Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus G. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnyje, nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas skolininko K. J. prašymas dėl arešto daliai turto panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad kreditorius pareiškimu kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš skolininko 30000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas, 225 Lt žyminį mokestį ir 121 už advokato teisinę pagalbą. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti skolininko kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą reikalavimo sumai. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą ir pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininko K. J. kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą 30346 Lt (trisdešimt tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt šešių litų) sumai.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-03-29 atsakovas pateikė teismui prašymą panaikinti laikiną areštą automobiliui Mercedes Benz S320, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), kuriam areštas registruotas Kauno rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nutarties pagrindu civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009. Nurodė, jog areštuotas automobilis nėra būtinas skolos išieškojimo užtikrinimui (b.l. 17). Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi skolininko K. J. prašymą dėl arešto daliai turto panaikinimo, atmetė (b.l. 24).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad automobilis nėra būtinas skolos išieškojimui užtikrinti, tam pakanka 2011-10-18 turto nurodyto turto arešto akte. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2009-11-18 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko K. J. 30000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2009-11-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 225 Lt žyminį mokestį ir 121 Lt už advokato teisinę pagalbą. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Byloje yra pateiktas 2011-10-18 turto arešto aktas pagal kurį areštuotas skolininkui priklausantis turtas, tai yra: 1) 3000 Lt vertės 1/2 žemės sklyp, kurio bendras plotas 0,7000 ha; 2) 30000 Lt vertės automobilis Mercedes Benz ML350, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Duomenų, jog skolininkas įvykdė teismo įsakymu priteistą skolą nepateikta, todėl nėra pagrindo tenkinti skolininko prašymą. Atskirajame skunde nurodytas motyvas, kad kreditoriaus G. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai apgaulės būdu įgytos teisės į 30000 Lt, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, valstybei iš apelianto yra priteistinas 100 lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 2 d., 93 str.), kurio apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, nesumokėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą

Priteisti valstybei iš K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kranto al. 52-4, Kaunas) 100 lt (vieną šimtą litų), šią sumą skolininkui sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.