Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, be pilietybės, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaruojantis gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. Z. nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2024 m. birželio 18 d. 15.28 val., automobilyje „VW Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekyje prie rankinio stabdžio svirties, neteisėtai laikė labai didelį 0,02225 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kol 2024 m. birželio 18 d., apie 15.28 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus policijos pareigūnai rado ir paėmė polietileninį maišelį su minėta narkotine medžiaga.

Šiais savo veiksmais B. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis B. Z. parodė, kad su kaltinimu sutinka. Nuvyko į stotį, norėjo kažką nusipirkti iš vaikinų, siekdamas pasigydyti. Pardavėjas paklausė, kiek jam reikia, pasakė, kad turi 150 eurų. Rankose jis turėjo tokį didelį gabalą medžiagos ir nulaužęs gabaliuką, padavė tos medžiagos gabaliuką. Kiek ten buvo, daug ar mažai, negali vertinti, bet buvo nemažas gabaliukas, nesvėrė, netikrino, tiesiog iš akies matė, kad nemažai. Medžiaga buvo panaši į akmenį, panaši į heroiną, bet tai buvo ne milteliai, ne skystis, ne kristalas, o būtent kaip akmenukas. Galėjo ten būti karfentanilis, kurį jis vartodavo. Tada nuvyko į (duomenys neskelbtini) g., jautėsi blogai, todėl ten susileido tą medžiagą ir ketino vykti namo į (duomenys neskelbtini). Nuo viso turėto gabaliuko truputį nulaužė, šaukšte sutrynė į miltelius ir susileido. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) g. visas priemones turėjo su savimi, 2 ml švirkštą, vandenį ir šaukštą. Atskiedė minėtą medžiagą ir susileido. Kadangi medžiaga buvo tokia stipri, tai važiuodamas sustojo prie raudono šviesoforo ir „atsijungė“ nuo tos medžiagos poveikio. Sustojo prie šviesoforo ir daugiau nieko neatsimena, tik atsipeikėjęs suprato, kad yra policija, buvo greitoji, lyg lašelinę jam pastatė. Policija rado pas jį tą medžiagą, vėliau jį nugabeno į narkologinę ligoninę. Visą kiekį pirko sau. Anksčiau, kai vartodavo, suvartodavo 3-4 g per dieną. Anksčiau, kai pirkdavo, poveikis buvo silpnas, o dabar turbūt pasitaikė neskiestas, grynas. Kiek gramų nusipirko, nežino. Viskas greitai vyko, nežino kiek ten gramų buvo. Kai pradėjo mažiau vartoti, tai apie 2-3 g karfentanilio susileisdavo per dieną. Kiekvieną dieną vartojo. Mano, kad to nusipirkto kiekio turėjo užtekti 3-4 dienoms. Nežino, kokią dalį nusipirkto kiekio suvartojo, tikrai mažiau negu 1/3 ar 1/5, labai nedidelę dalį. Parduoti, pavaišinti nieko neketino, vyko namo pas žmoną. Turi priklausomybę, gulėjo Lazdynų ligoninėje su sunkiu sveikatos sutrikimu. Nuo to laiko, kai pateko į ligoninę liepos mėnesį, nevartoja. Pripažįsta kaltę, kad turėjo labai didelį kiekį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. N. parodė, kad įvykio datos tiksliai pasakyti negali, tačiau žino įvykį. Dirbdamas greitosios pagalbos brigadoje, gavo iškvietimą dėl sukniubusio, be sąmonės asmens automobilyje, (duomenys neskelbtini) g., prie kalėjimo, sankryžoje. Atvykus buvo rastas asmuo prie vairo. Asmuo buvo ne lietuvių tautybės. Jis buvo akivaizdžiai klinikiškai perdozavęs narkotinių medžiagų. Suleidus priešnuodį, jis po kurio laiko atsigavo. Paciento klausė, ar jis vartojo, tačiau nepamena, ką pastarasis atsakė. Tokių pacientų labai daug, jie visi skirtingai sako. Teikiant pagalbą pamatė įtartiną maišelį su baltais milteliais, kuris gulėjo priekyje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Atvykus policijai, pranešė, kad yra įtartinas maišelis, jog jie pasižiūrėtų ir įvertintų. Policijos pareigūnai apžiūrėjo maišelį ir pacientą surakino antrankiais.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. T. parodė, kad yra Policijos departamento Kelių policijos skyriaus specialistas. Pamena, kad dirbo vienas ir buvo iškvietimas, kad vairuotojas sukniubęs prie vairo. Neprisiminė, ar jis atvyko pirmas, ar po medikų. Buvo vairuotojas prie vairo, galimai nesąmoningas. Medikai, apžiūrinėdami, automobilyje pamatė medžiagą, panašią į narkotikus, todėl jis ją išėmė. Jis kalbėjo su žmogumi, klausė dėl narkotikų. Jis iš pradžių neigė, kad automobilyje narkotikai yra jo, tačiau vėliau, kai jautėsi geriau, atsigavo ir prisipažino, kad tai jo narkotikai. Jis neaiškino, iš kur atsirado narkotikai. Nežino, ar asmuo sakė, kokiu tikslu jis turėjo narkotines medžiagas. Nepamena, ar buvo rastas švirkštas, tačiau viskas, kas buvo rastą, paėmė vietoje. Taip pat vietoje buvo ir liudytojai, kurie iškvietė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N1835/2024(01) nurodyta, kad B. Z. šlapime rasta defenhidramino, karfentanilio, norkarfentanilio (karfentaniliometabolitas). Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizė duomenimis šlapime tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (b. l. 69).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2580724-24 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 1), rastų ir paimtų 2024 m. birželio 18 d. pas B. Z., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, jo masė 0,02225 g. Ant vienkartinio švirkšto vidinių paviršių (Vokas Nr. 1), rasto ir paimto 2024 m. birželio 18 d. pas B. Z., rasti narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakai. Nuoplovose, paimtose nuo B. Z. rankų (Vokas Nr. 2), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 39–40).

Apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas automobilis „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Automobilio viduje tarp priekinių sėdynių puodeliams skirtoje vietoje matomas plastikinis vienkartinis tuščias įšvirkštas, prie bėgių perjungimo svirties esančioje peleninėje matomas plastikinis maišelis su gelsvos spalvos biriais milteliais galimai narkotinėmis medžiagomis, paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1 (b. l. 14–19).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas vienas garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92286057039, skambu io prad ia_ 2024-06-18 15_26_22)“. Garso įrašas darytas 2024 m. birželio 18 d., apie 15.26 val. Garso įrašo trukmė 1 minutė 28 sekundės.

Operatorius – 112;

Pranešėjas – vyras, neprisistatė.

Operatorius: 112.

Pranešėjas: Alio.

Operatorius: 112, alio.

Pranešėjas: Atsiprašau. Čia sustojusi mašina. Čia (duomenys neskelbtini) gatvėj.

Pranešėjas: Palaukit. Čia iš Rasų kapinių kaip važiuojant link, link po to sukant į kairę. Ne, į kairę nesukam, bet ant pačios sankryžos. Matosi jam bloga pasidarė.

Pranešėjas: Prie ,,Švaros brolių“, jo. Jam bloga pasidarė. Turbūt mašina stovi užvesta.

Operatorius: (Nesigirdi).

Pranešėjas: Negaliu. Jo, ant važiuojamosios dalies. Aš čia negaliu. Atgaivinti negaliu.

Pranešėjas: Greitąją kvieskit, prašau.

Operatorius: Yra jau perduota informacija. Ten jau yra pranešimas, kad reikia greitosios. Jau važiuoja pas jus.

Operatorius: Jau važiuoja pas jus.

Pranešėjas: Gerai, gerai, laukiam.

Pranešėjas: Taip, taip, klausom.

Pranešėjas: Negaivinu. Jis mašinoj sėdi. Aš nežinau, kas su juo.

Operatorius: A.

Pranešėjas: Bet kvėpuoja jisai.

Pranešėjas: Atidariau viską, atidariau. Mašinoj atidaryta viskas yra.

Operatorius: Viskas atsidaryta, supratau. Gelbėtojų tada nereikėtų. Tvarkoj. Yra perduota informacija. Jums dabar reikia tiktai laukti ir greitosios ir policijos. Gerai?

Pranešėjas: Jo, jo. Blogai jam matosi.

Operatorius: Aš suprantu. Reikia laukti.

Pranešėjas: Kvėpuoja su širdim. Reikia vandens.

Pranešėjas: Užgesinau variklį. Reikia vandens.

Operatorius: Yra perduota informacija. Laukite, laukite.

Pranešėjas: Laukiam (b. l. 44–45).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Body“ kameros pavadinimu „PSS-20240618-153914UTC+0300“. Įrašo trukmė – 24 min. 03 sek. Įraše matyti, kaip pareigūnai prieina prie juodos spalvos „Volkswagen“ markės automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilyje sėdi vyras (tamsių plaukų, apsirengęs raudonos spalvos marškinėlius), šalia automobilio stovi medikai, kiti pareigūnai. Pareigūnas apžiūri automobilio saloną, iš jo ištraukia maišelį su baltos spalvos medžiaga, jį supakuoja. Pareigūnas klausia: „Medikai apžiūrėjo jau?“, kitas pareigūnas sako: „Jo“. Medikas prieina prie pareigūno ir sako: „Sėdėjo prie vairo perdozavęs“, pareigūnas klausia: „Bet daugiau pagalbos jūsų kaip ir nereikės?“, medikas sako: „Ne, daugiau nereikės. Mes jam suleidom insuliną, jis atsigavo“, tuo tarpu kitas pareigūnas vyrą įsodina į tarnybinį automobilį. Pareigūnas klausia: „Atvažiavai ir stovėjo jau?“, kitas pareigūnas atsako: „Ne, čia jau atvažiavę medikai buvo“. Toliau įraše pareigūnas klausia: „O jisai prisipažino, kad čia jo? Mašina jo?“, kitas pareigūnas sako: „Kur čia jis prisipažins“, pareigūnas klausia: „O kur gulėjo?“, kitas pareigūnas sako: „Prie (neaiškiai) centre, kur švirkštas ir tas. Atsibudo jis dar medikus pult. Žinai atsigavo, kol susigaudė“.

Toliau įraše pareigūnas bendrauja su vyru. Pareigūnas sako: „Kur nusipirkai? Kur nusipirkai narkotikus?“, vyras atsako: „Stotyje“, pareigūnas klausia: „Pas ką pirkai?“, vyras atsako: „Nu iš kur aš žinau, nežinau pas ką. Stovėjau stotyje, sau pirkau narkotikus“, pareigūnas klausia: „Viskas ten tavo, pirkai sau vartoti, taip?“, vyras sako: „Taip, taip“. Toliau įraše pareigūnas sako vyrui padiktuoti savo telefono numerį, klausia ar turi elektroninį paštą, kokia jo gyvenamoji vieta, tautybė. Vyras padiktuoja savo telefono numerį ir atsako, kad elektroninio pašto neturi, gyvena Vilniuje ir yra romų tautybės. Toliau klausiama apie vyro šeiminę padėtį, išsilavinimą, apie darbo vietą. Vyras atsako, kad yra nevedęs, nėra baigęs mokyklos, dirba „Bolt“ kurjeriu. Toliau pareigūnas klausia: „Advokato reikia?“, vyras sako: „Nu aš nežinau. Taip, taip“, pareigūnas klausia: „Reikia?“, vyras sako: „Taip“, pareigūnas sako: „Kam pranešti apie sulaikymą?“, vyras sako: „I. D.“, pareigūnė sako: „Rusų kalbos vertėjo reikia?“, vyras atsako: „Taip“, pareigūnas sako: „Lietuviškai visiškai nesupranti?“, vyras atsako: „Nu suprantu“, pareigūnas sako: „Bet atsakyti negali?“, vyras sako: „Nu taip“. Pareigūnas klausia dėl vyro tikslios gyvenamosios vietos, vyras sako, kad jos neturi. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 48–49).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas vaizdo įrašas ,,PSS-20240618-153320UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti ,,Volkswagen” juodame automobilyje, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilis su švyturėliais. Pareigūnas 1 išlipa iš minėto automobilio. Rasų gatvėje 9, šalia važiuojamosios kelio dalies, stovi juodas ,,Volkswagen“ automobilis ir vyras 1 (trumpais, juodais plaukais, dėvintis juodus akinius nuo saulės, vilkintis juodą palaidinę, šviesiai pilkas kelnes ir baltus sportbačius), kuris iškvietė policijos pareigūnus. Vyras 2 (trumpais, juodais plaukais, vilkintis raudoną palaidinę, tamsiai mėlynas, languotas kelnes ir juodus sandalus), kurį gaivina medikai, sėdi juodame ,,Volkswagen“ automobilyje, vairuotojo sėdynėje. Automobilyje, kuriame sėdi vyras 2, pasak greitosios pagalbos darbuotojo, rastas švirkštas. Pareigūnas 1 apžiūri automobilio saloną. Į įvykio vietą atvyksta dar du policijos pareigūnai. Pareigūnas 1 teigia, kad automobilyje yra narkotinės medžiagos. Pareigūnas, automobilio salone radęs permatomą maišelį su tamsios spalvos turiniu jame, padeda jį ant keleivio sėdynės, kol pareigūnas 2 atneša voką. (Nuo 00:08:45 iki 00:10:20) pareigūnas 1 su vyru 1 kalba rusų kalba. Narkotinės medžiagos ir švirkštas rasti pas vyrą 2, kuris vairavo automobilį, automobilyje. Vyras 2 iš pradžių nepripažįsta, kad narkotinės medžiagos, rastos jo automobilyje, priklauso jam. Vyras 2 pasodinamas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Pareigūnas 2 pareigūnui 1 pasako, kad vyras 2 prisipažino, kad pirko narkotines medžiagas sau stotyje. Į įvykio vietą atvyksta dar trys pareigūnai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 46–47).

Dėl B. Z. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

BK 260 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal šio straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo B. Z. kaltė dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu – 0,02225 g narkotinės medžiagos – karfentanilio yra įrodyta. Galima daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinime aprašyti kaltinamojo veiksmai buvo atlikti ir tai buvo daroma tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis B. Z. teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai paaiškindamas, jog minėtą narkotinę medžiagą įgijo stoties rajone iš nepažįstamo asmens. Apie 2-3 metus vartoja narkotines medžiagas, nuo jų yra priklausomas, todėl pirko sau, vartojimui, platinti neketino. Šio kiekio jam turėjo užtekti 3-4 dienoms. Ginčo dėl šių nustatytų faktinių bylos aplinkybių iš esmės nėra. Byloje nėra duomenų, kad rastos narkotinės medžiagos priklausytų kitiems asmenims, dėl šių aplinkybių nekilo ginčas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-18-222/2020, 2K-43/2014, 2K-7-201/2013 ir kt.). Šios praktikos kontekste yra pažymima tai, jog laikytos medžiagos kiekis ir jo santykis su labai didelio kiekio riba, kaltinamojo ilgalaikis narkotinių medžiagų vartojimas (taip pat ir karfentanilio), įsigytas galimų dozių skaičius leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad B. Z. suprato, jog neteisėtai disponuos labai dideliu jo kiekiu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinimas B. Z. dėl neteisėtai laikyto labai didelio narkotinių medžiagų kiekio pasitvirtino ir dėl jo kaltės teismui nekyla jokių abejonių.

Kaltinime nurodyta, kad B. Z. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 18 d. 15.28 val., Sodų g. 22, Vilniuje, neteisėtai, įgijo labai didelį 0,02225 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Įgijimo laikas ir vieta nustatyti vadovaujantis kaltinamojo parodymais, tačiau nėra aišku, kaip ir iš ko ši medžiaga buvo įgyta. Teismo vertinimu, vien tik kaltinamojo parodymų nepakanka neabejotinai įrodyti įgijimo veikos faktą.

Teismas pažymi, kad alternatyvios BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to teismai konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Šis imperatyvas gali būti kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šių nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis ir jo turinys gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 3 dalyje ir pan.) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Be kaltinamojo B. Z. parodymų byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų jo nurodytą aplinkybę dėl narkotinės medžiagos įgijimo. Teisiamojo posėdžio metu B. Z. teigė, jog narkotines medžiagas įsigijo iš nepažįstamo asmens už 150 Eur. Įvertinus kaltinamojo parodymus, jo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, teismas sprendžia, kad jo parodymai dėl narkotinių medžiagų įgijimo nėra pakankami sprendžiant dėl šių medžiagų įgijimo veikos nustatymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas iš kaltinimo šalina įgijimo aplinkybę.

Dėl B. Z. skirtinos bausmės

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo B. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę B. Z., be atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimo, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, II sąrašo pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (toliau – ir Sąrašas) 237 punktą karfentanilio labai didelis kiekis laikomas daugiau kaip 0,018 g. Taigi B. Z. laikytas karfentanilio kiekis nedaug viršija labai didelio šios medžiagos kiekio ribą. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas mano, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra kiek mažesnis nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: B. Z. anksčiau neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 109–117). Teismas vertina ir tai, kad B. Z. nedirba, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, dėl jų vartojimo turėjo sveikatos sutrikimų, kuriuos gydėsi ligoninėje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Baigiamųjų kalbų metu gynėjas prašė skirti švelnesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydį. Prokuroras siūlė skirti bausmę sankcijos ribose.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta kurių nors sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse, visuma. Nesant BK 62 straipsnyje nustatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra aplinkybių (kurios nebūtinai yra išskirtinės ar išimtinės) leidžiančių tai padaryti ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų, neįprastų aplinkybių, šis bausmės švelninimo pagrindas, kaip minėta, sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nustatyti aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

Spręsdamas dėl galimybės B. Z. paskirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę, teismas vertina aplinkybių visumą, apibūdinančių tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltinamojo asmenybę. Minėta, kad B. Z. laikytos narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis neženkliai viršija labai didelio kiekio ribą, nebuvo gauta duomenų, jog šią medžiagą kaltinamasis laikė turėdamas tikslą platinti. B. Z. teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jis dažnai vartojo narkotines medžiagas, jam reikėjo didelio jų kiekio, todėl šio kiekio jam būtų užtekę 3-4 dienoms. Atsižvelgiama į tai, kad B. Z. šiomis narkotinėmis medžiagomis disponavo galimai labai trumpą laikotarpį, į kaltinamojo turimą priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų bei ketinimus gydytis nuo jos. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos ir kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne, bendrininkavimo forma, kelių skirtingų rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, dalies medžiagų išplatinimo tretiesiems asmenims faktas, narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą, todėl B. Z. padaryta nusikalstama veika neigiamų pasekmių kitiems asmenims ar aplinkai nesukėlė. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, kuri numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, paskyrimas B. Z., iš tikrųjų aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o ja būtų įgyvendintas vienintelis bausmės tikslas – nubaudimas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, B. Z. atžvilgiu taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei numato baudžiamasis įstatymas – t. y. 6 metų laisvės atėmimo bausmė (tokios teismų praktikos laikomasi ir kitose panašiose bylose, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-851/2023).

Kaltinamajam B. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimo

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vokas, kuriame 2 vokai (voke Nr. 1 plastikinis maišelis ir vienkartinė pirštinė, voke Nr. 2 plastikinė pakuotė, kurioje plastikinis strypelis su vatos tamponėliu) patalpintas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 43); vokas Nr. A009776 su 0,02195 g karfentanilio, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje (b. l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

CD diskas, paliktinas saugoti prie bylos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma, pagrindžianti 327,08 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo B. Z. išlaidas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamojo B. Z. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Ričardas Kubilius. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo B. Z. valios, atsižvelgus ir į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė), teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi jam paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Bausmės pradžią nustatyti nuo B. Z. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

B. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti:

1) Voką, kuriame 2 vokai (voke Nr. 1 plastikinis maišelis ir vienkartinė pirštinė, voke Nr. 2 plastikinė pakuotė, kurioje plastikinis strypelis su vatos tamponėliu), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyryje, esančiame (duomenys neskelbtini);

2) Voką Nr. A009776 su 0,02195 g karfentanilio, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje.

CD diską palikti saugoti prie bylos.

Neišieškoti iš B. Z. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.