Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 165 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 5 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pagal BK 310 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei BK 65 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės apribojimo bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, o pagal BK 310 straipsnio 1 dalį paskirta bauda skirta kartu su laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 9 mėnesiams ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis per visą laisvės apribojimo laiką uždrausta nuteistajam M. K. S. bendrauti su nukentėjusiosiomis V. Š. ir D. Š.. Nuteistasis M. K. S. įpareigotas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusioms 292 eurų turtinę žalą bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iš nuteistojo M. K. S. priteista V. Š. ir D. Š. naudai bendrai 292 eurus nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir po 500 eurų kiekvienai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 6 d. apie 18 val., prieš savininkių valią, joms nežinant, įsibrovė per nerakintas verandos duris į nukentėjusiosioms V. Š. ir D. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu tyčia pažeidė asmens būsto neliečiamumą.Be to jis nuteistas ir už tai, kad tuojau po to, 2015 m. lapkričio 6 d. įsibrovęs į nukentėjusiosioms V. Š. ir D. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), po 18 val., tyčia sugadino nukentėjusioms priklausantį turtą buvusį gyvenamajame name: išardė skalbimo mašinos „Wirpool“ dureles ir taip sugadino skalbimo mašiną 200 eurų vertės, sugadino du rankšluosčius bendrai 40 eurų vertės, sugadino dvejus pagalvių užvalkalus bendrai 20 eurų vertės ir tokiu būdu sugadino svetimo turto, priklausančio nukentėjusiosioms V. Š. ir D. Š. bendrai už 260 eurų ir tokiu būdu padarė nukentėjusioms turtinę žalą.Be to, jis nuteistas ir už tai, kad tuo pat metu, 2015 m. lapkričio 6 d., po 18 val. būdamas įsibrovęs į V. Š. ir D. Š. priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), žiauriai elgėsi su name buvusiu gyvūnu - nukentėjusioms priklausančiu šunimi - tyčia užnėrė šuniui ant kaklo diržą ir jį tempė ir smaugė kol gyvūnas žuvo. Nuteistasis M. K. S. apeliaciniame skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas jį nepagrįstai pripažino kaltu. Anot apelianto jis visas aplinkybes išdėstė sekančią dieną po įvykio, policijos pareigūnams pateiktuose raštiškuose paaiškinimuose ir savo parodymuose ikiteisminiame tyrime, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis atsisakė duoti parodymus. Skundo autoriaus teigimu, nors teismas padarė išvadą, kad jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų Danguolės ir V. Š. parodymais, tačiau neįvertino to, jog jų parodymai nebuvo nuoseklūs. Baudžiamojoje byloje surinkti ir užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji D. Š. nepagrįstai siekia jo pripažinimo kaltu šiame teisminiame procese, kartu su savo seserimi V. Š. išnaudoja kiekvieną progą siekti melu paveikti policijos komisariatą bei prokuratūros skyrių, kad šie priimtų kuo didesnį kiekį jam nepalankių sprendimų. Apeliantas pažymi, kad nors apylinkės teismas, remdamasis nukentėjusiųjų parodymais, ir pripažino jį kaltu dėl neteisėto ir tyčinio įsibrovimo į jų gyvenamąjį namą konstatuodamas, jog abi nukentėjusiosios matė kaip jis išėjo iš jų namo verandos, tačiau toks teismo teiginys yra nepagrįstas, nes D. Š. nėra šito pasakojusi nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamajame posėdyje. Pastaroji teigė tik mačiusi išeinantį liekną aukšto ūgio vyriškį pro savo gyvenamojo namo vartus bei su juo besikalbančią savo seserį V. Š., o ne patį vyriškio išėjimą iš jų namo verandos. Būdama garaže savo automobilyje D. Š. niekaip ir negalėjo to matyti, nes nuo garažo pusės jos gyvenamojo namo veranda yra užstojama kitos namo sienos ir todėl iš tos vietos nei viena jos dalis nematoma.Skunde nurodoma ir tai, kad apelianto kaltės dėl įsibrovimo nepatvirtina ir liudytojų parodymai, nes nei vienas iš jų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu apklausiamas neišsakė, kad būtų matęs jį nukentėjusiųjų gyvenamajame name arba jo valdose. Jo kaltės nepatvirtina ir Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus išvada apie šuns mirties priežastį ir įvykio vietos apžiūrų duomenys. Taip pat apeliantas pažymi, kad nėra jokių patikimų įrodymų, kad jis įsibrovęs į nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą, tyčia sugadino jame buvusį nukentėjusiosioms priklausantį turtą: išardė skalbimo mašinos „Wirpool" dureles sugadindamas 200 eurų vertės skalbimo mašiną, sugadino dvejus bendros 40 eurų vertės rankšluosčius ir dvejus bendros 20 eurų vertės pagalvių užvalkalus. Taip pat apelianto nuomone jis nepagrįsti pripažintas kaltu ir dėl žiauraus elgesio su nukentėjusiųjų šunimi, t. y. kad jis tyčia užnėrė jam ant kaklo diržą ir, smaugdamas tempė jį tol, kol gyvūnas žuvo.Apeliantas atkreipia dėmesį, jog pastarasis kaltinimas taipogi pilnai remiasi ankstesniuoju kaltinimu ir yra nuo jo priklausomas bei juo grindžiamas (pasirinkus poziciją ignoruoti jo parodymus ir paaiškinimus), nes neįrodžius jo tyčinio ir neteisėto patekimo į nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą, pagrįstai negalima būtų ir apkaltinti jo žiauriai elgesiu ir su jame buvusiu šunimi bei tai, kad, kaip ir visi kiti, šis kaltinimas taip pat yra pagrįstas viso labo prielaidomis ir spėjimais, bei grubiai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos J. Š. teisiamojo posėdžio metu pateiktu teiginiu, kad jis kitą dieną po įvykio pats prisipažino gyvūno pasmaugimu ir paaiškino padaręs tai, kadangi šis buvo jį „užnervavęs", nes tokių aplinkybių liudytojai nesakė. Skundo autorius pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, o iš jų analizės turi išplaukti kaltinamojo kaltę ir kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, bei turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Apeliantas pažymi ir tai, kad siekiant paneigti kaltinamojo parodymus, nepakanka vien tik jais netikėti. Tam reikia ir nustatyti jų akivaizdžius ir tiesioginius prieštaravimus užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms, o ypač šiuo atveju, kai baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog jis yra neteistas, už savo veiklą išskirtinai palankiai ir teigiamai įvertintas bei apdovanotas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. K. S. ir jo gynėjas advokatas Georgijus Zavtrakovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiosios V. Š., D. Š. ir jų atstovė advokatė Laimutė Leonavičienės bei prokurorė prašė nuteistojo M. K. S. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo M. K. S. apeliacinis skundas atmetamas. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo M. K. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo sprendimo turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad nuteistajam M. K. S. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Iš bylos medžiagos ir apeliacinio skundo matyti, kad M. K. S. kaltu neprisipažino, o apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, tačiau tokią apelianto poziciją teisėjų kolegijos vertintina, kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo M. K. S. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis atsisakė duoti parodymus. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad M. K. S. ikiteisminio tyrimo metu raštu pateikė paaiškinimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsisakė žodžiu duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamų aplinkybių nepaneigia ir apelianto skunde nurodytos jį charakterizuojančios aplinkybės susijusios su jo veikla ir pasiekimais. Apeliantas skunde pažymi, kad remiantis nukentėjusiųjų D. Š. ir V. Š. nebuvo pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nes minėtų nukentėjusiųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, o teisme apklausti liudytojai nei vienas nematė jo nukentėjusiųjų namuose. Su tokiais apelianto skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Analizuojant nagrinėjamos bylos medžiagą matyti, kad nukentėjusiosios D. Š. ir V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes. Nukentėjusiosios V. Š. parodymais nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 6 d. apie 18.40 val. ji su seserimi grįžo namo, eidama aplink namą iš verandos išeinantį sutiko kaimyną Mindaugą K. S.. Paklausus ką jis čia veikia, jis atsakė, kad, tai ne jos reikalas. Namuose buvo paliktas šuniukas, tačiau jo niekur neradusios, iškvietė policiją ir paskambino kaimynams. Buvo atėję kaimynai V. S., M. Z., J. Š.. Svetainėje ant stalo buvo krūva popieriukų nuo saldainių „Rafaelo“ ir nebaigta valgyti dėžutė palikta ant stalo, viskas namuose buvo išžiūrinėta, išmėtyti dokumentai. Virtuvėje prie mikrobangų krosnelės rado švirkštą, daug įvairių polietileninių paketėlių su baltais milteliais, bei ant kriauklės rado voką adresuotą M. K. S.. Taip pat rado lipnios juostos likučių, įvairių popierių primėtyta, ant kėdės pagalvių du užvalkalus, kurie buvo nuvilkti nuo pagalvių miegamajame. Be to, koridoriuje rado peilį, lipnios juostos ritinėlį, kuris buvo užmautas ant durų rankenos ir numestą diržą, kuris anksčiau buvo spintoje. Vonioje rado ant šepečio apvyniotą frotinį rankšluostį, kuriuo buvo kažkas valyta ant grindų, skalbimo mažino durelės buvo išardytos. Šuns tą vakarą nerado. Kitą dieną vėl atvykę policijos pareigūnai, prieš tai jie susirado Mindaugą K. S., jį apklausė ir jis tuo metu pareigūnams pasakė kur padėjo šuniuką. Pareigūnai šunelį negyvą rado ūkiniame pastate-sandėliuke. Šuo buvo su diržu ant kaklo įdėtas į dėžę, ant jo snukio matėsi kraujo. Diržas buvo jos odinis paimtas iš spintos, diržas dar buvo apvyniotas ir užrištas stipriai lipnia juosta.Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji D. Š.. Nukentėjusioji parodė, kad ji su seserimi grįžo namo, jai pastačius automobilį, matė, jog sesuo prie verandos kalbasi su kažkokiu jaunu, lieknu vyriškiu. O kai tas vyriškis ėjo iš kiemo, ji atpažino, kad tai kaimynas M. K. S.. Nors nuteistasis tvirtina, jog to nukentėjusioji D. Š. negalėjo matyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtos nukentėjusiosios parodymais, nes jie yra nuoseklūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios V. Š. ir D. Š. analogiškas aplinkybes nurodė tiek policijos pareigūnams tiek liudytojas, kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Taip pat nukentėjusiųjų parodymus apie name rastą vaizdą (išmėtytus daiktus namuose, skalbimo mašinos durelių išardymą it kt.) patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas su foto nuotraukomis. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais M. Z., J. Š. ir V. S. parodė, kad jiems 2015 m. lapkričio 6 d. vakare paskambino V. Š., kuri buvo labai išsigandusi, prašė pagalbos, nes buvo įsibrauta į jos namus. V. Š. sakė, kad matė iš namų išeinantį kaimyną M. K. S.. Visi minėti liudytojai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ką matė V. ir D. Š. namuose. Taip pat priešingai nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, liudytoja J. Š. parodė, kad kitą dieną po įvykio ji telefonu kalbėjo su M. K. S., kuris jai sakė, jog jį šuo užnervino, todėl jį pasmaugė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino aplinkybę, kad jis šunį pasmaugė. Tai, kad šiuo buvo pasmaugtas patvirtina ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus šuns gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas, kad ištyrus rudos spalvos šus mišrūno, kuris priklausė V. Š., gaišeną nustatyta, kad pas šunį yra plaučių edema ir hipermija, apatinio žandikaulio kremzlinės sąvaržos (jungties) trūkimas, tai yra pagal patologinius anatominius pokyčius įtariam, kad šuo nugaišo dėl asfiksijos, daroma prielaida, kad šuo buvo pasmaugtas.Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Mindaugą K. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 310 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo M. K. S. kaltė įrodyta įstatymų nustatyta tvarka gautais, baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, patikrintais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir teismo pripažintais įrodymais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o jų vertinimas nuosekliu bei logišku šių aplinkybių analizavimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, nes bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, laikantis visų BPK numatytų įrodymų tyrimo taisyklių.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. K. S. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad M. K. S. buvo paskirtas gynėjas advokatas G. Zavtrakovas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 69,48 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, jog išlaidos už M. K. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.