Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovui R. B., ieškovo atstovei advokatei R. Č., atsakovei K. B., atsakovės atstovui advokatui M. B., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei L. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei K. B., institucija, teikianti išvadą byloje –Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl priteisto nepilnamečiui išlaikymo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuo teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o iš jo priteistas vaiko išlaikymas periodinėmis išmokomis po 230 eurų/mėn.

Sprendimo priėmimo metu jis turėjo nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo pardavimų vadybininku, o jo darbo užmokestis buvo 1592 Eur/mėn. Manė, kad priteistąjį išlaikymą sūnui įstengs mokėti.

Kad vaiko poreikiai yra tikrai pertekliniai, atžymėta ir teismo sprendimo aprašomojoje dalyje ( Sprendimo 10 lapas 2 pastraipa nuo viršaus- „ ieškovės reikalavimas nukreiptas į ateitį" ). Neįsigilino ir į tai, kad priteistasis išlaikymas net viršijo Aukščiausiojo Teismo rekomendacijose ir teisminėje praktikoje dažniausiai nurodomą maksimalią 1 MGL dydžio mėn. išmoką vaikui. Teismo sprendimo neužginčijo, 2020-03-01 jis įsiteisėjo.

Netrukus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl kilusios Covid-19 pandemijos ir su tuo susijusio paskelbto karantino nuo 2020-04-09, jis neteko darbo. Tuomet stojo į Užimtumo tarnybos įskaitą ir jos siuntimu dabar lanko persikvalifikavimo kursus. Jo gaunamos pajamos labai smarkiai sumažėjo ir šiuo metu siekia tik 403 eurų/mėn. Finansinė padėtis iš esmės pasikeitė, nes ji pasunkėjo ne vien dėl darbo pajamų netekimo, bet ir dėl prisidėjusių įvairių įsiskolinimų.

Mokėti priteistąjį vaikui išlaikymą po 230 Eur/mėn. jau nebeišgali, nes pritrūko tam lėšų. Atsakovės iniciatyva išieškomas per antstolių kontorą išlaikymo vaikui įsiskolinimas jau sudaro 1561,78 eurų. Kiti jo įsiskolinimai įvairiems kreditoriams šiuo metu sudaro 11 545 eurų sumą. Bendras jo skolų dydis - 13107 Eur. Kadangi visai neturi lėšų jų savalaikiam dengimui, ši suma vis kyla dėl delspinigių ir palūkanų apimties didėjimo.

Įstatymas - LR CK 3.201 str. 1 d. nustato, kad "Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis".

Iš esmės ir ilgam laikotarpiui pasikeitus į blogąją pusę jo finansinei situacijai ir jam tapus nemokiu, kreipiasi į teismą, kad būtų sumažintas prisiteistas perteklinis išlaikymas sūnui R., paliekant jo dydį tokiu, kuris užtikrintų vaiko poreikius, bet kartu ir jo galimybes priteistąjį išlaikymą teikti.

Mano, kad nė trijų metų neturinčio sūnaus R. poreikiams ir normaliam vystymosi sąlygų sudarymui pakanka per mėnesį maždaug 260 eurų. Iš to sk. reikia : maistui - 50 eurų (nes tik 2 pilnas d. būna namuose, o 5 dienas savaitėje praleidžia darželyje); už darželio lankymą - 45 eurų; rūbeliams ir avalynei - 30 eurų; higienos reikmenims ( muilui, dantų priežiūros priemonėms ir kt.) 10 eurų; vitaminams ir vaistams - 25 eurų (nes jokių ypatingų sveikatos problemų vaikas neturi); laisvalaikio ir asmenybės ugdymo priemonėms (žaislams ir žaidimams) - 30 eurų; jo daliai tenkantiems komunaliniams mokesčiams - 70 eurų (tokią sumą nurodė atsakovė, mano, kad ją taip pat nepagrįstai užaukštino).

LR CK 3.192 str. 3 d. įpareigoja teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams abu tėvus. Atsakovė gauna Valstybės skiriamus 60 Eurų vaiko pinigus. Tad jo išlaikymui iš abiejų tėvų reikalinga suma sumažėja iki 200 eurų/mėn. Todėl iš savo, kaip vaiko tėvo, pusės sutinka teikti 100 eurų/mėn. išlaikymą, kaip pilnai atitinkantį tikruosius šiandieninius mažamečio vaiko poreikius ir jo finansines galimybes.

Ryšium su išdėstytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis LR CPK 84 str. ir 93 str., LR CK 3.201 str. teismą prašo :

iš dalies pakeisti Panevėžio apylinkės teismo sprendimą, priimtą 2020-01-29 civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020 ir R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš jo tėvo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vietoje priteistų 230 eurų/mėn. periodinių išmokų sumažinti iki 100 eurų/mėn. periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos. Likusią šio teismo sprendimo dalį palikti galioti be pakeitimų.

Priteisti iš atsakovės K. B. bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino, kad turėjo perspektyvų darbą, bet dėl Covid-19 prasidėjo darbo mažinimai. Iš (duomenys neskelbtini) išėjo, nes su klientais reikėjo bendrauti gyvai. Darbo sutartį su darbdaviu nutraukė bendru sutarimu. Jis yra registruotas užimtumo tarnyboje. Gauna 200 Eur. Yra ekonomikos magistras. Tikisi pagal išsilavinimą susirasti darbą. Jis turi finansinius įsipareigojimus, turi skolų. Priteisiant išlaikymą, skolų nebuvo. Jo finansinė padėtis yra pasikeitusi.

Skyrybų metu sutiko su išlaikymo suma (230 Eur ), nes buvo be praktikos. Bendraujant su žmonėmis, auginančiais vaikus, išsiaiškino, kad vaikui iš vieno iš tėvų teikiama išlaikymo suma nuo 130 Eur iki 140 Eur yra pakankama. Jis neprieštarautų, kad teismas priteistą iš jo išlaikymą sumažintų iki 140 Eur. Jo manymu, vaiko poreikiai po teismo kai kur sumažėjo, kai kur padidėjo. Realūs vaiko poreikiai padidėjo, tačiau ieškinį grindžia tuo, kad vaiko poreikiai buvo užaukštinti, pertekliniai, taip pat ir tuo, kad pasikeitė jo finansinė padėtis.

2020-01-29 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020 nutraukiant šalių santuoką buvo nutarta priteisti iš atsakovo R. B. (šioje byloje - ieškovo) sūnui R. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius, o taip pat, kad toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog 2020-01-29 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020 iš R. B. priteistas 230 Eur ieškovo teiktinas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią ieškovo turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus vaiko raidos poreikius.

Ieškovas teigia, jog „skyrybų procese nelabai įsigilino į tą aplinkybę, kad atsakovė savo ieškinyje nurodė užaukštintus vaiko poreikius, nors tokių didelių išlaidų vienerių metų ir 9 mėnesių vaiko poreikių tenkinimui dar tikrai nereikėjo (ir dabar, kai jam 2 m. ir 8 mėn. tiek nereikia)". Tokie ieškovo teiginiai yra ne tik kad teisiškai nepagrįsti, tačiau apskritai neturi jokios teisinės reikšmės. 2020-01-29 Panevėžio apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020 nustatė šalių vaiko poreikius ir priteisė iš tėvo šiuos vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, ieškovas, kaip kad pats nurodė, teismo sprendimo neskundė, kas reiškia, jog su teismo sprendimu sutiko. Tai, kad ieškovas, jo teigimu, „neįsigilino" ar „nelabai įsigilino" į vieną ar kitą byloje išnagrinėtą aplinkybę, nesudaro jokio pagrindo tą aplinkybę tirti iš naujo naujai iškeltoje byloje.

Ieškovas nenurodo, jog būtų atsiradę kokių nors naujų aplinkybių, kurios leistų teigti apie sumažėjusius vaiko poreikius, o jo teiginiai apie neva tai, jog „priteistas išlaikymas net viršijo Aukščiausiojo Teismo rekomendacijose ir teisminėje praktikoje dažniausiai nurodomą 1 MGL dydžio mėn. išmoką vaikui" yra neteisingi, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas - 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Teisminėje praktikoje priteisiant iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos išlaikymą orientuojamasi būtent į šį dydį (MMA), o ne MGL, kaip kad teigia ieškovas, o iš jo priteistas vaikui išlaikymas šio dydžio neviršijo. Ieškovo išdėstyta „nuomonė" apie vaiko poreikius yra niekuo nepagrįsta ir negali būti šios bylos nagrinėjamo dalyku. Ieškovas neperka vaikui maisto, drabužių, nesirūpina jokiais kitais jo poreikiais, tad jo pateiktas vaiko poreikių paskaičiavimas laikytinas absoliučia prielaida. Kaip kad matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, jis netgi neteikia teismo iš jo priteisto išlaikymo, t. y. nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką.

Ieškovas teigia, jog po teismo sprendimo priėmimo pablogėjo jo turtinė padėtis, nurodo, jog sprendimo priėmimo metu dirbo (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku, o jo darbo užmokestis sudarė 1592 Eur/mėn, o po teismo sprendimo įsiteisėjimo neteko darbo, įstojo į Užimtumo tarnybos įskaitą ir jos siuntimu dabar lanko persikvalifikavimo kursus.

Tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo mažinti priteistą išlaikymą.

Civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020 pateiktame atsiliepime R. B., apibūdindamas savo pajamas, nurodė „iš prieduose prie šio atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateiktos VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos apie asmens draudžiamąsias pajamas matyti, kad atsakovo vidutinės mėnesio pajamos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. sudarė 977,22 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). 2018 m. birželio 6 d. buvo nutraukta tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini)sudaryta darbo sutartis, jam išmokėtos priklausančios darbo užmokesčio sumos, sumos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Po šios datos vienintelės atsakovo pajamos buvo nedarbo draudimo išmokos. Pavyzdžiui, 2019 metais atsakovo mėnesio pajamos vidutiniškai sudarė 657,30 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt septyni eurai ir 30 euro centų). Šių sumų privalo pakakti tiek nepilnamečio vaiko išlaikymui, tiek visų priklausančių dengti kreditų dengimui, tiek paties atsakovo pragyvenimui“.

Taigi būtent šiuos motyvus ir šiuos duomenis apie jo turtinę padėtį teismas vertino priimdamas atitinkamą sprendimą. R. B. nenurodė, jog (duomenys neskelbtini) (pažymėtina, jog tokių duomenų nepateikė ir su šiuo ieškiniu), t. y. jeigu ši ieškovo ieškinyje nurodyta informacija yra teisinga, tai šiuos duomenis ieškovas nuo teismo nuslėpė, kas akivaizdžiai rodo ieškovo nesąžiningumą.

Visiškai nesutiktina su ieškovo reikalavimu sumažinti priteistą vaikui teiktiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos, kadangi teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, jog teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-325/2011). Vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą. Sprendžiant išlaikymo prievolės subjektų priešpriešinių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, t. y. siekiant nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės gauti didesnį išlaikymą ir išlaikymą mokančio tėvo ar motinos teisės, pablogėjus turtinei padėčiai, teikti mažesnį išlaikymą, prioritetas teiktinas vaiko interesams. Šis argumentas kartu su pirmiau išdėstytais proceso teisės normų taikymo argumentais leidžia daryti išvadą, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

Pažymi, jog 2020-01-29 Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020 santuokoje įgytas šalių turtas buvo priteistas R. B., kuriam taip pat priteista vykdyti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Citadele” pagal 2017-11-25 K. B. ir R. B. vardu sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. VKB-2017-28460, remiantis kuria suteiktas 8000 Eur dydžio kreditas, tačiau nepaisant to, R. B. šio teismo sprendimo nevykdė, tad kreditorius kreipėsi dėl skolos priteisimo iš K. B. ir Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4750-762/2020 nusprendė priteisti iš atsakovės K. B. ieškovo (duomenys neskelbtini)naudai: 5 784,89 Eur negrąžinto kredito; 442,54 Eur delspinigių; 361,13 Eur negautų pajamų; 8,10 (procento dydžio metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas, apskaičiuotinas nuo negrąžintos kredito sumos likučio, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 20 d.; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas apskaičiuotinas nuo priteistų sumų, kurioms sumokėti praleistas terminas, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 148,00 Eur žyminio mokesčio.

Panevėžio apygardos teismas 2021-02-09 sprendimu nutarė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti iš atsakovės K. B. ieškovo naudai priteistas negautas pajamas nuo 361,13 Eur iki 164,71 Eur sumos bei priteistą žyminį mokestį nuo 148 Eur iki 143,56 Eur sumos, o likusioje dalyje teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog dėl ieškovo R. B. veiksmų, t. y. neįvykdytų prisiimtų kreditorinių prievolių, iš esmės pablogėjo atsakovės K. B. finansinė būklė, kadangi ji bus priversta įvykdyti kreditorinę prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini), kurią turėjo įvykdyti R. B.. Ir nors, kaip kad pažymėjo Panevėžio apygardos teismas, atsakovė, sumokėjusi kreditoriui sumas, kurių gera valia nemoka buvęs sutuoktinis, turi galimybę ateityje reikšti jam reikalavimus dėl jos sumokėtos sumos grąžinimo, tačiau šiuo metu šias sumas privalo sumokėti būtent K. B., kas aiškiai blogina jos turtinę padėtį.

Ieškovas pateikė duomenis apie savo turimas skolas, tačiau iš antstolės I.B. 2021-01-12 rašto matyti, jog vykdomieji raštai dėl skolų išieškojimo kreditoriams J. D., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išduoti jau iki 2020-01-­29 Panevėžio apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020 priėmimo, t. y. ši aplinkybė egzistavo teismo sprendimo priėmimo metu, tad neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje svarstant ieškovo turtinės padėties pasikeitimo klausimą. Tai kad ieškovas turi išlaikymo vaikui įsiskolinimą rodo, jog ieškovas tinkamai savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo, kadangi iš atsakovo neteisėtų veiksmų teisė negali atsirasti (iš neteisės teisė neatsiranda). Ieškovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui 2021-03-01 dienai sudaro 2128,73 Eur.

Ieškovas taip pat pateikė susitarimą su (duomenys neskelbtini)dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, iš kurios matyti, jog ieškovas įsipareigojo atlyginti 2020-05-07 ir 2020-05-22 Rokiškyje įvykusių eismo įvykių metu padarytą žalą regreso tvarka TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Taigi ieškovo prievolė atlyginti žalą dėl 2020-­05-07 ir 2020-05-22 Rokiškyje įvykusių eismo įvykių šiam kilo dėl to, jog jis arba vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių, arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ši ieškovo prievolė kilo dėl jo padaryto arba nusikaltimo, arba administracinio pažeidimo, t. y. išimtinai dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų, tad šiuo pagrindu ieškovas neturi teisės prašyti mažinti vaikui priteistą išlaikymą.

Be to, ieškovas 2020 metais padarė nusikalstamą veiką, tyčia sugadindamas kitam asmeniui priklausantį turtą, t. y. automobilį. Dėl savo neteisėtų veiksmų ieškovas blogina savo turtinę padėtį, iš to kylančias turtines pasekmes bando kompensuoti prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą vaikui.

Ieškovas taip pat pateikia duomenis apie skolas (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikia paskolų sutarčių, kurių pagrindu šios skolos susidarė. Čia taip pat pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 345/2006; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Atsižvelgiant į tai, šie ieškovo pateikti įrodymai neįrodo jo padėties pablogėjimo.

Teismo posėdyje atsakovė papildomai nurodė, kad vaikui augant, jo poreikia didėja. Reikalingos priemonės lavinimui, judėjimo priemonės. Reikia naujos lovytės, nes turima jau per maža. Be to, sugedo skalbimo mašina, kurios įsigijumui vėl reikalingos piniginės lėšos. Vaikui nustatytas kalbos sutrikimas. Įtariamas autizmas, tad važinėja į Panevėžį neurologo konsultacijai. Mašiną samdo. Už benziną sumoka po 20 Eur. Planuojama reabilitacija Druskininkuose. Pereitą mėnesį gavo tik 50 Eur. Yra priversta skolintis, kad išlaikytų vaiką. Prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020, iš atsakovo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovei K. B., a.k(duomenys neskelbtini) pavesti nepilnamečio sūnaus R. B. turto tvarkymą uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės ( b. l. 7-22 ).

Ieškovas prašo iš dalies pakeisti Panevėžio apylinkės teismo sprendimą, priimtą 2020-01-29 civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020 ir R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš jo tėvo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vietoje priteistų 230 eurų/mėn. periodinių išmokų sumažinti iki 100 eurų/mėn. periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos. Likusią šio teismo sprendimo dalį palikti galioti be pakeitimų.

Įstatymas nesuteikia teisės apylinkės teismui keisti kito apylinkės teismo priimto sprendimo, tačiau suteikia teismui galimybę, vadovaujantis LR CK 3.201 str. nuostata, pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį. Tad, esant nurodytam, teismas šioje byloje nagrinėja ir sprendžia teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą ( CPK 376 str. 3 d. ).

LR CK 3.201 str. nustatyta, kad pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat kai atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad po teismo sprendimo priėmimo pablogėjo jo materialinė padėtis, bei tuo, kad byloje dėl santuokos nutraukimo, buvo užaukštinti vaiko poreikiai, o jis nelabai įsigilino į tą aplinkybę.

Ieškovas nurodo, kad jo pajamos šiuo metu yra 403 Eur į mėnesį. Jis neturi darbo, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2020-12-07 Sodros duomenis ( Išmokų skyrimas ), iš kurių matyti, jog ieškovas nedirbo ir sprendimo, priimto dėl šalių santuokos nutraukimo, metu. Teigia, kad dabar gauna 200 Eur ( šią aplinkybę patvirtina ir Sodros duomenys, b.l.84 ).

Ieškovas nurodo, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl kreditorinių įsipareigojimų – bendras skolų dydis -13107 Eur, tad jis nebeišgali mokėti priteisto išlaikymo vaikui.

Iš antstolės I. B. 2021-01-12 pateiktos informacijos ( b.l.23 ), matyti, kad skolos J. D., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo jau ir bylos Nr. e2-73-620/2020 nagrinėjimo metu. Iš Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020, matyti, kad šalys turėjo bendrą kreditorių – (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą 2017 m. lapkričio 25 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VKB-2017-28460, pagal kurią įsipareigoję grąžinti 8000 Eur kreditą. Šį kreditą grąžinti sutiko R. B., nepakeičiant šalių atsakomybės prieš kreditorių.

Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2021-02-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-88-280-2021, yra paliktas galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimas dalyje, kuria iš K. B. buvo priteista skola -5784,89 Eur negrąžinto kredito (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. VKB-2017-28460, kurį buvo įsipareigojęs grąžinti R. B. ( b. l. 64-68 ).

Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad po 2020 m. sausio 29 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020, pablogėjo atsakovės K. B. turtinė padėtis, nes atsirado prievolė grąžinti (duomenys neskelbtini) 5784,89 Eur, bei priteistus delspinigius, negautas pajamas ( viso – 6588,56 Eur ) (Panevėžio apygardos teismo 2021-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-88-280-2021 ).

Byloje nustatyta, kad ieškovas tyčia sugadino svetimą turtą, padarė kitą nusikalstamą veiką, už ką jam 2020-09-24 teismo buvo paskirta 2000 Eur bauda, priteistos proceso išlaidos ( Liteko duomenys, baudž. byla Nr. e1-817-233/2020 ). Iš Susitarimo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sąlygų, 2021-01-06 sudaryto su (duomenys neskelbtini) matyti, kad susitarimu skolininkas R. B. įsipareigojo kreditoriui atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė išmokėdamas nukentėjusiajam draudimo išmokas už draudėjui patirtus nuostolius 2722,23 Eur (b.l.29).

Vertinant tai, kad virš paminėtų sumų mokėjimas atsirado ieškovo neteisėtų veiksmų pasekoje, šių mokėjimų atsiradimas nevertintinas kaip jo turtinę padėtį bloginantis veiksnys, sprendžiant nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio keitimo klausimą.

Kaip nurodo ieškovas, jis yra ekonomikos magistras. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl ko negalėtų dirbti, nėra. Tad, teismas sprendžia, kad ieškovui gauti darbą kliūčių neturėtų būti.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020, teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje reikalavimas ieškovės nukreiptas į ateitį, o tai reiškia, kad mažamečio R. B. poreikiai atsižvelgiant į amžių augs, priteistinas iš atsakovo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str. 3.194 str., 3.208 str.).

Prieš darant tokią išvadą, teismas vertino ieškovės nurodytas išlaidas, reikalingas vaiko išlaikymui, bei abiejų vaiko tėvų sutikimą, jog atsakovas mokėtų per mėnesį 230 Eur periodinę išmoką nepilnamečiui sūnui išlaikyti ( ieškiniu prašyta 250 Eur ).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, laikytina, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą ( bylos Nr. 3K-7-24/2013 ). 2020 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-73-620/2020, ieškovas neskundė, sprendimas įsiteisėjęs, tad vertinti, ar minimoje byloje vaiko poreikiai buvo užaukštinti, teismas neturi jokio pagrindo.

Iš atsakovės paaiškinimų bei pateiktų duomenų apie vaiko R. B. sveikatą ( b.l.88 ) žinoma, kad vaikas turi sveikatos problemų – jam 2021-04-12 diagnozuotas kalbos išraiškos sutrikimas. Vaikas siunčiamas vaikų neurologo konsultacijai. Kaip nurodė atsakovė, vaikas bus siunčiamas į Druskininkus reabilitacijai.

Vaikui augant, savaime suprantama, reikalinga daugiau lėšų maitinimui, lavinimui, laisvalaikiui. Kad sūnaus išlaikymo išlaidos realiai padidėjo, teismo posėdžio metu sutiko ir ieškovas.

Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė teismui Išvadą dėl nepilnamečio R. B. interesų užtikrinimo, 2021-02-15, Nr. 7SD-898, kurioje nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, vaiko gyvenimo sąlygos nepasikeitė. Vaiko tėvui pagal NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašą, negalia nenustatyta. Pagal Užimtumo tarnybos – duomenų bazės išrašą, formuotą 2021-02-10 R. B. skirta mokymo stipendija. R. B. mokosi (duomenys neskelbtini), profesinio tęstinio mokymo grupėje pagal pagal žiniatinklio programuotojo modulinę profesinio mokymo programą. Įvertinusi šias ir kitas išvadoje aptartas aplinkybes, teikė išvadą, kad R. B., būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neišnaudojo galimybių daugiau gauti pajamų, todėl prašymas nepilnamečiui vaikui išlaikymą iš jo, vaiko tėvo, vietoj 230 Eur/mėn. sumažinti iki 100 Eur/mėn., neatitinka vaiko R. B. interesų ( b.l.45-46 ).

Įvertinęs įrodymų bei nustatytų aplinkybių byloje visetą, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad po 2020-01-29, t. y. po teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas sūnui, priėmimo, būtų iš esmės pablogėjusi jo turtinė padėtis, tad ieškovo pateiktas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-12-04, Nr. (8.4)TP-20-T-3289-13474, sprendimu, R. B. suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidų (b.l.34-35).

Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-02-19, Nr. (8.4 MR)TP-21-T-398-1453, sprendimu, suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 15 procentų išlaidų (b.l.54-55).

Esant nurodytam, atmetus ieškovo ieškinį, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ( CPK 96 str. 4 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.