- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- I-939-1063/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1–14) į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 6000 Eur žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, nes kalinimo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrintas pareiškėjo įtraukimas į kultūros, sporto ir kt. renginius. Gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendintas dar su 10 žmonių, taip pat patalpų plotą mažino baldai. Nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti pareigūną. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas saugumas, tuo atveju, jeigu gyvenamojoje patalpoje kiltų grėsmė sveikatai. Nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti higienišku sanitariniu mazgu, dušu. Nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore tiek laiko, kiek nustato teisės aktai. Vienu metu į kiemą pasivaikščioti išvedama apie 350 žmonių, todėl vienam asmeniui tekdavo apie 1,5 kv. m. ploto. Pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas tik vienas kompleksinis sporto inventorius, kurio metu gali mankštintis tik trys asmenys, o kiemelyje tuo metu būna apie 350 žmonių. Ant gyvenamųjų patalpų langų uždėtos metalinės grotos. Per grotas į patalpas nepatenka dienos šviesa bei grynas oras. Dėl patalpose nesančios ventiliacijos ir dėl to, kad nepatenka oras, patalpose nuolatos drėgna, todėl renkasi pelėsis, nedžiūsta drabužiai. Vilniaus PN yra įrengti tik du taksofono aparatai, kuriais naudojasi apie 150-500 žmonių. Dėl mažo taksofono skaičiaus nuolat susidaro žmonių eilė, taip pat aplinkui vaikšto pareigūnai, todėl neįmanoma bendrauti su artimaisiais. Ilgalaikio pasimatymo kambariuose nėra įrengtų sanitarinių mazgų (dušų) bei virtuvės. Ilgalaikių pasimatymų kambarių įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat Vilniaus PN nėra įrengto laisvalaikio kambario.
Pažymėjo, kad visos nurodytos aplinkybės pareiškėjui sukėlė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, kuriuos pareiškėjas prašė priteisti pinigais. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 3,02 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pateikė duomenis, kurioje kameroje pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas. Pažymėjo, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose yra įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, tačiau pasitaiko, kad patys nuteistieji šią įrangą gadina. Tačiau gyvenamųjų patalpų lokaliniuose sektoriuose nuolatos budi pareigūnai, kurie kontroliuoja situaciją. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kurioje prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengimas nėra numatytas.
Nurodė, kad I-ojo gyvenamojo korpuso kiekviename aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tualeto vietos tarpusavyje atskirtos pertvaromis ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pažymėjo, kad aktualūs teisės aktai nenumatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Šiuo metu dalis prausimosi vietų yra atskirtos pertvaromis.
Pasivaikščiojimo kiemas yra erdvus, kieme įrengta krepšinio aikštelė, sporto inventorius. Teisės aktai nenumato, kokio ploto kiemeliai turi būti.
Langų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Langai pilnai užtikrina šviesos patekimą į gyvenamąsias patalpas. Pritaikyti vėdinimui. Grotų įrengimas reglamentuotas teisės aktais.
Nurodė, jog iki 2018 m. spalio 15 d. I-ame gyvenamajame korpuse veikė du taksofonai. Nuo 2018 m. spalio 15 d. I-ojo gyvenamojo korpuso kiekviename aukšte yra įrengti taksofonai, kurie atitinka visus reikalavimus.
Vilniaus PN yra įrengti penki ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys. Patalpų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti poilsio kambariai.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. sausio 26 d., jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Vilniaus pataisos namuose.
2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
3. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
4. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas į I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 7-402, kurios plotas 34,46 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų.
Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2. punktas).
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 7-402, kurios plotas 34,46 kv. m., kurioje įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas – 3,1 kv. m. (vienam asmeniui teko 3,13 kv. m) nebuvo pažeistas.
5. Pareiškėjas nurodė, kad kameros plotą taip pat mažino kameroje esantys baldai. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kamerų tipo patalpos ploto norma atsižvelgti į patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo argumentus dėl ploto kameroje neužtikrinimo, nenustatytas nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimas.
6. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmių (toliau – Įrengimo taisyklės) 11.5 papunktį, gyvenamosiose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinta natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo norma. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Įrengimo taisyklių 11.6 papunktis). Pagal šių taisyklių 11.8 papunktį, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti kamerų patalpas. Patalpose įrengtas doieninis ir naktinis apšvietimai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip pat nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN administracijai jis reiškė pretenzijas dėl vėdinimo, apšvietimo reikalavimų neužtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai vertintini tik kaip deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad grotų įrengimas reglamentuotas Taisyklių nuostatomis.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 5 dalis nustatyto, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse (4 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN yra įrengti tik du taksofono aparatai, kuriais naudojasi apie 150-500 žmonių. Dėl mažo taksofono skaičiaus nuolat susidaro žmonių eilė, taip pat aplinkui vaikšto pareigūnai, todėl neįmanoma bendrauti su artimaisiais.
Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo prieštaravimus dėl negalėjimo paskambinti taksofono aparatu. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad taksofonų įrengta per mažai, tačiau nėra jokių įrodymų, kad teisė pasinaudoti taksofonu pareiškėjui buvo apribota. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nesudarius sąlygų komunikuoti su artimaisiais telefoniniu būdu, buvo pažeista jo teisė į socialinius ryšius. Pataisos įstaigai užtikrinus, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu (b. l. 30, 31), o byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjui teisė skambinti buvo apribota, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad į bylą taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl negalėjimo pasinaudoti taksofonu, nes nelikdavo laiko, būtų kreipęsis į administraciją.
8. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti pareigūną. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas saugumas, tuo atveju, jeigu gyvenamojoje patalpoje kiltų grėsmė sveikatai.
Įrengimo taisyklių 13.10 punkte ir 16.11 punkte nurodyta, jog pareigūnų iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose nėra reikalavimo įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos. Be to, pareiškėjas teigdamas, jog jis buvo kalinamas nesaugioje aplinkoje, iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo kilęs pavojus ir dėl kameroje nesančio aliarmo iškvietimo mygtuko jis realiai negalėjo išsikviesti pagalbos.
9. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrintas pareiškėjo įtraukimas į kultūros, sporto ir kt. renginius. Pažymėtina, jog pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti atitinkamose programose, renginiuose, tačiau nedetalizavo, kaip pasireiškė jo teisių neužtikrinimas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jis prašė, jog būtų įtrauktas į nurodytas programas, renginius, o administracija atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Darytina išvada, kad pareiškėjas vien tik bendro pobūdžio nusiskundimais Vilniaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumo neįrodė.
10. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti ir tinkamai mankštintis gryname ore. Pareiškėjas neneigia, kad tokia galimybė jam buvo sudaryta, tačiau, jo teigimu, vienu metu pasivaikščioti išvedama apie 350 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tenka tik 1,5 kv. m. kiemelio ploto. Be to, sporto inventoriumi vienu metu gali naudotis tik trys asmenys. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato kiemelių dydžio reikalavimo. Kaip matyti iš prie atsiliepimo pateiktų I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemo nuotraukų (b. l. 44, 45), kurios darytos nuteistųjų pasivaikščiojimo metu, pasivaikščiojimo kieme nėra tiek žmonių, kiek nurodo pareiškėjas (apie 350). Pasivaikščiojimo kiemai erdvūs ir tinkami pasivaikščiojimui. Pareiškėjas neturi teisinio pagrindo šių į bylą pateiktų įrodymų vertinti kaip adekvačių pareiškėjo skunde nurodytiems argumentams. Darytina išvada, kad vien tik abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai dėl per mažų kiemelių Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nepatvirtina.
11. Pareiškėjas prieštaravo, kad ilgalaikio pasimatymo kambariuose nėra įrengtų sanitarinių mazgų (dušų) bei virtuvės. Ilgalaikių pasimatymų kambarių įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Įrengimo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės. Šių taisyklių 34 punkte nurodyta, kad ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi būti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos arba žaliuzės, buitinis šaldytuvas, sieninis veidrodis, sieninė kabykla rūbams. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog pasimatymų kambarių įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiems argumentams patvirtinti pateikė nuotraukas (b. l. 38–40), iš kurių matyti, kad ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje yra stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos, buitinis šaldytuvas, sieninis veidrodis, spinta rūbams. Atsakovės atstovė nurodė, kad pasimatymų kambariams įrengti bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos, įrengta bendra technika maistui gaminti. Pareiškėjas šiuo aspektu dviprasmiškai nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengti sanitariniai mazgai (dušai) bei virtuvė, tačiau skunde taip pat prieštarauja, kad karštas vanduo į dušą (ilgalaikių pasimatymų kambariuose) tiekiamas tik šeštadieniais, dušų patalpa nėra šildoma. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kambariuose nėra Taisyklių 34 punkte nurodytų daiktų, tačiau, kaip minėta, nuotraukos įrodo priešingai. Šie skundo argumentai kelią abejonę dėl pareiškėjo prieštaravimų pagrįstumo. Iš į bylą pateiktų nuotraukų teismas neturi pagrindo abejoti ilgalaikių pasimatymų įrengimu laikantis teisės aktų reikalavimų. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų savalaikiai kreipęsis į administraciją dėl kilusių nepatogumų jam ir jo artimiesiems naudojantis ilgalaikių pasimatymų patalpomis.
12. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai.
13. Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, dušu. Nurodė, kad visose patalpose tualetai yra be unitazų, kabinos atitvertos sienele. Dušuose nėra pertvarų,
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, kurios 34 punkte numatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Įrengimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareiškėjo pateikto sanitarinių mazgų apibūdinimo matyti, kad tualetai yra atitverti kabinomis, kurios tarpusavyje atitvertos pertvaromis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad I-ojo korpuso kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (nuo 40 iki 50 asmenų), pateikė tai patvirtinantį pastato planą (b. l. 27). Iš byloje esančių I-ojo gyvenamojo korpuso sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad jame įrengtos uždaros tualeto vietos, atskirai įrengti pisuarai, prausyklės (b. l. 47, 48, 49). Tai, kad tualete nebuvo sėdimo unitazo, nereiškia, kad tualeto įrengimas neatitinka jo įrengimo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas Marijampolės PN, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Pažymėtina, kad detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.
Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje įrengti pertvaras, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl dušo patalpos įrengimo nekonstatuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarti administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. m. spalio 7 d. nutarti administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, dalis dušo vietų yra atskirtos pertvaromis.
15. Apibendrinant darytina išvada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl pareiškėjo nurodomų pažeidimų nepagrįstas ir atmestinas.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš esminių sąlygų – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.