Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams S. S. paslaugų įmonei ir jos vadovui S. S. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. sausio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį – įteikiant asmeniškai S. S.. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. ieškovė ir S. S. paslaugų įmonė sudarė Overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įmonei buvo suteiktas 22 000 Lt (6371,64 Eur) kredito limitas sąskaitoje (overdraftas). Laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. papildomais šalių susitarimais buvo keičiama kredito limito suma ir kredito grąžinimo terminas (paskutiniuoju (duomenys neskelbtini) d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 15 000 Lt (4344, 30 Eur) kredito limitas, kuris turėjo būti padengtas iki (duomenys neskelbtini) d.). Šalys susitarė, kad laiku negrąžinus kredito, bus skaičiuojamos nustatyto dydžio palūkanos bei delspinigiai.

Pagal Overdrafto sutartį kredito gavėjas (S. S. paslaugų įmonė) turėjo teisę vykdyti atsiskaitymus sąskaitoje nesant pakankamai lėšų, tačiau neviršijant nustatyto limito. Suėjus kredito grąžinimo terminui ((duomenys neskelbtini) d.), S. S. paslaugų įmonės sąskaitoje nebuvo piniginių lėšų, dėl ko ieškovė neturėjo galimybės jų nurašyti ir padengti sutarties pagrindu suteiktą kreditą bei priskaičiuotas palūkanas. Ieškovės teigimu, atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, buvo siųstos pretenzijos, kuriose S. S. paslaugų įmonė buvo įpareigota iki (duomenys neskelbtini) d. grąžinti jai suteiktą kreditą ir sumokėti iš sutarties kylančias palūkanas bei delspinigius. S. S. paslaugų įmonės vadovas nebendradarbiauja su ieškove, sąmoningai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, o kreditas ir kiti iš sutarties kylantys piniginiai įsiskolinimai iki šiol nėra padengti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad S. S. paslaugų įmonė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove.

Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Viena iš civilinės atsakomybės rūšių – sutartinė, kurios pagrindas yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl neįvykdytos ar netinkamai vykdomos sutarties. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, pagrįsti vartojimo kredito suteikimo pagrindu, todėl ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog S. S. paslaugų įmonė laiku nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įgyja teisę reikalauti ne tik skolos, bet ir kitų su kredito grąžinimo vėlavimu susijusių piniginių prievolių įgyvendinimo.

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi ir 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CPK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003).

Nagrinėjamu atveju mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi kredito suma, laikomos kintamomis metinėmis palūkanomis. Pagal pagrindinės Sutarties sąlygas nustatyta 8,300 procentų dydžio palūkanų norma. Iš ieškovės pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad priskaičiuotas palūkanas už negrąžintą 10566,60 Eur kreditą sudaro 185,44 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog iki šiol nėra grąžintas kreditas, ieškovės reikalavimas dėl paskaičiuotų 185,44 Eur kintamų metinių palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 7.2 punktu kredito gavėjas, praleidęs Sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui Sutarties specialioje dalyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutarties specialiojoje dalyje numatyti 0,080 procentų dydžio delspinigiai. Ieškovės pateiktoje skolos paskaičiavimo lentelėje matyti, jog S. S. paslaugų įmonei už laiku negrąžintą kreditą ir pradelstas palūkanas susidarė 647,76 Eur (642,20 Eur + 5,56 Eur) įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, jog kredito gavėjas pažeidė sutartį, tai yra praleido nustatytus kredito grąžinimo ir kintamų metinių palūkanų mokėjimų terminus, ieškovės reikalavimas dėl 647,76 Eur priteisimo yra tenkinamas (CK 6.260 straipsnio 1­–2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Be viso to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Be to, šios palūkanos atlieka ir kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į susidariusio įsiskolinimo padengimo tvarką. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens nesąžiningų veiksmų, pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai atsako juridinio asmens dalyvis. Pagal CK 2.45 straipsnį, juridinio asmens dalyviu laikomas asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba yra įgijęs prievolines teises ir pareigas, susijusias su juridiniu asmeniu.

Iš (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 6 dalies matyti, jog S. S. paslaugų įmonės vadovas S. S. yra vienintelis įmonės dalyvis, todėl pareiga vykdyti neribotos civilinės atsakomybės įmonės prisiimtus įsipareigojimas, neturint galimybės padengti susidariusį įsiskolinimą iš įmonės sąskaitos, kyla S. S. kaip juridinio asmens vadovui ir vieninteliam įmonės dalyviui.

Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį, kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas atsisako atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

Nagrinėjamu atveju sutartis buvo pasirašyta su juridiniu asmeniu S. S. paslaugų įmone, todėl pagrindine skolininke laikoma įmonė, tuo tarpu įmonei negalint atsakyti už savo veiksmus, ieškinys dėl skolos priteisimo gali būti pareikštas ir subsidiariai atsakingam skolininkui, nagrinėjamu atveju pripažintam S. S. (CK 6.245 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovė pagrįstai prašo skolą priteisti subsidiariai, tai yra nesant galimybei 11 399,80 Eur skolą padengi iš įmonės sąskaitos, pareiga atsiskaityti su banku kyla įmonės vadovui S. S..

Sutinkamai su tuo, jog ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei subsidiariai iš atsakovų priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 256 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. S. paslaugų įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir jos vadovo (subsidiariai atsakingo atsakovo) S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 11 399,80 Eur (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 80 ct) skolą už negrąžintą kreditą, 8,3 procentų kintamąsias mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 10566, 60 Eur (penkių šimtų eurų), skolos, skaičiuojamos nuo skolos paskaičiavimo dienos (2020 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 256 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT92 7300 0100 0000 0049, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.