Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. M. ieškinį atsakovui EURAZ LT, UAB, dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad pradinis kreditorius A. S. 2013-02-04 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido ieškovui L. A. M. reikalavimą į 150000,00 Lt skolą, skolininkas EURAZ LT, UAB. Pirminis kreditorius A. S. 2009-07-29 sudarė su atsakovu paskolos sutartį, kuria suteikė atsakovui 150000,00 Lt paskolą iki 2009-11-31. Atsakovas skolos iki šiol negrąžino, todėl prašoma ją priteisti.

Posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė, paaiškino, kad pradinis kreditorius A. S. paskolos suteikimo metu ėjo įmonės direktoriaus pareigas, pinigus paskolino iš asmeninių lėšų įmonės apyvartinių lėšų papildymui, faktą apie suteiktą paskolą grindžia 2009-07-29 sudaryta paskolos sutarties kopija ir kasos pajamų orderio kopija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių ginčas byloje kilo dėl paskolos teisinių santykių buvimo ar nebuvimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Šioje byloje ieškinio dalykas yra piniginis reikalavimas – 150000,00 Lt skolos priteisimas iš atsakovo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009-07-29 A. S. paskolino atsakovui 150000,00 Lt ir vadovaudamasis CK 6.870 straipsniu pateikė teismui paskolos sutarties kopiją (50 b. l.) bei kasos pajamų orderio kopiją (51 b. l.) bei 2013-02-04 reikalavimo perleidimo sutartį (33 b. l.).

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, t. y. sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, o ne nuo sutarties pasirašymo. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui.

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilęs dėl pinigų perdavimo fakto, tai reiškia ginčo dėl paskolos sudarymo fakto buvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-564/2010; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Šiuo konkrečiu atveju atsakovui ginčijant pinigų perdavimo faktą, ieškovui kyla pareiga šį faktą įrodyti.

Ieškovas paskolos sutarties kopiją pridėjo prie ieškinio siekdamas rašytiniu įrodymu pagrįsti atsakovo prievolę grąžinti 150000,00 Lt sumą. Teismo posėdžio metu, atkreipus ieškovo dėmesį į tai, kad pateikta sutarties kopija, o ne originalas, ieškovas paaiškino, kad visi originalai liko pas trečiąjį asmenį. Nurodė, kad originalių dokumentų pateikti neturi galimybių, todėl pinigų perdavimo faktą įrodinėja ir kitais įrodymais.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Juridinių asmenų finansinės operacijos grynaisiais pinigais turi būti atliekamos laikantis teisės aktais reglamentuotų kasos operacijų atlikimo taisyklių. Kasos pajamų orderiai turi būti surašomi įmonės kasos knygoje.

Byloje pateikta UAB „Alanko“ (dabartinė EURAZ LT, UAB,) 2009-07-29 kasos pajamų orderio Nr. 0008 kopija. Atsakovui teigiant, kad tokio pajamų orderio įmonėje nėra, teismui taip nebuvo pateikta įmonės kasos knyga.

2013-12-03 dienos pranešimu į bylą EURAZ LT, UAB, nurodė, kad 2009 m. kasos knygos pateikti negali, kadangi direktorius išsivežė dalį dokumentų ir negrąžino.

Nesant galimybių gauti originalius dokumentus, susijusius su paskolos suteikimu (2009 m. kasos knygą, paskolos sutarties originalą), teismas, ieškovo prašymu, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją pateikti visas atsakovo 2009 metais teiktas deklaracijas (89 b. l.).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktų dokumentų matyti, kad 2013-01-10 pati atsakovė EURAZ LT, UAB, teikdama deklaracijas VMI už 2009 metus, nurodė, kad 2009-07-29 A. S. suteikė 150000,00 Lt paskolą atsakovui (Duomenys apie iš fizinių asmenų gautas paskolas 130 b. l.), minėtoje deklaracijoje taip pat matyti ir kitos paskolos, kurias ieškovas tais metais suteikė atsakovui. 2010-05-05 Šiaulių apygardos teismas dėl kitų deklaracijoje nurodytų paskolų tarp šalių patvirtino taikos sutartį (Civilinė byla Nr.2-600-368/2010).

Kadangi A. S. ir atsakovo 2009-07-29 sudarytoje paskolos sutartyje neatsispindi pinigų perdavimo faktas, ieškovas šioje byloje įrodė pinigų perdavimo faktą kitais įrodymais – oficialiais duomenimis iš VMI.

Konstatuotina, kad šalys buvo sudariusios paskolos sutartį, savo turiniu ir forma atitinkančią CK 6.870-6.871 straipsnių reikalavimus. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d., 2 d.). Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 str. 1 d., 6.873 str. 1 d.). Įstatymas nustato pareigą sutarties šalims tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str. 6.205 str. 6.256 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę per nustatytą terminą neįvykdymą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 4 p., 6.205 str.).

Deklaracijų VMI duomenys ir byloje esančios paskolos sutarties bei kasos pajamų kopijos, patvirtina, kad šalys savo veiksmais sukūrė civilines teises ir pareigas ir juos siejo faktiniai paskoliniai sutartiniai santykiai.

Esančių įrodymu visuma, teismui juos kompleksiškai įvertinus, vadovaujantis laisvo įrodymų vertinimo principu, taip pat įrodymų tikėtinumo bei pakankamumo laipsnio standartais civiliniame procese, leidžia teismui daryti išvadą, jos pirminis kreditorius A. S. perdavė atsakovui 150000,00 Lt pinigų sumą, kaip paskolą (CPK 178, 185 str.). Ieškovas L. A. M. turi 2013-02-04 galiojančią reikalavimo perleidimo sutartį.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas. Ieškovui, kaip kreditorinio reikalavimo perėmėjui, iš atsakovo priteistina 150000,00 Lt skola.

Kadangi ieškinys tenkintas, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos (150000,00 Lt), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-06), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 4000,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 31-32 b. l.). Nors ieškovas prašė teismo priteisti visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas bei iš bylos duomenų matyti, kad bylą vedė per advokatų profesinę bendriją, tačiau ieškovas iki bylos išnagrinėjimo teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kad turėjo atstovavimo išlaidų (CPK 88 str., 98 str. 1 d., 178 str.).

Pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančią CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalies redakciją ir LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 6,00 litus, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Teismas 2013-05-24 nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones (13-14 b. l.). Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo EURAZ LT, UAB (į. k. 301532952) ieškovui L. A. M. (a. k. 2796626875) 150000,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (150000,00 Lt), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-06), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4000,00 Lt (keturių tūkstančių litų) žyminį mokestį.

Byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.