudaryti 2009 metais, įsigaliojus naujam kodeksui, sandoris šalims galioja (CK 1.75 str.1 d., 1.94 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai aiškino ir taikė nekilnojamojo turto perleidimo momentu galiojusius teisės normų reikalavimus tokių sandorių formai ir vieno iš jos elementų – privalomos teisinės registracijos – nesilaikymo iš įstatymo kylančius padarinius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. CK 255 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atveju sandorio šalis privalėjo atlikti aktyvų veiksmą – sutartį (šiuo atveju turto pardavimo iš varžytinių aktą) pateikti turto registravimo įstaigai įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis galėjo sukelti civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsirasdavo nuosavybės teisė į įsigytą turtą (CK 149 straipsnio 2 dalis). Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (CK 255 straipsnio 2 dalis); dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. W. ir kt. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-70/2006; 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. S. I. , bylos Nr. 3K-3-404/2012; kt.). Įstatyme nustatytų imperatyviųjų reikalavimų sandorio formai nesilaikymas, kai šiame įstatyme nurodyta, kad dėl formos trūkumų sandoris bus laikomas negaliojančiu, reiškia, jog tokio turinčio esminių formos trūkumų sandorio sudarymas yra neužbaigtas, dėl to jis yra nesudarytas ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. S. I. , bylos Nr. 3K-3-404/2012). Ieškovas neįregistravo pastatų įgijimo Nekilnojamojo turto registre, todėl jis nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į ginčo objektus-į pastatus, nes nebuvo užbaigtas šio sandorio sudarymas įstatyme nustatyta forma.

Nagrinėjant ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Ieškovas kreipėsi į teismą jau galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui, todėl sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti taikomas Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo (CK ĮĮ) įstatymo 8 straipsnis. Taigi byloje sutarčiai taikytinos sandorių formą reglamentavusios 1964 m. priimto (1999 m. vasario 1 d. galiojusios redakcijos) CK normos.

Kaip minėta,1964 m. CK 225 straipsnyje nustatyta, kad yra privaloma nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisinė registracija, o jos neatlikus tokia turto pirkimo–pardavimo sutartis negalioja. Naujojo CK 1.75 straipsnyje, skirtame teisinės registracijos paskirčiai ir tikslams nustatyti, pakeista nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorių registravimo teisinė reikšmė ir sandorių neįregistravimo teisiniai padariniai. 2000 m. CK 1.75 straipsnyje dėl sandorio neįregistravimo tokio sandorio negaliojimo teisinių padarinių nenustatyta, šio kodekso 6.393 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad negalioja sandoris tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, o sandorio neįregistravimas neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, toks sandoris šalims galioja.

Naujojo CK ir 1964 m. CK nuostatų dėl sandorio registravimo nesilaikymo teisinių padarinių galimai kolizijai išspręsti 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tokių kolizijų sprendimo tvarka ir sąlygos, viena iš kurių, kad sandoris, dėl kurio įstatyme nustatytas privalomo įregistravimo terminas pasibaigė, negalioja, jeigu registravimo termino neatnaujina teismas (8 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šia teisės norma įstatymo leidėjas privalomą teisinę sandorio registraciją priskyrė sandorių formai ir jos nesilaikymo padariniai lemia tokio sandorio negaliojimą visais atvejais, kai neįregistruoto sandorio negaliojimas buvo nustatytas imperatyvia forma įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl galiojant 1964 m. CK (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) pasirašytos sutarties teisinės registracijos nesilaikymo padarinių yra išaiškinta, kad pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tai taikytina ir turto pardavimo iš varžytinių aktui. Taip įstatyme buvo nustatyta imperatyvinio pobūdžio termino padariniai, kurių nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negalėjo. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju sandorio šalis privalo atlikti aktyvų veiksmą – sutartį pateikti turto registravimo įstaigai įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis sukels civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsiras nuosavybės teisė į įsigytą turtą (CK 149 straipsnio 2 dalis). Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą teismas gali atstatyti (CK 255 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. W. ir V. V. v. J. N., V. P., bylos Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-70/2006).

Kadangi sandorio formai taikomi galiojantys jo sudarymo momentu įstatymai, tai nagrinėjamos bylos dalykui – 1997 m. gegužės 08d. turto pardavimo iš varžytinių aktui pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė 1964 m. CK 225 straipsnio nuostatas dėl imperatyvaus reikalavimo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo momento. Šios įstatymo nuostatos ieškovas neįvykdė iki 2000 m. CK įsigaliojimo , t. y. praleido įstatyme nustatytą terminą sudarytai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai teisiškai įregistruoti. Toks turinčio esminių formos trūkumų sandorio sudarymas yra neužbaigtas, dėl to jis yra nesudarytas ir negalioja.

Teismas taip pat pagrįstai aiškinant CK ĮĮ 8 str. 3d.normas, atsižvelgė ir į naujo CK 1.71-1.76 straipsniuose nustatytus reikalavimus.1.75 str. 2 d. numato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, remdamasis kitais įrodymais, 3 d. - jeigu tą patį daiktą įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Šiuo atveju ieškovas negali pasinaudoti savo teisėmis prieš trečiuosius asmenis, ką jis pats, prieštaraudamas sau pačiam, ir nurodo apeliaciniame skunde. Įgijėjas įgyja visas registruotas teises. Kas neįregistruota, to jam nėra. Ieškovas ieškinyje rėmėsi ir CK 1.5 str., įgijėjo sąžiningumas yra preziumuojamas. Atsakovų nesąžiningumą turėjo įrodyti asmuo, kuris ginčijo sudarytą sandorį. Ieškovas teisme jo neįrodinėjo. Kaip nustatyta, žemės sklypą atsakovė įgijo iš valstybės, esant registre šiame sklype įregistruotiems statiniams šiame sklype, už įgyjamą sklypą sumokėjo nustatytą kainą, jos yra realiai įvykdytos, įgijimo metu sklypui nebuvo taikomi suvaržymai. Atsakovė L. M. nurodo, kad ji nežinojo apie turto pardavimą iš varžytinių, nes turtu tuo metu nesinaudojo,šis jai nebuvo reikalingas, leido naudotis ieškovui, kuris vėliau pradėjo turtą gadinti, dėl ko ji kreipėsi į teismą (1 t., 46, b. l.) .2011 gegužės 11 d. nutartimi, kuria teismas atkūrė prarastą vykdomąją bylą, nėra nustatyta, kad L. M. žinojo apie įvykusį turto pardavimą iš varžytinių. Taip pat nenustatytas kitų asmenų nesąžiningumas, žemės sklypas su jame esančiais statiniais buvo registruoti registre įgijusių savininkų vardu, turtui nebuvo taikomi suvaržymai. Nenustatyta, kad R. S. pažinojo atsakovus L. M. ar L. S., nes apie parduodamą turtą sužinojo iš skelbimo spaudoje (4 t., 159 b. l.). Ieškovas nepaneigė sąžiningumo prezumpcijos, neįrodė įgijėjų nesąžiningumo. Be to ieškovas nebuvo ir sudaręs žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Sąžiningiems tretiesiems asmenims toks sandoris , kuris nėra įregistruotas, negalioja.

Apeliantas nesinaudojo įstatyme nustatytomis teisinėmis priemonėmis užbaigti nuosavybės teisių perleidimą į pastatus pirkimo–pardavimo sandoriu. Kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atsiradimą, pasibaigimą ar kitokį pasikeitimą nustatančių teisės normų laikymasis ir jų įgyvendinimas tinkamai įstatymo nustatytą tvarka sudarant sandorį sukuria teisiškai reikšmingą juridinį faktą apie nuosavybės teisių perleidimą ir užtikrina tų teisių apsaugą. Įstatyme nustatytos sandorio sudarymo tvarkos laikymasis yra privalomas, nes tokios tvarkos nesilaikymas sukelia tam tikrus įstatyme nurodytus padarinius, vienas iš kurių yra sandorio negaliojimas, ir toks padarinys nėra vertinamas kaip prieštaraujantis konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui. Pripažįstamos ir gerbiamos tos asmenų civilinės teisės ir pareigos, kurios yra įgytos laikantis sandorių sudarymo tvarką ir jų galiojimą reglamentuojančių teisės normų.

Nepagrįstas ir kitas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas nepagrįstai ieškovui neatnaujino terminą turto pardavimo iš varžytinių aktui įregistruoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei išvada, kad ieškovas neįrodė, jog terminą 1997 m gegužės 8 d. sandoriui įregistruoti jis praleido dėl svarbių priežasčių bei sutinka su motyvu, kad termino atnaujinimas apskritai yra galimas nesant ginčui dėl teisės į turtą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo pastatas yra parduotas ir teisiškai įregistruotas atsakovo R. S. vardu(3 t., 35-37 b. l.) vardu, kuris teismo vertinimu yra sąžiningas įgijėjas. Ieškovas savo teisių dėl nekilnojamo turto įregistravimo neįgyvendino ne tik trijų mėnesių laikotarpyje, dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik po 11 metų. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis sandorio neįregistravo dėl pinigų stygiaus, negali būti svarbi aplinkybė, atsižvelgiant į šios paslaugos -sandorio įregistravimo nedidelę vertę bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo finansinę galimybę įgyti turtą ir už jį sumokėti. Ieškovo nurodyta aplinkybė -pastatų pardavimo iš varžytinių akto sudeginimas neturi įtakos termino atnaujinimui, nes teismo posėdžiuose pats ieškovas nurodė, kad šis aktas buvo prarastas po 5-6 metų nuo turto įgijimo, jau pasibaigus įregistravimo terminui, ką ieškovas nurodė pareiškime teismui bei 2012-11-7 teismo posėdyje (1 t., 22 b. l.,5 t., 8 b. l).Be to sunaikinus šį aktą, ieškovas galėjo gauti jo dublikatą. Nors nurodo , kad jam net nebuvo žinoma apie turto įregistravimo būtinumą, tačiau tai buvo atžymėta turto pardavimo iš varžytinių akte. Taip pat įstatymo nežinojimas negali būti pripažįstama svarbia priežastimi atnaujinti terminą. Pažymėtina tai, kad ieškovas nebuvo įgijęs ir nesiekė įgyti žemės sklypo prie pastatų, nemokėjo nuomos mokesčio, teigė, kad nuomojosi kitoje vietoje 0,50 ha ariamos žemės sklypą (1 t., 2-3 b. l., 5 t., 8 b. l.), Atsakovas R. S. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorį teisiškai įregistravo, todėl turi būti laikomas šio daikto savininku, o ieškovas neįregistravo pastatų įgijimo sandorio, atnaujinti įstatymų nustatytą terminą ieškovui nėra pagrindo, be to byloje yra kilęs ginčas dėl teisės į turtą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK326 str.1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteistinas žyminis mokestis, kuris 2012-12-7 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Šis mokestis skaičiuotinas nuo ginčijamo sandorio sumos bei neturtinio reikalavimo (20 000 Ltx3proc.+100 Lt ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n utaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S. 700 Lt žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą.